2011 m. vasario 28 d., pirmadienis

Pan's Labyrinth(2006)

1944-ieji, fašistinė Ispanija, partizanų pilni miškai, karas eina į pabaigą. Ofelija su mama persikrausto pas patėvį, sadistišką karininką, kuriam žmona terūpi tiek, kad pagimdytų sveiką įpėdinį. Mergaitė neranda bendros kalbos, jaučiasi vieniša, ir susikuria paralelinį fantazijų pasaulį. Manot ten skraido rožiniai drambliai? Nė velnio. Fantazijų žemėje taip pat tyko pavojai, nuo kurių gelbsti geraširdės fėjos. Magija ir stebuklai taip pinasi su realybe, kad sunku patikėti, kad tai viso labo prasimanymai. Plikagalvė pabaisa, rankose laikanti savo akis, šaknis, pakišta po lova ir gebanti verkti- kaip būtent įvardyti tą skirtumą, kuriuo pasižymi užsienio flmai? Liūdnas pasakojimas. Fantazijos vaisiai parodo, kokie apleisti ir nelaimingi būna silpniausi visuomenės nariai- vaikai.

Black Swan (2010)

Atėjo metas laukiamiausiam metų filmui aptarti. Daren Aronofsky bando vis naujas nišas-narkomanija, senas imtynininkas, dabar- negailestingas ir gražus baleto pasaulis. Natalie Portman gavo tą sunkiai uždirbtą statulėlę, nepalikdama jokių šansų kitoms. Nina, atsidavusi šokiui kūnu ir siela, gauna pagrindinį vaidmenį Čaikovskio "Gulbių ežere". Bet džiūgauti nėra ko; baltosios gulbės vaidmuo tiesiog jai skirtas, tuo tarpu juodoji.. atvers juodžiausias ir niūriausias Ninos kertes ir pareikalaus didžiausios kainos. Labiau už pačią Niną man patiko antraplaniai veikėjai- demoniškasis Vincentas Casselis ir Mila Kunis, gerai pažįstamas balselis iš Family Guy. Tomas Lerojus- griežtas, reiklus baleto teatro vadovas, sunkia Niną lašas po lašo, padūkėlė Lilė kelia konkurencijos baimę ir neleidžia atsipalaiduoti. Įtampa auga, vargšė mergina baigia persiplėšt, o premjera lipa ant kulnų. Čaikovskio muzika pabaigoj užgroja visu smarkumu, beveik ašaros trykšta-didinga..

Out of Africa (1985)

Neįtikėtino grožio filmas. Tolimas ir nepažįstamas žemynas, kikujų, maorių gentys, laukinių gyvūnų kaimynystė- tokia ta karščiu alsuojanti Afrika..Baronienė iš Danijos, gelbėdama pašlijusią reputaciją, susituokia su senu draugu. Deja, vyras namuose būna retas svečias. be to, švaistūnas, jos turtą taško į kairę ir dešinę. Iš pradžių Karen jaučiasi svetima, tikra keistuolė vietiniams, bet gan greitai pamilsta Afriką. Dirba plantacijose, sėja kavą, moko vaikus skaityti- atranda gyvenimo prasmę. Karts nuo karto akiraty pasirodo Denisas- medžiotojas, kuris nepripažįsta jokių apribojimų ir saitų.

2011 m. vasario 27 d., sekmadienis

Rain Man (1988)

Čarlis, jaunas verslininkas, gyvena nerūpestingai, varinėja pinigus, rūpinasi tik savimi. Vieną dieną jis sužino, kad mirė tėvas, ir paliko jam lovą pilną rožių ir automobilį, tuo tarpu 3 milijonai užrašyti kažkam kitam. Čarlis imasi šio reikalo, ir išsiaiškina, kad tas kažkas- jo brolis Reimonas, apie kurį jis ničnieko nėra girdėjęs. Be to, dar sergantis autizmu. Čarlis pagrobia savo sergantį brolį ir mėgina atgauti tai, kas jo manymu, priklauso jam. Taip, čia vienas tų road movies, kurių eigoje herojai kardinaliai perkrato savo vertybių sistemą ir galiausiai gera širdis randa kelią į paviršių. Bet Dustino Hoffmano pasirodymas pritrenkiantis, žiūrėjau vien dėl jo. Na, ir tai buvo laikai, kai Tomas Cruise dar sukurdavo kažką prasmingesnio.

Full Metal Jacket (1987)

Paprastai filmai apie karą būna labai panašūs- jauni, nepatyrę vaikinai atsuduria fronte, yra priversti žudyti, jų gyvenimai jau niekada nebus tokie kaip buvę. Priešininkų lavonai, kritę draugai, nuolatinė baimė ir įtampa. Stanley Kubrick pažvelgė kiek kitokiu kampu. Filmas padalytas į dvi dalis: pirmojoje matome, kaip seržantas Hartmanas peržengia bet kokias ribas, muštruodamas ir žemindamas naujokus, kas turi liūdnų pasekmių. Antrojoje kareiviai atsiduria karo lauke. Taip ir neparodomi priešai vietnamiečiai, tik siaubas ir įtampa, kurią jauti sprogstant granatoms ir aidint šūviams. Ta priešo neregimybė ypač kraupi, štai stovi kareivis pastato kieme, o paskui matai, kaip virsta krūpčiojančiu mėsos gabalu. Trumpai tariant, parodomas siaubas, tvyrantis dalinyje; lyg per mikroskopą matai smulkiausią karo ląstelę- eilinį kareivėlį, jo panikos kupinas akis, šokinėjančią širdį ir prakaito išpiltą, nerimo kupiną veidą.

Edward Scissorhands (1990)

His story will touch you, even though he can't. Kai esi kitoks, puritoniškoj visuomenėj tau nėra vietos. Nuostabi Burtono pasaka apie vienišą keistuolį Žirkliarankį (vienas gražiausių Johnny Deppo pasirodymų), kuris gyvena pilyje visai vienas. Kūrėjas numirė nespėjęs užbaigti jo rankų, tad vietoj plaštakų- didžiulės metalinės žirklės. Tokį jį ir užtinka atkakli kosmetikos platintoja. Norėdama gero, moteris bando padėti Edvardui įsilieti į visuomenę bet.. Žmonės dažniausiai nėra verti mūsų pastangų. Winonna Ryder vaidina priemiesčio gražuolę Kim, kurią Edvardas pamilsta. Tiesą pasakius, ta meilė ir yra didžiausia jo bėdų priežastis, nes Kim turi laaabai pavydų ir piktą vaikiną- stulbinama Anthony Mitchell Hall metamorfozė. Bet leiskit paklaust, kada išvengei nemalonumų įsižiūrėjęs kiaurą tušiagalvę? :) Ok, nėra ji tokia žiauri, bet griežiau dantį ant jos dėl to bobiško neapsisprendimo. Visiems Burtono ir Johnny gerbėjams- reginys išliks ilgam, palies kiekvieną.

2011 m. vasario 26 d., šeštadienis

The Princess Bride (1987)

Gyveno sau graži mergina ir vaikinas, įsimylėjo vienas kitą, žadėjo susituokti. Bet jei viskas būtų taip paprasta, nebūtų ir pasakos.Ir štai gražiąją heroję laiko pilyje uždarytą, jos laukia vestuvės su žiauriuoju princu. Mylimasis dingo kaip į vandenį, ateitis nusimato nekokia. Vienintelė viltis- paslaptingasis jūrų plėšikas. Graži pasaka- kas būtent daro ją ypatingą? Niekas neužkliūna, sumanumas ir drąsa leidžia triumfuoti, dekoracijos nepriekaištingos, susidomėjęs stebi nuotykius ir kaip veikėjai iššsisuka iš kebliausių situacijų.

2011 m. vasario 24 d., ketvirtadienis

Dummy (2002)

Kiekvienam pasitaiko, kad šeima užknisa, bet tokios kaip Stiveno paieškot reikia. Užuot palaikę ir skatinę, jie netyčia vis lipa ant vaikų nuoskaudų ir tyčiojasi :) Žiūrėt juokinga, bet kai susimąstai, kai kam tas smarkiai atsiliepia gyvenimo kokybei. Rezultatas- tylus ir drovus Stivenas, trisdešimtmetis, pasiekė tiek: vis dar gyvena su tėvais ir dirba nykų darbą kontoroje. Sesuo Heidi ką tik atšaukė vestuves, bet sužadėtinis vis dar ją persekioja, tikindamas, kaip jis pasikeitė (Jarred Harris veikėjas- vienas įdomiausių, psichopatiškasis Maiklas pelnė mano simpatijas iškart). Moteris kažkada svajojo tapti daininke, bet nusodinta motinos dabar rengia vestuves kitiems. Stiveną vaidina Adrian Brody. Dar nebuvau mačius, kad žmogaus nosis mestų šešėlį ant veido :D Nors turi visus šansus įsitvirtint nevykėlio pozicijose, vyras nutaria siekti savo svajonės- tapti pilvakalbiu. Įsivaizduokit, ką apie tai mano kandžioji mamytė..

It's Kind of A Funny Story (2010)

Lengva komedija apie nukreizėjusius žmones. 15-metis ateina į psichinės sveikatos centrą, nes jam kilo noras nusižudyti. Čia sutinka daug įdomių personų, viena geriausių- Zach Galifianakis herojus Bobis. Filmas ne iš giliųjų, čia tau ne skrydis virš gegutės lizdo, bet šmaikštus pasakojimo stilius tempia aukštyn. Aišku, nelaiminga meilė, simpatiška depresininkė draugė, aiški pabaiga, nors įtampa dėl Bobio nepalieka, negali numatyti ką jis iškrės. Nereali vieta kai jie užsiima muzikine terapija, surrealistinis scenos žvaigždžių pasirodymas atrodo šauniai! Yra vietų, prie kurių galėtum prikibti, bet nesinori. Pažiūrėkit kai liūdna, tikrai įkvepia optimizmo;)

2011 m. vasario 23 d., trečiadienis

Until the End of the World (1991)

Efemeriškas įspūdis- retas atvejis, bet man sunku nuspręst, patinka man ar ne. Kalbu esamuoju laiku, nes tai tik pirma trilogijos dalis. 1999-ieji; psichologinę krizę išgyvenanti Klara palieka savo draugą ir leidžiasi kelionėn. Sutinka banko plėšikus ir sutinka bendradarbiauti- ji perveš pinigus į kitą miestą už 30 procentų. Paskui ji išgelbėja Vyrą, kurio nebegali pamiršti. Ir nors jis apvagia ir palieka ją, Klara vis tiek leidžiasi į paieškas- tai tas vienintelis... Keista, kad ti sci-fi; pradžioje mini lyg tais kažkokią branduolinę katastrofą jei teisingai supratau, na taip, žmonės nešiojasi įdomius prietaisėlius, kurias filmuoja? aplinką, turi įtaisą, galintį nustatyti tikslią objekto buvimo vietą. Telefoną pakeitė būdelės, kur matai pašnekovo veidą. Ta mokslinė fantastika nežymi.
Miestai nuolat keičiasi- Berlynas, Paryžius, Tokijas, Maskva... Klara atkakliai ieško mylimojo, padedama buvusio meilužio. Kokie jo motyvai, man nesuprantama- Sam Neil jau antrą kartą gauna vaidinti netrokštamą vyrą, desperatiškai įsikabinusį į atšalusią meilę. O kas gi tas ponas šaunusis? Williamas Hurtas. Tuo viskas pasakyta. Gal ir nesielgčiau kaip Klara, bet aš ją suprantu. Įdomu tai, kad nuolat lekiojanti iš vienos vietos į kitą ji nepraranda orumo, nors atrodo taip žema- stengtis pasivyti kažką, kas visiškai tavęs nepageidauja. Gal čia prancūziškas subtilumas? Blaškydamasi ir siekdama savo tikslų, Klara nepraranda savęs, kas būdinga daugumai meilės apsėstų moterų..

2011 m. vasario 22 d., antradienis

Big Fish (2003)

Sunku patikėt, kad čia talentinga ranka mosikavo Timas Burtonas, kas bent kiek susipažinęs su jo kūryba, supras apie ką kalbu. No dark, nėra šiurpulių, atmosfera šviesi ir optimistiška. Bet kartais gerai paeksperimentuoti. Vilis visada skeptiškai žiūrėjo į pasakorių tėvą; fantastiškos istorijos kėlė jam vien susierzinimą. Juk gyveni čia ir dabar, kokios dar raganos, vilkolakiai? Ir štai tėvas guli mirties patale, ir Vilis eilinį kartą klausosi pasakų apie jo gyvenimą ir žmones, kuriuos sutiko. Bet gal čia yra žiupsnis tiesos? Mielas. Šiaip fantastiką vertinu atsargiai, man tai atrodo vaikiška ir traukia prie Hario Poterio, bet viskas labai subtilu ir neperdėta. Duobėtas kelias į mylimos merginos širdį, darbas cirke ir garbstomas poetas, per kelerius metus tesukūręs vieną eilutę.

2011 m. vasario 21 d., pirmadienis

Say Anything (1989)

Yra momentų, kuriuos atpažįsta net filmo nematę žmonės- kai John Cussack'as stovi iškėlęs magnetofoną prieš savo mylimosios langą. 80-ųjų klasika. Loidas Dobleris dar nežino, ką veiks baigęs mokyklą, bet tikrai žino, kad jam patinka Diana. Ilgai dvejojęs, jis ryžtasi merginai paskambinti ir pakviesti į pasimatymą. Juokinga, bet mylimoji turi pasivartyti mokyklos albumą, kad sužinotų, kaip jis atrodo. Savaime suprantama, Loidui stengiasi padėti draugai- nelaimingos meilės kamuojama Lily Tailor herojė ir keli vaikinai, meilės fronte nepasižymintys, bet žarstantys tokius patarimus: Man, all you gotta do is find a girl taht looks just like her, nail her, and then dump her, man. Get her of your mind.

2011 m. vasario 20 d., sekmadienis

Braveheart (1995)

Linksma detalė- mačiau jį kai man buvo aštuoni metai. Džiugu, kad tėvai neišsidirbinėjo- oi, čia ne vaikams, žiaurybės ir t.t. Tokiu būdu meilė istoriniams filmams užgimė gana anksti. Prisimenu, užsitraukiau ant akių kepurę pabaigoj, taip baisu buvo :)) 13 amžius. Vilis Volisas suburia škotų kariuomenę kovoti su Anglija. Jo drąsa ir beatodairiškumas neša jam sėkmę- jis neturi ką prarasti, o tokie žmonės neįbauginami. Volisas prisiekia eiti iki galo- laisvė arba mirtis. Daug puikių kovos scenų, narsių vyrų ir kraujo. Melas Gibsonas čia fantastiškas, gaila, kad metams bėgant, į lankas nugrybavo..

The English Patient (1996)

Antrojo pasaulinio karo pabaiga. Jauna slaugė rūpinasi vyru, patyrusiu daugybinius nudegimus po lėktuvo katastrofos. Žodis po žodžio, jis papasakoja savo istoriją. Nusikeliame pora metų atgal. Almasis dirba žemėlapių sudarinėtoju Sacharos dykumoje, su dar keliais tyrinėtojais. Čia susipažįsta su Katerina Clifton; juodu įsimyli vienas kitą, bet moteris ištekėjusi, nenori palikti vyro. Prasideda Antras Pasaulinis karas, jų romanas ima aiškėti, atomazga visai čia pat. Filmas toks daugialypis, čia daug veikėjų ir jų istorijų; Almasio nuskaustas Karavadžas, kuris trokšta atkeršyti, ta pati slaugė ir jos mylimasis Kipas, galų gale pats Almasis. Dykumos peizažas kerintis, įspūdingos smėlio audros. Karas kiekvieną paliečia, skirtumas tas, kokį plotą leidi jam pažeisti savyje. Ralphas Fiennesas po šio vaidmens negavo "Oskaro", bet tai tik formalumas. Aš visad laikysiu jį labiausiai vertu statulėlės 1997-aisiais.

Platoon (1986)

Buvo toks periodas, kai traukė kariniai filmai, ir štai pasitaikė galimybė pamatyti Oliverio Stono šedevrą per vieną snobo naktį... Vietnamo karas. Naujokas Krisas išgyvena moralinę krizę: turi atimti gyvybes, bet kartu išsaugoti tą rodos neapčiuopiamą ir tokioje situacijoje sunkiai įsivaizduojamą žmogiškumą. Čia jis sutinka du kaip diena ir naktis besiskiriančius seržantus- Barnsą, kuriam žudymas tapo pramoga ir pavertė visišku bejausmiu, ir Eliją, kuris stengiasi padėti naujokams, įkvėpti vilties, padrąsinti, neleisti, kad karo žiaurumai paverstų tave dvasios invalidu. Tiek Tomo Berengerio, tiek Williamo Defoe herojus palieka įspūdį; pasiekiamas aukščiausias meistriškumas, lieki apstulbęs, pakerėtas.

Kiss of the Spider Woman (1985)

Prieš jūsų akis- geriausias Williamo Hurto pasirodymas- svajingas homoseksualas Luis Molina. Tai viena keisčiausių dramų, Lynchas, mano nuomone, vieni juokai. Du kaliniai dalinasi viena kamera; iš pradžių jie priešiški vienas kitam, gyvenimo vėtytas ir mėtytas,politinis kalinys Valentinas įtariai i žiūri į moteriškų manierų Luisą, bet galiausiai jie susidraugauja. Laikui prastumti, Luisas pasakoja romantiškas istorijas, bet jis nėra toks nepavojingas, kaip atrodo. Nesinori nieko teisti- čia nėra gerųjų ir blogųjų. Greta rutuliojamos istorijos eina Luiso pasakojimas apie moterį, įsimylėjusią vokiečių karininką; tai, manau, atskleidžia jautrią jo prigimtį. Kaip jau sakiau, filmas sunkus, reiktų ne sykį peržiūrėti, ir vis atrastum kažką nauja. Pabaigoje jautiesi prislėgtas, filmas nepalieka tavęs net keletą dienų.

2011 m. vasario 15 d., antradienis

Memento (2000)

Absoliutus mindfucker'is,  sudėtingesnio neteko dar matyt, įmantrus pasakojimo būdas- nuo pabaigos keliaujama į pradžią, o turint omeny, kad herojus nieko neatsimena ir nesuriša į vientisą istoriją, pamiršti, kas buvo rodyta prieš tai, o viskas juk susiję.. Galiausiai sėdi kaip maišu trenktas ir nebesioientuoji laike,- ką jau kalbėti apie prasmę. Leonardo labai silpna atimtis, jos beveik visai nėra, viską, kas nutinka svarbaus, jis žymisi ant kūno tatuiruotėmis. Taip jam nutiko po tragiško užpuolimo, po kurio jis buvo rastas leisgyvis savo bute kartu su mirusia žmona. Žingsnis po žingsnio jis iriasi į priekį. Kas nutiko tą lemtingą dieną? Kodėl jis nieko neprisimena? Leo sutinka vyruką, kuris stengiasi padėti, bet paskui randa tatuiruotę: nepasitikėk Tedžiu... Palaimingai atsidrėbus sofutėj nepažiūrėsi, turbūt reikia perleist kokius 3-4 kartus, kad surištum įvykius į prasmingą grandinę. Christopheris Nolanas- tas režisierius, kurio kūrybą verta patyrinėti.

Se7en (1995)

Vaizdelių netrūksta, pora scenų tikrai priverčia skrandį šokti tango.. Šokiruojantis ir žiaurus trileris apie serijinį žudiką, nusikaltimo būdas- žmogiškųjų ydų iliustracija. Persivalgymas, tinginystė, puikybė ir t.t. Du detektyvai stengiasi sugauti žmogžudį, bet jie turi reikalą su fenomenaliai intelektualiu nusikaltėliu. Morganas Freemanas ir Bradas Pittas. Veteranas ir karštakošis naujokas. Vyresnysis gilinasi į didžiąsias nuodėmes, stendamasis suvokti maniako veikimo būdą, o jaunėlis- perprasti jo mąstymą. Ši byla pakeis vieno iš jų gyvenimą negrįžtamai. Žudikas- fenomenalusis Kevin Spacey, kurio žiaurumas atima žadą; tai vienas geriausių amerikiečių aktorių. Nėra ką daugiau pridurti, Davido Fincherio filmas, įėjęs į istoriją. Bet prieš peržiūrą visgi nevalgykit, o tai dar paaiškės: your stomach is a decent dancer..

The People vs. Larry Flynt (1996)

Pradėjau Harrelsonu, tai važiuojam toliau, prisiminiau kitą afigieną filmą apie žodžio laisvę, didelius pinigus ir mažai laimės. Courteney Love pasirodo tinkamoje vietoje, neiįsivaizduoju, kas būtų geriau atlikęs šį vaidmenį- juk ji vaidino save!
Laris Flintas, skandalingasis pornožurnalo Hustler leidėjas, nebijo nieko: spjauna ant moralės normų ir nepripažįsta jokių tabu. Tai atneša jam milijonus ir masinę teisuolių neapykantą. Tad nenuostabu, kad vieną dieną pasikėsinama į jo gyvybę, kulka nepribaigia, bet gyvenimą kaip reikiant apkartina, Laris lieka paraližuotas ir niekada nebevaikščios. Manėt, jis dabar nurims ir pasiduos? Nė velnio- tampomas po teismus ir skęstantis po kaltinimų kruša, grimzdantis į nevltį dėl mirštančios žmonos, herojus pradeda nelengvą kovą dėl žodžio laisvės. Jam padeda jaunas, bet atkaklus advokatas (nuostabusis Edvardas Nortonas).
Harrelsono chrarizma trykšta kaip geizeris: neapykanta, neviltis ir užsispyrimas kautis dėl paskutinio jam likusio- visagalio žodžio.

Natural Born Killers (1994)


Lauke sumautai šalta, laisvalaikio alternatyvos- kompas arba knyga, veikti kažką kita nėra įkvėpimo. Ta proga prisiminkim kadaise matytą filmą- žiaurų, bet išradingą ir įtraukiantį; su Julliete Lewis ir Woody Harrelsonu, kuris nardo kaip žuvis vandenyje, toks jausmas, lyg vaidintų save. Pradžia pateikiama kaip situacijų komedija- stovi tarpdury šeimos galva ar kitas asmuo, pasako kažką, o mes girdim ausis sprogdinantį žvengimą užkulisiuose. Nors greičiau tai pasityčiojimas iš šio žanro. Taigi nelaimingą mergiščią Mallory iš žudančio šeimos glėbio išvaduoja "princas ant balto žirgo"- netikėtai į namus užsukęs Mickey. Nesupraskit klaidingai, tai ne romantiškos istorijos įžanga, bent ne tokios, kokią ją įsivaizduojat. Porelė be sąžinės graužimo tėvukus nupila ir taip prasideda jų, naujųjų laikų Boni ir Klaido epopėja. Meninis filmas tampa vos ne animaciniu, spalvos, fonas nuolat kinta, specialieji efektai parinkti ypač originaliai, išradingai, nesu mačiusi ko panašaus. Garso takelis irgi veža. Taip ir tęsiasi jųdviejų nuotykiai, užplūdus adrenalinui ką nors nužudant tiesiog šiaip, iš smagumo. Bet visi geri dalykai baigiasi, ir balandėliai patenka į cypę. Bet istorija baigias ne čia. Argi visuomenės numylėtiniai gali taip liūdnai pasitraukti? Dar vienas gladiatorių kautynių reliktas- minią traukia žudynės, ji iššaukština nenormalius individus, nusilenkdama smurtui ir jėgai.

2011 m. vasario 10 d., ketvirtadienis

Still Crazy (1998)

Roko grupė "Strange Fruit" iširo 1970m., kaip šmaikščiai pakomentuoja pasakotojas- Dievui tiesiog atsibodo ir jis sukūrė "Sex Pistols". Vyrai pasuko savais keliais- kas kloja stogus, džiūsta kelionių agentūroj, arba geriausiai- gyvena namelyje ant ratų mamos kaimynystėje ir slapstosi nuo skolintojų. Po 20metų, vienas grupės narių, Tonis, sugalvoja vėl suburti muzikantus ir grįžti į sceną. Deja, talentai per tiek metų užrūdijo.  Visas britų žvaigždynas- Stephen Rea, Bill Nighy, Timothy Spall- matomi retai, todėl suveikia kaip šviežio oro gūsis; humoras kokybiškas, scenos šmaikščios. Džiugu, kad nėra jokių kvailų meilės trikampių, nors vienu metu jau imiau bijot, kad pabaiga bus seilėta. Viskas kas svarbiausia- tai muzika, begalinis noras groti, rizikuoti viskuo, ko pasiekei per tiek metų- Les'as sako žmonai, kuri primena jam, kaip sunkiai jie pradėjo verslą- I hate it. I hate it. Pagauta septinto dešimtmečio nuotaika, prieš akis iškyla ilgaplaukiai Led Zeppelin, Deep Purple. Na o paskutinė daina Flame still burns gali ir sugraudinti.

2011 m. vasario 8 d., antradienis

Five People You Meet in Heaven (2004)

Edis, 83-ejų metų, kariavęs Vietname, o dabar- atrakcionų parko darbuotojas, žūva gelbėdamas mažą mergaitę. Bet istorija tuo nesibaigia, o tik prasideda. Po mirties jis sutinka argirija sergantį vyrą, kuris kadaise žuvo avarijoje dėl Edžio kaltės. Tas jam paaiškina, kad dabar sutiks 5 žmones, vienaip ar kitaip įtakojusius jo likimo kreivę. Šie atskleis jo gyvenimo prasmę, mat iki šiol senis jautėsi tik vėjais paleidęs jam skirtą laiką ir nieko nepasiekęs. Prasideda kelionė į aukštesnį lygmenį. Viskas gyvenime susiję, net mažiausi dalykai. Sutikti žmonės, arba jau seniai mirę nepažįstamieji turi itin didelės reikšmės, kas tu esi dabar ir kodėl viskas susiklostė vienaip, o ne kitaip.

A Night at the Roxbury (1998)

Naktiniai klubai, sakykim taip- ne mano pyrago gabalas. O filmas lyg tyčia apie du durnelius, kurie žūtbūt nori ten patekti. Kodėl verta pažiūrėti? Nežinau. Būna filmų, kuriuos žiūri dėl atsipalaidavimo, kaip kokią Simpsonų ar Family Guy seriją. Mąstyti nereikia, aukšta materija nė iš tolo nekvepia, tiesiog ekrane keičiasi juokingi vaizdai, o tu juokiesi, nesusimąstydamas apie meninę vertę. Will Ferrel herojus tikras stuobrys, jį tuoj suvystys apsukri draugė, tuo tarpu jo draugas Dagas vis ieško būdų, kaip patekti į Roxburį, kiečiausią klubą mieste (juos vis pakartotinai išmeta). Neišrankiam žiūrovui labai tiks prie Lays'ų pakelio, juokas žmogui į sveikatą, o siaučia gripas.. Grūdinkitės!

2011 m. vasario 7 d., pirmadienis

The Phantom of the Opera (2004)

Niekada nepamiršiu įspūdžio, kurį paliko filmo pradžia- žiūrėjom merdinčiam kino teatre, pustuštėj salėj, taigi netrukdė kaimyno popkornų čepsėjimas ir kiti erzinantys garsai. Žinot tą jausmą, kai pašiurpsta nugara ir jauti, kaip kraujas ima greitai varinėti gyslomis- būtent taip jaučiausi, kai prieš akis išniro tas milžiniškas kandeliabras ir operos teatro vidus. Įspūdinga. Dar viena garsiojo kompozitoriaus Andrew Loydo Webber'io miuziklo ekranizacija: žmogus subjaurotu veidu įsimyli jauną operos solistę; ji girdi tik jo balsą, todėl mano, kad tai jos angelas sargas. Staiga atsiranda sena vaikystės meilė, tai įsiutina operos pabaisą. Artėja premjera, kurios publika nepamirš. Nerandu žodžių, kurie apibūdintų muziką. Tobula. Kažkada padariau klaidą ir pažiūrėjau filmą per TV, ne ne ne. Ekrano išmatavimai atima daugiau nei pusę malonumo...

Walk the Line (2005)

Iki tol buvau tik girdėjus Johny Cash pavardę, bet pripažinkim, mūsų karta tokios muzikos juk nesiklauso. Joaquin Phoenix neprilygstamai suvaidino garsiąją kantri muzikos legendą ir visa, kas ją supo: liūdna vaikystė, noras išgarsėti, saldi šlovės valanda ir kartūs jos padariniai: girtuoklystė, narkotikai ir depresija. Kažin ar nebūtų Cash'as baigęs dienų panašiai kaip Elvis, jei ne Džunė Karter- didžioji gyvenimo meilė, be galo trokštama ir nepasiekiama moteris. Stebime jų santykius filmo eigoje, tiksliau nesėkmingas dainininko pastangas laimėti moters širdį. Aišku, neapsiribojama tokiu lėkštu katės-pelės žaidimu, tai juk biografija. Muzikinės gastrolės, koncertas kalėjime, moterų dėmesys, šlovė ir muzika, kokios daugiau nebekuria. Kantri stilius ne mano skonio, bet žinot pravartu.

He's Just Not That Into You (2009)

Linksma komedija, tikrai verta aukštesnio įvertinimo. Patiko pagrindinė idėja- nustok vaikytis vėją laukuose, moterie. Džidži nesiseka su vyrais, o ji taip svajoja sutikti poną Pasakų Princą. Vietoj to- virtinė nenusisekusių pasimatymų. Eilinis Konoras jai nepaskambina, nors žadėjo, niekšas, ir Džidži nuskuba į vakarėlį, tikėdamasi jį sutikti. Bet čia susipažįsta su Aleksu, kuris atskleidžia keletą vyriško elgesio paslapčių. Betė trokšta vedybų, o jos gyvenimo draugas dar nepasiruošęs įsipareigoti, kas priveda prie skyrybų. Benas išdavinėja žmoną su seksualia blondine, galiausiai abi moterys lieka įskaudintos. Nesibaigiantis santykių košmaras kai neužtenka to, ką turi. Su humoru pažvelgta į lyčių skirtumus- pasibaisėti mažų berniukų simpatijų reiškimo būdai ir vyrų elgesio interpretacijos per moterišką prizmę. Ir liūdna išvada, kurią kartais tenka prieiti- jis ne tau:)

Living In Oblivion(1995)

Nuostabu yra tai, kad jis vertas 7,4, jei atsižvelgsim į siužetą, kurio.. nėra :) Pačiuožęs režisierius stengiasi sukurti geriausią visų laikų filmą, bet ką mes matome? Iš naujo ir iš naujo kartojamas tas pačias scenas, nes aktoriai vis neduoda reikiamo rezultato, kas veda prie pykčių ir santykių aiškinimosi. Juokinga, dievaži. Vien ko vertos atkarpos su garsiuoju liliputu (beje, tai jo debiutinis vaidmuo) Peter Dinklage, kai jis piktinasi filmo koncepcija- kodėl nykštuko buvims rodo, kad tai sapnas? Kaip jau sakiau, siužeto nėra, jei manot kad pabaiga kažką paaiškina, klystat. Ir vis dėlto verta pažiūrėt, Steve Buscemi vardas daug pasako.

The Darjeeling Limited (2007)

Pažiūrėjau šitą labai juokingom aplinkybėm, kai dabar pagalvoji. Būdavo žurnale Cosmopolitan tokie kuponai, kur į atitinkamą filmą galėdavai nueit už centimetru mažesnę kainą. Turint omeny, kokios krypties tai skaitalas, filmai irgi būdavo atitinkami- skystos romantinės komedijos, kurias išspjauni nekramtęs. Bet štai tąsyk pasitaikė galimybė pamatyti kažką nauja- Shwartzman, Brody ir O.Wilson viename! Susigundžiau tokia kombinacija ir su drauge išvariau, nieko per daug nesitikėdama. Ir man patiko!:) Trys tarpusavy nesutariantys broliai, nesimatę šimtą metų, sugalvoja keliaut į Indiją susirast seniai juos palikusią motiną. Trejetas- išties trenktos asmenybės, kažkas mėgina tapti rašytoju (nesėkmingai), kažkas bėga nuo atsakomybės, kai draugė praneša besilaukianti... Juokingi nesutarimai- kodėl užsakinėji maistą už mane- ir panašiai, per traukinio langą plaukiant Indijos kraštovaizdžiams. Ne veltui sako, kad iš prieskonių šalies grįžti pasikeitęs.. :)