2019 m. rugpjūčio 29 d., ketvirtadienis

Metalhead (2013)

Skandinavų filmai, lygiant su visa Europa,  mano mylimiausi. Tyrinėdama atsargose, ko čia prikaupiau, apsistojau ties "Malmhaus". Islandiška, metalo dvasia papasakota netekties ir susitaikymo istorija. Dvylikametė Hera tampa tragiškos brolio mirties liudininke. Patikėkit, vaizdelis ne iš maloniųjų, keliskart atsukau atgal suprasti, kas nutiko laukuose. Nevalgykit, žodžiu. Praradimas padalija šeimą į tris dalis, žinia, šiauriečiai nėra linkę kalbėtis apie jausmus. Hera perima brolio pasaulėžiūrą- klausosi metalo, rengiasi jo drabužiais, ir svajoja tapti roko žvaigžde. Tėvai mažai bendrauja tarpusavy, susvetimėjimas trenkia Arkties šalčiu.  Brolio kambarys stovi neliestas, motina griežtai uždraudžia jį keisti. Užuot susitaikę, šeimos nariai bėga nuo tiesos.Heros elgesys pamažu darosi nevaldomas, visom išgalėm ji stengiasi ne šokiruoti, bet šaukiasi pagalbos. Krypuokit skeptiškai, bet spėkit, kas padeda? Kunigas! Pabaiga griebia už širdies, žliumbtelėjau, po paraliais.

The Garden (1995)

Slovakiškas filmas, bene bus pirmasis? Jau nė neatsimenu, kaip jis pas mane atsirado, žinau, kad ieškojau keistenybių/ retenybių. Jakubas išgyvena pokyčių poreikį- nustoja eiti į darbą, susikivirčija su tėvu, galiausiai sprunka į senelio sodybą pailsėti. Nuo visko, ypač- įkyrios meilužės: ištekėjusios, dviejų mažų vaikų motinos. Kiekvienam į sveikatą padaryt pertrauką gamtos prieglobsty.  Vyrukas miega lig soties, kremta obuolius, skaito įmantriai parašytą senelio dienoraštį ir sutinka keistų svečių. Pavyzdžiui, netoliese gyvenanti mergina, su išnykstančiomis mėlynėmis ir savitu požiūriu. Po to atvažiuoja crazy personų, viena šeimynėlė netgi išsikeičia savo sugedusį automobilį į Jakubo sveiką. Bet materializmas čia pamintas, Jakubas nenuskriaustas, greičiau priešingai. Atgauna gyvenimo džiaugsmą. Filmas padalintas į keliolika  skirsnių, žiūri ir stebiesi. Įdomi spalva- lyg sepija rašalu piešiami kaimo vaizdeliai. Reabilitacijai, pavargusiems nuo miesto užkrauto tempo.

2019 m. rugpjūčio 15 d., ketvirtadienis

Drifting Clouds (1996)

Prisimenu, kada sesė žiūrėdavo Aki Kaurismaki. Prieš milijoną metų, praeitam gyvenime; purkštaudavau: "kokia nesąmonė, nuobodybė". Būkim savikritiški, smegeninėje košė dar buvo neišvirus analogiškiems reginiams. Apskritai, europietiški filmai man atsivėrė palyginti vėlai. Vyras ir žmona. Jųdviejų santūrus, tylus vedybinis gyvenimas be pakeltų balsų. Matome juos patekus į sudėtingą gyvenimo etapą, bet nepraradus abipusės pagarbos ir palaikymo. Įdomu, kas pavadino tatai komedija, sunkoka kategorizuoti. Veikėjų kalba kapota, nedaugžodžiaujama, daug rūkoma ir nespjaunama į raminantį alkoholio švelnumą. Tačiau nepamatysi degradavusių individų, alkoholis čia tik laikina stotelė. Tam kartui. Įdomu tai, kad tamsėjant perspektyvoms, net kai iš buto nešami baldai, sutuoktiniai nepuola isterijon. Pasilenkus ant grindų pagrindinė veikėja audžia ateities planą, vyras atneša jai kavos. Tobula partnerystė. Dar kartą pabrėžiu, kaip stebina šalti nervai- visi įpratę rėkti, kaltinti vienas kitą, susirasti patogesnę draugiją skurdui jau tapšnojant per petį. O veikėjai nesėkmes priima stoiškai, akmeniniu veidu. Ir žinot ką? Išeina nugalėtojais.

2019 m. rugpjūčio 13 d., antradienis

Scary Stories to Tell in the Dark (2019)

Nusistebėjau, pamačius, kad į salę įleido 11-12metų vaikį, priekyje irgi sėdėjo spenių. Anoks čia siaubekas, kad cenzo nėra, pamaniau. atsipalaidavau ir išjungiau kritiką. Labai geras sprendimas. Baisu nėra, gal kiek nemaloniai krūpteli ir viskas. Užtat monstrai išdirbti afigenai- kaliausė, storulė ir "išnarstytas Haris". Pone Eastwoodai, tai nieko bendro su jumis neturi, tiesiog neradau kaip apibūdinti padarą, persekiojantį karo tarnybos vengiantį spalvotąjį :D Kokybė pasigėrėtina, specialiųjų efektų meistras- genijus. 1968-ieji, paauglių grupelė iš smalsumo aplanko miestelio legendomis apipintą vaiduoklių namą (na žinoma). Ir bliamba, durneliai, parsineša vieną ten rastą knygą namo. Smarkiai kainuosianti klaida, negražu vogti iš vaiduoklių, jie jau pakankamai nuskriausti. Dingsta visų nekenčiamas peštukas, lygiai kaip knyga ir papasakojo. Taip, nematoma ranka krauju rašosi istorijos, atsikartojančios realybėje. Nekažką, kaip perskaitai savo vardą ir matai, kad tuoj pareis pizda... Paaugliai turi mikliai rast būdą sustabdyti "kruvinąją spaudą", antraip greit ras savo vardus raudonu ant balto. Juokinga, kai klimaksinėje akimirkoje per teliką rodo, kaip prezidentu išrenkamas Ričardas Niksonas- velniava ir politiniame pasaulyje :D

Marrowbone (2017)

Trys broliai, sesuo ir motina, bėgdami nuo praeities, randa prieglobstį Amerikoje. Ne paslaptis, kad kankintojas ir didžioji grėsmė- šeimos galva. Motina priverčia vyriausiąjį sūnų prisiekti, kas benutiktų,- vaikams neišsiskirti. Čia ji greit miršta, ir jaunimas paliktas tvarkytis kaip išmano. Jų tarpe nėra nė vieno pilnamečio, tad tenka strugglinti, kad padėtis neiškiltų aikštėn ir našlaičių nesugrūstų į prieglaudas. Ketveriukė susipažįsta su miela mergina Ally, reikalai juda neblogai, artėja Džeko pilnametystė, bet bet bet... Kaip užsikimšusiam šikinyke,- šūdas turi išplaukti viršun, tai vienintelis kelias. Čia istorija nuvingiuoja, kryptį sugauni tik pačioj pabaigoj, nors nepasakyčiau, kad buvo netikėta. Siaubekas su Kidman vienintelis, kuris sugebėjo prigaut. Vis sukau galvą dėl momento, kaip Džekas sugebėjo uždaryti, spekuliavo, kad ten viskas jau kvit? Anyway, nuotaika smunka ir žiūrėti nebesmagu. Smagu, aišku, tebuvo šaipytis iš skurdžių aktoriukų vaidybinių sugebėjimų. Chebryte, nu kam tiek jausmo kur nereikia ir tų išverstų akių, krizenau visą filmą. Guys you are bad, so bad...:D

2019 m. rugpjūčio 8 d., ketvirtadienis

Sunshine Cleaning (2008)

Seserys Rose ir Norah vaikystėje patyrė stiprų sukrėtimą. Net jei nesi psichologas, ir arkliui aišku, kad po to tavo gyvenimas neslys kaip sviestu pateptas. Ne ne ne. Rose dirba kambarine, viena augina sūnų ir palaiko niekur nevedančius santykius su mokyklos laikų meile. Jis vedęs, skirtis nežada. Aišku? Norah trinasi su hipiška kompanija, neišsaugo jokio darbo;  beviltiškas nerangumas ir pochuizmas bei sarkazmas ne itin patinka darbdaviams. Gyvena pas tėvą. Kai Rose sūnų pašalina iš mokyklos už keistą elgesį, mama griebiasi netradicinio darbo, privačios mokyklos išlaidoms padengti. Ne prostitute, cha cha, tai šimtą kartų girdėta, nieko originalaus. Kita vertus, su savo kūnu galėtų elitine dirbti ir neblogai užsikalti; Amy Adams ir Emilly Blunt fizinis patrauklumas dar labiau kontrastuoja su šūdinom gyvenimo aplinkybėm, arba ir gražūs žmonės kartais strugglina. Seserys ima kuopti kriminalinių įvykių vietas; gramdyt savižudžių smegenėles nuo dušų kabinų, šveist kraują nuo fotelių, ir visaip kitaip naikinti tragedijos įkalčius. Pinigai geri, tik vat Norah ima kamuoti moraliniai klausimai apie aukų artimuosius, išsikeroja atskira istorija apie keistuolę pseudolesbietę. Filmas apie dalykus, kurių gyvenime norėjai, bet negalėjai gauti, naujas paieškas ir svarbiausia- šeimos palaikymą. Nesupratau, kur veda ši žavių nevykėlių istorija, bet pabaiga sudėlioja taškus ant i. Liuksovas indie.