2016 m. gruodžio 29 d., ketvirtadienis

Fat City (1972)

Pieš keletą savaičių matytas filmas, kiek primenantis Barfly. Nors ten jautėsi kažkokia perspektyva, Čarlzas Bukovskis galiausiai išgarsėjo, pagaliau galėjo gerti brangų viskį ir dulkintis su gražiomis moterimis, o ne chronėm ir prostitutėm. Čia susiduria du boksininkai- baigęs karjerą, beviltiškai prasigėręs Bilis ir jaunasis Ernis, kuriam dar viskas prieš akis. Vyresnįjį vaidina mano numylėtinis Stacy Keach, nesikartosiu, koks jis nuostabus ir nepakartojamas. Vyras dirba atsitiktinius darbus laukuose pas ūkininkus, ištisai geria, susideda su alkoholike Oma.Susan Tyrell tokia išsitaškiusi, kad net gavo Oskaro nominaciją už nesivaldymą ir rėkaliojimą, įtikinantis degradės vaidmuo, net šiurpas krečia. Ernį nuo "šlovės" išgelbsti nėščia draugė, nors sėdintys apšnerkštoj kavinėj, pabaigoje man jie abu atrodo pralaimėtojai. Pasidarė smalsu, ar prieš pradėdami boksuotis vyrai jau būna trenkti, ar smegenis pažeidžia vėliau? Pamąstykit ir jūs..

Matchstick Men (2003)

Vienas tų filmų, kuriuos verta žiūrėti dėl pabaigos, nes ji pritrenkė :D Beje, Nicolas Cage vaidyba irgi įsimintina, obsesinis kompulsinis sindromas taip gerai buvo suvaidintas tik Sigourney Weaver. Tie skaičiavimai, įnirtingas kilimo šveitimas , akies tikas ir mykimas, lūžau iš juoko. Du smulkūs sukčiai, Frenkas ir Rojus( nors kai turi tokią chatą su baseinu, gal jau esi didelis sukčius?) apgaudinėja žmones pardavinėdami vandens filtrus, žadėdami prizus ir pan. Rojus priedo  turi jau minėtų psichinių problemų, kurios pamažu ima trukdyt bizniui. Patartas draugo, kreipiasi į psichiatrą, ko pasekoje, susitinka po skyrybų niekada nematyta paaugle dukra. Užsimezga šeimos ryšiai, bla bla bla, bet jis padaro klaidą, įtraukdamas į nešvarius darbelius. Mergiotė "lengvai nepakenčiama",taigi  per daug nesikamavau. Šiaip labai keistas žanras, filmas netelpa į jokius rėmus. Lyg ir kriminalinė komedija, bet tas grojimas ant jausmų, ką žinau, pasimečiau gale. Pabaiga išjudina "pastovėjusį vandenį", bet visgi išsirutulioja labai teigiamai pagrindiniam veikėjui :)

2016 m. gruodžio 28 d., trečiadienis

Till Human Voices Wake Us (2002)

Paauglystėje patyręs traumą, Semas užauga vienišiumi, neprisileidžia žmonių. vengia jausmų pasaulio. Po tėvo mirties grįžta į Australiją, ir netikėtai išgelbsti nusiskandinti bandžiusią moterį. Keista moteris, be atminties, klausinėja nepatogių klausimų apie dalykus, kuriuos herojus stengėsi pamiršti. Dabartis kaitaliojasi su praeities epizodais, sužinom, kas ten nutiko Semui, kodėl susiklostė šalti santykiai su tėvu, kodėl jis toks užpūliavęs intravertas. Vaiduoklis stengiasi padėti Semui susitaikyti su netektim. Tik ką pažiūrėjus atrodė pusė velnio , o ryte atsikėlus- jau visai nieko filmas, poetiškas, melancholiškas. Helena Bonham Carter čia kliuvo nedėkingas vaidmuo, labai erzino  jos padrikas elgesys, todėl  nuo vaidybos komentarų susilaikysiu. O štai Pearce'as-  labai vietoje pastatytas. Įtraukti žandai, akmeninis veidas, asketiška laikysena- lengva patikėti, kad nedaug džiugių akimirkų ištiko per gyvenimą. 

Identity (2003)

Kaip puiku, kad dabar ilgą laiką nereikės sukti galvos, ką pažiūrėt, šiais negailestingais Piratavimui- ne, laikais. Kokiu būdu aš niekada neįsijungiau Identity, negaliu paaiškinti, gal kad nesu John Cusack gerbėja, nors ir dalinamės tuo pačiu gimtadieniu. Visgi esu jo sesers fanė. Kadangi tai dar vienas egzempliorius iš mind-fuck pack'o, pusę filmo stengėmės atspėti, kame čia replės, ir maždaug per vidurį man pavyko. Jeigu į akiratį jis būtų pakliuvęs prieš 4-5 metus, efektas būtų geresnis, dabar tas bagažas smegenis apkrovęs, sunkoka nustebinti. Aplinkybės taip susiklosto, kad vieną lietingą naktį atkampiame  motelyje, dėl prastų oro sąlygų užstringa grupelė nepažįstamųjų. Nuo prostitutės iki klastingai apsiženijusios porelės. Intrigos įneša tai, kad vieni iš svečių- policininkas ir pavojingas nusikaltėlis. tad kai prasideda žmogžudystės, kalto ilgai ieškoti nereikia. Ray Liotts seksjiukas šitam filme, iškart prieš akis iškyla Goodfellas, gaila, kad išskirtinės išvaizdos aktoriai nepasiekia karjeros aukštumų. Visokie diCapriai ir Damonai mane vemt verčia. Pirmoji filmo dalis patiko labiau, tas suspensas, panika, šūviai, lavonai, be perstojo pliaupiantis lietus..Paskui prasideda lyg kokie trukdžiai, kaip tos mirgančios juostos ant seno teliko, įdomiausioj filmo vietoj. Imi galvot, kas čia per nesąmonės?..Supraskit, pradeda aiškėti fabula, ne apie techninius nesklandumus aš. Pabaiga faina, tik prajuokino ir kiek bendrą vaizdą nusmukdė tas snarglinas vaikas.

2016 m. gruodžio 27 d., antradienis

The Jacket (2005)

Kalėdų naktį pasilinksminom, pasidarę  filmų maratoną. Mind-fuck filmų pack'as yra geriausia dovana sau;  atsijojus matytus arba beviltiškus, gavosi nemažas skaičius šedevrų, kurie nekantriai laukia  mano smegenų kerteles užimti. Pradėjom nuo Adrian Brody, nes sesei jis labai gražus. Po galvos traumos Afganistane, Džeko Starko gyvenimas jau niekad nebus normalus. Netikėtai jis atsiduria teisiamųjų suole, yra kaltinamas  policininko nužudymu. Žinoma, nieko panašaus Džekas nepadarė. Tačiau liudininkų nėra, o niūri priešistorė pasitarnauja kaip bilietas į psichūškę. Čia taikomas savotiškas gydymo metodas:  uždedami  tramdomieji marškiniai, , prifarširuojama vaistų,  ir įgrūdama į stalčių. Taip Džekas randa būdą  keliauti laiku ir pakeisti praeitį. Filmas apie tai, kaip vyras  padeda kadaise sutiktai mažai mergaitei, kurios mama mėgsta svaigintis, ir tokiu būdu sušika merginai gyvenimą. Graži idėja, daug galvos sukimo, džiaugiuosi, kad tai buvo pirmas, ne paskutinis mūsų pasirinkimas. Keira Knightley "uostanti šūdą" kaip visada (tas nenatūraliai surauktas šnipas), o va Daniel Craig toks fainutis, dar nespėjęs išBondėti "I'm in here, because they say I have a nervous condition. Well, well here's my question: Who wouldn't be nervous if they really, really looked at their lives? I mean, whose life is that good?"

Adaptation (2002)

Gerų filmų su Nicolas Cage mažai, metams bėgant jo karjera ritosi žemyn, pasiekimus suskaičiuoju ant vienos rankos pirštų. Bet ateityje pasitelksiu ir antrą ranką, mat juosta pagal gėrį eitų iškart po Leaving Las Vegas. Scenaristas Čarlzas išgyvena kūrybinį užkietėjimą. Kaip besistengtų, nepavyksta išstumti nieko padoraus garsios žurnalistės knygai apie orchidėjas. O broliui dvyniui sekasi kuo puikiausiai, nors jis tik pradedantysis! Čarlzas nemiega naktimis, masturbuojasi įsivaizduodamas rašytoją, vaikšto po visokias oranžerijas, stebi tas keistas gėlės- ir nė šnipšt. Buvo įdomu, kaip tas pat aktorius suvaidins du skirtingus charakterius, ar susitvarkys- išėjo labai juokingai ir užtikrintai. Donaldas- tikra priešingybė, atviras, flirtuotojas,  pokvailis, lengvai prisileidžia žmones, imlus naujovėms. Kas tai per knyga? Istorija apie orchidėjų entuziastą Džoną Laroche'ą, kuris pradžioje sudomino žurnalistę kaip potenciali medžiaga straipsniui apie juokingą ekscentriką. Bet juokėsi juokėsi ir prisijuokė žurnaliūgą- viena dieną pamatė, kad štai  pati neturi jokios aistros gyvenime. Dėl nieko jos širdis neplaka smarkiau ir adrenalinas nemuša į galvą. Dar keletas žodžių apie Laroche- jeigu manėt, kad vidutinio amžiaus, hipis be priekinių dantų negali būt žavingas- labai klystat. Chris Cooper gavo Oskarą už šį neformalą, jis vienas įdomiausių personažų filme, toks charizmatiškas ir laisvas dvasia..

2016 m. gruodžio 21 d., trečiadienis

Winter of Our Dreams (1981)

Žmogaus psichologinės evoliucijos istorija. Nedaug veiksmo, laidotuvės filmo pradžioje- vienintelis ekspresyvūs įvykis. Nelaimės išvakarėse matome merginą uoste, ji kažkam skambina. Telefonas skamba ir skamba, niekas nekelia. Vos prieš atsiliepiant, ji padeda ragelį, merginos likimas nuspręstas.. Labai stipri vieta emociškai, junti  neviltį, liūdesį, pyktį. Ar vyras, atsiliepęs laiku, būtų kažką pakeitęs? Žinia apie pažįstamos mirtį pasiekia minėtą vyriškį, taip jis susipažįsta su geriausia velionės drauge, prostitute Luisa. Stengdamasis išpešti daugiau detalių, Robas užmezga keistus santykius, kurie apraizgo lyg voratinklis. Ne jį, tai keistas babnikas  plevėsa, net su žmona gyvena keistoje "atviroje santuokoje", o Luisą, lyg jai netrūktų savų rūpesčių. Pamažu, skaitydama draugės dienoraštį, moteris supranta, jog kartoja tas pat klaidas. Prisiriša prie žmogaus, kuriam nerūpi, tokiu būdu tikėdamasi, kad jos problemas išspręs kažkas kitas. Leisdamas būti savo namuose, Robas ją atstumia. Nesibaimindamas, kad nepažįstamoji ką nors nugvelbs ar prisikvies valkatų narkomanų, jis parodo, koks niekas yra Luisa. Šitą tik dabar išmąsčiau..Lėta savianalizė, su prošvaistės tikimybe, kaip vienas draugas sakė- "išjaustas filmas" :D

2016 m. gruodžio 18 d., sekmadienis

Testament (1983)

Žvelgiant į juos darosi koktu- ambicingas tėtis, perekšlė mamytė ir trys jų atžalos apakina idiliškos šeimynėlės spindesiu, amerikietiškos svajonės alfa ir omega. Prisipažinsiu, žinodama, apie ką filmas, nekantravau sulaukti nelaimės, kad biški praskiestų šitą saldžią pliurzą. Ištinka branduolinė katastrofa, gyvenvietė atkertama nuo išorinio pasaulio, tėtis, išvykęs ryte į darbą,nebegrįžta. Kyla masinė panika, svarstomas maisto klausimas, taip pat- ar likti, kur yra, ar mėginti keliauti kitur.. O tada prasideda.. Dėl radiacijos pamažu miršta silpniausieji- seniai ir vaikai, tikrai slegiantis vaizdas, tie nesuskaičiuojami kūnai, vyniojami į paklodes, pakasami čia pat, kieme.  Laidotuvės iš pradžių ceremoningos, vėliau tegirdėti beriama žemė.. Motina laikosi tvirtai, kad neišprotėtų, rašo dienoraštį, kuris ilgainiui pameta datas, galų gale, koks skirtumas.. Pirmą kartą matau taip tikroviškai vaizduojant visišką neviltį, kalbu apie žmogaus dvasią. Bet noras gyventi- scena, kur trise mėgina nusinuodyti dujomis- tai instinktas. Paklūsti nesusimąstydamas.

2016 m. gruodžio 7 d., trečiadienis

Homecoming (1996)

Grįžau iš kino protmušio, visa persiutus, nėra faina paimti priešpaskutinę vietą! Man! Kažkokius niekalus visi žiūri, milijonus atnešusius X-menus, Avengerius, bla bla bla, kur dar pinigų papo nepaleidžiantys Stawars'ai, šlykštūs Pixar animaciniai išsigimėliai, vien spalvos gali sukelt epilepsijos priepuolį... Maitinamės tuo, ką paduoda kino teatrai, su nemaža popkornų doze ir galonu Colos. Mano nuomone, tikrai gerą filmą reikia rasti pačiam, ieškoti žinynuose, studijuot nepriklausomo kino pasiūlą, knistis tarp video skuduryne ir pan- štai ką man reiškia būti kinomanu. Orientuojuosi į 20-30metų senumo produkciją, nes gerų filmų beveik nebekuria, Holivudas beviltiškai išsigimė, talentingi aktoriai miršta arba greit mirs nuo senatvės, juos pakeičia manekenių išvaizdos lėlės ar tokie kaip Robert Patison, brrr... Kas bus mūsų laikų Pacino arba de Niro, Marlonas Brando? Klausimą palieku atvirą, nes rezultatai nedžiugina. Išliejau kartėlį, dabar apie tai, ką mačiau. Uždarius kickassus, btjunkie, man tenka ieškoti filmų youtube, ten nemenkas pasirinkimas, gaila, daugumas- beverčiai šūdniekiai. Paspragsėjus valandą užkliuvau už Homecoming, patraukė muzikos takelis ir Annie. Annie Bancroft- žvaigždė, kuri net vidutinišką juostą nušviečia ryškia savo gebėjimų ugnim. Keturi nepilnamečiai, palikti motinos prie prekybos centro, turi imtis nevaikiškų sprendimų. Vyriausiai- kokie 13metų, mažiausiam- šešeri. Bijodami, kad socialinės tarnybos, sužinoję situaciją, juos išskirstys, vaikai išsiruošia į ilgą kelionę pėsčiomis pas nežinomą giminaitę. Dice ne pagal metus suaugusi ir atsakinga, palaiko ūpą ir viltį.  Krizių šeimoje jau yra pasitaikę, tad isterijų ar ašarų neišvysite, faktas priimamas stoiškai, su keletu paniurzgėjimų dėl savaime suprantamų dalykų- nežinios, alkio ir nuovargio. Galiausiai iš keistos giminaitės irgi tenka nešdintis, ir taip ketvertukas atsiduria pas tikrą savo močiutę. Šioji nesužavėta idėja priglobti anūkus. Atsiskyrėlė, pikta ant gyvenimo, ne taip įsivaizdavo ateitį. Bet vaikų neįbauginsi- priešingai, jie sugalvoja kaip būti naudingiems, nuo tų pastangų net širdį veria. 

2016 m. lapkričio 30 d., trečiadienis

Transamerica (2005)

Kažin koks jausmas moteriai- aktorei, kuriai pasiūlo vaidinti transeksualą? Puiki galimybė išbandyti gebėjimus,  Felicity Hoffman  šauniai susitvarkė su užduotim. Stenas laukia lyties keitimo operacijos, kai netikėtai paskambina ir praneša, kad jis turi sūnų. Planai ima byrėti, psichologė nesutinka pasirašyti sutikimo, kol Stenas neišsiaiškins asmeninių reikalų. Pasirodo, koledže ne visi santykiai buvo tokie jau lesbietiški. Su maištaujančiu septyniolikmečiu juodu leidžiasi į kelionę, per kurią šį tą sužino vienas apie kitą. Neglostė gyvenimas Tobio.. Daug komiškų situacijų, nors visumoje- daugiau liūdnas, nei linksmas filmas, AK, tos Bree manieros- transvestitai nuolat perspaudžia, vaizduodami moterį- tai taip gerai užfiksuota, gaila, negavo "Oskaro"... Pabaiga irgi nepagražinta, niekas nieko "neišgelbėja", saldžios Holivudinės pabaigos nėra. Du vieniši žmonės negali paneigti, kad užmezgė ryšį, tvirtesnį už bet kokią draugystę; visgi jie- šeima..

2016 m. lapkričio 29 d., antradienis

Alive (1993)

Apie šį filmą sužinojau perskaičius labai apetitą žadinančią knygutę Cannibals. Nuo maorių ir actekų iki 21-ojo amžiaus užkandžiautojų Čikatilos ir Dahmerio. Skanumėlis! Dar ten buvo apie mažiau psichiškai pakenktą regbio komandą iš Urugvajaus, kurių lėktuvas  1972m sudužo Anduose. Kritimo scena priminė pirmąjį "Lost" sezoną, šiurpu, baisu, kraujas stingsta gyslose, vargšai žmonės skrieja milžinišku greičiu į mirtį. Tiems, kuriems pavyksta išsigelbėti, tenka susidurti su šalčiu, neviltim ir maisto stygiumi. Komanda surinkta labai maloni moters akiai, daug gražių veidelių, tai žiūrėt buvo ne taip depresova, ai, negi tokie gražūs pražus :D Labiausiai patiko Felipe ir Canessa, "sirgau" už juos visą filmą. Vyrai laikėsi tikrai šauniai, nenoriu būt kokios feministės išprievartauta, visgi mesiu akmenį mūsų daržan- moteriškai lyčiai būtų buvus pizda...Nors riebalų sluoksnis  saugo nuo šalčio, beje- bado metu moterims netgi labai praversdavęs: "gelbėjimosi ratas" atlikdavo savo tikrąją paskirtį. Tačiau isterija, ašaros, racionalaus proto stoka nieko gero neatneštų. Alpėse jie išbuvo 70 dienų! Gyvųjų gretos praretėjo, bet patys ištvermingiausi sugebėjo grįžti. Kaip? Pasibaigus šokoladui ir vynui, kuo gi mito dvi dešimtys alkanų sportsmenų? Na, teko priimti sunkų sprendimą, ir užkąsti šio to pikantiško.. Beje, kanibalizmo problema aštri tik svarstymo metu, paskui visi laisvai atsipjauna šmotą ir žiaumoja. Svarbiausia išgyventi, neprarasti vilties. Gražu žiūrėti, kokie vyrai vieningi ir palaikantys vienas kitą, faktas, kad dirbo kaip komanda ne tik žaidimo aikštelėje, išgelbėjo tų nelaimingųjų gyvybes.

Zoology (2016)

Kaip stebuklingai meilė keičia žmogų- skrupulingieji, aišku, pasakys, kad be uodegos nieko nebūtų, taigi nuopelnai iš tikrųjų keliauja  ilgajai. Vienišai, pusamžei  zoologijos sodo darbuotojai, netikėtai užauga uodega. Sukau galvą, kaip jie padarė ją tokią tikrovišką- juda, rangosi, storio sulig moters ranka. Rusija neatrodo stipri specialiaisiais efektais ar grimu, hmmm.. Prasideda beviltiški lankymaisi poliklinikoje, rentgenai, rankom skėsčiojantys placebiniai daktarai. Gydymo įstaigų virtuvė daugiau nei pažįstama, kikenau susiėmusi už pilvo- nieko doro ten neišgirsi, aparatūra labai primena mūsiškę, caro ruriko laikų metaliniai griozdai. Tačiau ne viskas taip niūru- rentgeno kabinete moteris susipažįsta su simpatišku, daug jaunesniu vyriškiu. Momentaliai- šmurkšt į kirpyklą, von senus skudurus, capt makiažo priemonių arsenalą..Prasideda laimingasis periodas, kurio, deja, aplinkiniai juodai pavydi... Filmas alegorinis, pavaizduota, koks siaubas gyventi Rusijoj, kai esi kitoks. Kai tikra motina namie kryžium visą butą aprašinėja, baidydamasi "velnio su uodega". Beje, dar vienas juokingas "paciento paslapties" saugojimo pavyzdys- visas miestas šneka apie uodeguotoją! :D

2016 m. lapkričio 23 d., trečiadienis

Des nouvelles de la planète Mars (2016)

Labai užgaišau su aprašymais, bet taip jau būna, kai per trumpą laiką pažiūriu keletą filmų. Dar vienas Scanoramos saldėsis, atleidęs įtampą po tos našlaičių dramos- sush'iai tarp peržiūrų irgi nepamaišė; ne veltui stresuojantys žmonės atakuoja šaldytuvą. Prancūzų komedijos tokios savotiškos, kad atleidi kvailystes, į kurias negalėtum žiūrėti Holivudiškoj versijoj. Jie mažiau maivosi, netgi priešingai- vaidina įprastai, rimta vedo išraiška, kas sukuria tą komišką efektą. Programuotojas Filipas gauna naują kolegą- ekscentriškąjį Žeromą. Nneuspėjamo elgesio bendradarbis sukelia sąmyšį darbe, ir yra išvežamas į psichiatrinę. Spėkit, pas ką kreipiasi, iš jos pabėgęs?.. Filipo namuose tvyro chaosas- buvusi žmona numeta jam vaikus, hormonų užvaldytus paauglius, draugas atsikviečia naują "ligoninės meilę", o be to, po kojom cypauja šlykštus sesers paliktas šunėkas. Ilgai taip tęstis negali. Žiauriai juokinga, kaip žmonės atpažįsta silpnesnį- nemokantį pasakyti  griežto "ne"- nors aktorius Francois Damien taip ir neatrodo. Balaganas vyksta mažam bute, jauti, kad greitai viskas sprogs ir išsitaškys, Filipo nervai ilgai nelaikys. O čia dar "genialūs" protai sugalvoja bombarduoti naują viščiukų mėsos fabriką. Sutinku, vienam žmogui kiek per daug tų nesąmonių :D Isteriška, crazy komedija.

2016 m. lapkričio 9 d., trečiadienis

Der kommer en dag (2016)

Prasidėjo Scanorama, iš to džiaugsmo, kad nereikia dirbti, kas nutiko pernai, apsidovanojau 3 bilietais, kas čia žino, paskui gal visai paleisiu finansines vadžias :D "Kelionė į mėnulį"- našlaičių prieglaudos kasdienybė. Skandinavai moka kept tokius šaltus, niūrius filmus, kažkas yra jų kraujyje, net moterys robotiškos, bejausmės. Pamačiau viską, kas siaubingo gali ištikt bėjėgius, niekieno neginamus berniukus. Kai kurios vietos priverčia sudrebėt, ypač, kai nežinai, kur link krypsta istorijos finalas; traukt "Tempo" nosinaites ar stengtis būit "vyru".. Moteris sėdėjusi per kelias vietas nuo manęs, nesitvardė... Du broliai atsiduria tikram nužmoginimo ceche, kur stengiamasi palaužt asmenybę, įtikint, kad esi tuščia vieta ir niekam tavęs nereikia. Smurtas, patyčios, išnaudojimas, o Dieve.. Graudulys akys graužė. Šiaip nesu vaikų mylėtoja, bet po šito filmo niekada nepakelsiu rankos prieš juos. Kokie puikūs aktoriai, ypač mažesnysis, Elmeris. Jį gelbsti laki vaizduotė- "nes jei gali nuskristi į Mėnulį, gali nutikti bet kas". Elmerio draugų laiškų skaitymai man priminė Džeinės Eir vaikystę internate, kokia žodžio galia! Žiaurios sąlygos negali palaužti tokių kovotojų, ypač, kai juos jungia stipri broliška meilė. Nuostabiai panaudota Kubrick'o "2001: A Space Odyssey" intro finalinėje scenoje, wow..Turint omeny, kad remtasi tikrais įvykiais, pasidaro liūdna. Tokie dalykai vyko, ir tebevyksta, o iš tikrųjų tokių kaip Elmeris ir Erikas juk nėra. Vaikai tėra vaikai...Išėjau kaip maišu trenkta.

The Ninth Configuration (1980)

Retai filmas taip pagauna, pribloškia ir įsirėžia į atmintį. Gerai išdūrė žanras "komedija", ok, gal ir buvo keletas juokingų momentų, bet paskui istorija pakrypo visai nelinksmai. Šįkart nepasakosiu siužeto, trumpai- į karo veteranų psichiatrinę ligoninę atvyksta naujas gydytojas. Kadangi šį filmą radau savo imdb watchlist'e, neilgai trukus supratau, kodėl ten buvo įdėtas. Čia vaidina Stacey Keach, jau matytas End of the Road ir palikęs neišdildomą įspūdį kaip aktorius. Mane traukia keisti, šiurpūs veidai, randuoti, ar turintys kokių išsiskiriančių fizinių ypatybių (Woody Harelson, Willem Defo, Christopher Walken) Stacey aiškiai turėjo "kiškio lūpą", gal dėl prastos filmo kokybės tada nepamačiau, bet šitoj juostoj abejonių nelieka. Plonos lūpos, sustingęs veidas, galima sakyti, jis nevaidina, o tiesiog..kalba ir tiek. Bet kaip kalba! Lyg kūnas tebūtų indas, o viduje blaškytųsi demonas. Vien metęs akį į jį, supranti, kad tai ypatingas žmogus, ne toks, kaip kiti. Viduje plešosi kančia, kuri pabaigoje sudrasko vyrą į skutelius...Praėjo beveik 40 metų nuo sukūrimo, radosi modernios kameros, mandri garso takeliai, aktoriai uždirba neįsivaizduojamas sumas. Daug kam nepatinka seni filmai- fee, ten viskas beviltiškai atsilikę ir kelia juoką. Man juokingas buvo tik akis išsidažęs gaujos lyderis, bet greit jo veiksmai šypseną nutrynė. Daug kas liko pražiūrėta, praklausyta, ateityje labai norėčiau dar kartą pamatyti, nes tai gilus psichologinis masterpysas.

2016 m. lapkričio 1 d., antradienis

The Silence (2010)

Aptarsiu, ką mačiau tik iš psichologinės pusės, konkrečiai- dviejų iškrypėlių ryšį. Bylos eiga, kai kurie pareigūnų sprendimai kelia per daug klausimų ir palinktume link kaulelių narstymo, kas niekada nesibaigia filmo naudai. Tiek to. 1986-aisiais susipažįsta du pedofilinių polinkių turintys vyriškiai, "praktikos" turintis ir stebėtojas. Prieš Timo akis draugelis išprievartauja ir pasmaugia 11-etę. Baisu, kaip šis sėdi mašinoje  lyg suparaližuotas ir nieko nedaro, aplink- plyni laukai, nei gyvos dvasios...Sukrėstas, išsigandęs, jis išvyksta iš miesto, stengiasi pamiršti, kas buvo, sukuria šeimą. Po 23-ejų metų, lygiai toje pačioje vietoje, nutinka tokia pat nelaimė- dingsta nepilnametė..Kas ir kodėl tai padarė? Policija karštligiškai stengiasi rasti nusikaltėlį, padėti tašką šioje siaubingoje istorijoje. O ramus, taikus Timo gyvenimas niekada nebebus toks, koks buvo; praeitis pasiveja ir jį sužlugdo. Peer ir Timo santykiai, lyg mokytojo ir mokinio, Peer primeta savo valią, labai slogu ir nejauku žiūrėti. Kaip žalingas įprotis ta jų draugystė, be kurio negali, nes vienatvė- nepakeliama. Nepatogus, slegiantis filmas, tik vokiečiai ir gali tokį išgimdyt. Beje, labai neįprastas tėvų gedėjimas, jokių isterijų. Šalti, santūrūs veidai, nulis emocijų, kas man užkliuvo žymiai labiau už pačius nusikaltimus; jie gal robotai?

2016 m. spalio 30 d., sekmadienis

Captain Fantastic (2016)

Tėvas su šešiais vaikais gyvena savo susikurtame pasaulyje, toli nuo supermarketų ir materializmu sergančios visuomenės. Maistą susimedžioja patys, kasdien intensyviai treniruojami lyg spartiečiai, mokyklos nelanko, nes yra puikiai auklėjami namie. Į galvas kalama ne tuščia, nenaudinga informacija, o ugdoma nuomonė, formuojama tvirta, savo įsitikinimus turinti asmenybė. Vaikui, nesvarbu, kokio amžiaus, visada sakoma tiesa. Ši griežta, disciplinuota sistema supermamyčių klubui įvarytų isterijos priepuolį, tačiau kokie rezultatai! Nuo paties mažiausio iki didžiausio, vaikai toli lenkia bendraamžius, turi aiškią vertybių sistemą ir nesiduoda išmušami iš vėžių, kas benutiktų. Išbandymas netrunka pasirodyti- keletą mėnesių ligoninėje gydžiusis depresiją, nusižudo mama. Turiu pasakyti, tai sukėlė nerimo, kad šis atsiskyrėliškas gyvenimas visgi nebuvo į sveikatą. Vyro santykiai su uošviais, kaip ir tikėjausi, dvelkia Antarktimi; jam draudžiama pasirodyti žmonos laidotuvėse. Tačiau budistų tikinčiajam ne vieta krikščionių kapinėse, negalima leisti kad būtų taip šiurkščiai paminta paskutinė valia. Šeimyna leidžiasi išpildyti paskutinio mamos noro, beje, labai juokingo :) Vienas geriausių 2016-ų metų flmų. Viggo Mortensenas tobulai įkūnija tėvą- autoritetą. Maniau, kad čia bus indie-comedy, kažkas panašaus į Wes Anderson kūrybą: keisti, nupušę veikėjai ir daug neįtikėtinų situacijų ir nuotykių  (man patinka, bet tai jau būtų plagiavimas), tačiau nieko panašaus, jau pati pradžia privertė tokias paliavas išdulkėti iš galvos.  Į vaikus suaugusieji žiūri iš aukšto, šleikščiai globėjiškai, visada teisus, nes vyresnis principu. O čia pateikiamas aštresnis kampas- ne valdau, įsakinėju, rėkiu, bet formuoju: ryžtingą, savimi pasitinkintį, laisvos dvasios žmogų.

A Monster Calls (2016)

Keistai sutapo, kad du paskutiniai filmai buvo apie vaikus.. Tai nėra mano "arkliukas",  paprastai manieringų mižniukų, aikštingų snarglianosių kine aš vengiu. Bet akį patraukė fantastika ir dailė, ir o stebukle- grybas pasirodė visas baravykas,  ne koks lepšis... Kolinas išgyvena sunkų laikotarpį; kasdien pats gaminasi maistą, savarankiškai ruošiasi į mokyklą, tyliai kenčia bendraamžių smurtą,- o berniukui tik dvylika.. Viskas vardan to, kad nevarginti vėžiu sergančios mamos ir išvengti nekenčiamos močiutės atvykimo. Žiūrovas mato, kad mamai prastai, mirtis neišvengiama. Tai žino visi- pradedant ja pačia, gydytojais, buvusiu sutuoktiniu, motina. Tik sūnus negali susitaikyti. Dirglus, meniškos sielos vaikas tramdo savyje neviltį, baimę, įsiūtį, kol vieną dieną frustracija prasiveržia fantastiška būtybe- pasirodo Žmogus- Medis. Tai Kolino pasąmonė, aišku, kokią žinią ji galiausiai  atskleis. Bet pats procesas, trys pamokančios istorijos, piešti mėgstančiam žmogui buvo tikra palaima. Seniai mačiau taip kruopčiai, originaliai, spalvingai pateiktus veikėjus, stilius- lyg prieš 30metų kurtos trumpametražės animacijos (Plympton, Mulloy, Dudok de Vit), vos nežliumbiau susižavėjimo ašaromis.

2016 m. spalio 19 d., trečiadienis

Swiss Army Man (2016)

Šizofreniški bezdalai, arba seniai mačiau ką keistesnio... Psichinės ligos yra nuostabi tema originaliam filmui sukurti, ir šiuo atveju tas puikiai pavyko. Pradžia. Jaunas valkata  mėgina pasikarti, susidaro įspūdis, kad jis jau seniai vienas negyvenamoje saloje ir vienatvė pribaigs. Bet paskutinę akimirką jis pamato vandens išmestą lavoną. Tas pasiskraidymas... čia suvokiau, kad laukia daug neįprastenis reginys, negu maniau.. Maniakiškose smegenyse sužimba lemputė- jiedu susidraugaus. Taip, Danielio Radcliff'o lūpomis prabyla mirusysis, bet iš kalbos matome, kad tai tik pagrindinio  herojaus mintys, stebuklas neįvyksta. Pamažu sužinom daugiau apie Henką, kodėl jis miške susikūrė alternatyvią realybę, kur ieško draugystės ir meilės, ir kaip nori grįžti namo. Kai kurios scenos tokios keistos, kad imi jaustis nepatogiai, jau neminint karts nuo karto pasigirstančio "pyrst". Istorija labai liūdna, šizofrenija yra viena šiurpiausių ligų.Labai mėgstu neįprastus scenarijus, būtų kiaulystė, jei negautų Oskaro nominacijos.

2016 m. rugsėjo 27 d., antradienis

Dead and Buried (1981)

Keista, filmo pradžia matyta, bet toliau-  lyg ir ne. Labai, labai neskani pradžia, svarsčiau išjungti, bet palikau. Vieno tų iškrypusių, izoliuotų miestelių su savais prikolais, vaizdelis. Uch, jei Lietuvoje dėtųsi tokios zbitkos, būtų nauja turizmo forma, cha-cha. Iškart turiu kandidatą- Dūkštas, Ignalinos rajone:D Vadinasi, žiauriai žudomi atvykėliai, vietiniai viską nufilmuoja, nufotografuoja. Miestelio šerifas mėgina išsiaiškinti, kas čia vyksta, ir pirštas krypsta į jo paties žmoną...Ką paprastutės mokytojos stalčiuje veikia raganavimo vadovas? Jau tie pedagogai, šelmiai. Smagu žiūrėti, laiko sukaustęs šaltukas, nors į kelnes nešiki iš siaubo, tikrai ne. Bet palyginti, kaip tokių kūrimo metų, bendra visuma tenkina, netgi labai. O morgo darbuotojas..na, sako, šita secialybė sumaišo kortas galvelėje, todėl į motyvų paieškas nebrendu. 

2016 m. rugsėjo 25 d., sekmadienis

The Hidden (1987)

Ėmė sektis paieškose, per vieną savaitę- du afigeni filmai. Šitą net pristabdydavau, norėdama pratęst malonumą. Aštuntojo dešimtmečio veiksmo filmas apie farus ir.. ateivius:) Panašus į Alien Nation, tik šis gilesnis dėl hipnotizuojančios Kyle MacLachlan asmenybės. Vien pradžia ko verta- eilinis žmogelis apiplėšia banką, ir sprunka. Jį vejasi tuzinas policijos automobilių, bet niekšas vikrus. Gaudynės gniaužia kvapą- be gailesčio daužomi automobiliai, visa, kas pasitaiko kelyje- nušluojama. Visu garsu skamba rokas! Galiausiai užspeistas, plėšikas nė neketina pasiduoti- a la Telma ir Luiza- rėžiasi į automobilių koloną.  Į komisariatą kreipiasi FTB darbuotojas ir prašo pagalbos ieškant nusikaltėlio. Faras Tomas Bekas tik pasijuokia jam į veidą- paieškomasis tuoj išleis kvapą ligoninėj, kol tu nykštį čiulpei.. FTB išlekia, gal dar suspės iki nelaimėlio mirties... Pasipūtėlis faras dar nežino, kad turi reikalų su ateiviu. Prasideda ilgos gaudynės Los Andžele, su daug geros muzikos, kieto bičo maivymosi, oldskulinių mašinų.. Vaikyti, panašų jausmą patyriau žiūrėdama To Live and Die in L.A., adrenalinas liejosi per kraštus. Labai patiko ateivio pasirinktų žmonių fizionomijos- visi išraiškingi, įsimenantys veidai. Veiksmų priežasties ir pasekmės ryšys prajuokino- bet aš noriu :DD Panašu vaikišką psichologiją, tik ateivis šauna tau į makaulę, jei pastoji kelią, ir baigtas kriukis. Dar vienas 80's perliukas į  mano kolekciją :))

From a Whisper to a Scream (1987)

Negaliu apsakyti, kaip džiūgavau aptikusi vaikystės siaubeką! Vienintelis likęs atsiminimas- cirko artistas, kurio kūną sudrasko per karjerą prarytos britvos, stiklo šukės, vinys ir nesveikas nekrofilijos epizodėlis. Blessed childhood, indeed...:) Senas bibliotekininkas įkyriai žurnalistei papasakoja keturias siaubo istorijas. Miestelis išveda žmones iš proto, verčia daryti baisius nusikaltimus. Pirmoji- nenusisekusi meilės istorija. Iškrypusi namų aplinka- brolis tebegyvena su seserimi, kurią "maudo" ledo vonioje, nuogi papai, nuoga putka, wtf??? Bet incesto nepamatysite, brolis įsižiūrėjęs bendradarbę. Kai galų gale ryžtasi pakviesti ją į pasimatymą, viskas baigiasi žiauriu fiasko. Antroji- smulkų niekšelį nudobia kriminaliniai asmenys, bet jis spėja įšokti į valtelę, kuri nuplukdo pas juodaodį šamaną. Kiek metų šiam paslaptingam vyrui? Trečioji- cirko mafijos kerštas. Kai stiklo rijikas suranda merginą, žiauri vadovė siaubingai jį nubaudžia. Ketvirtoji- kraują stingdanti istorija- apie karo vaikus ir savotiškus jų žaidimus, kai į valdas papuola trys kareiviai. Vaikystėj man labiausiai patiko trečioji istorija, bet dabar, kai galėjau geriau įvertinti, apsispręsti daug sunkiau. Kiekvienas pasakojimas turi ypatingą atmosferą, šiltą terpę, kurioje kaip pelėsis, dauginasi ir tarpsta blogis. Efektai.. juokingi, bet nederėtų ties jais užsiciklinti. Laikas parodė, kad vizualinis išpildymas pažengė, užtat labai suprastėjo pats pasakojimas, o vaidybai kviečiami nežinomi aktoriai, kad patys savo karjerai užkurtų inkvizicinį laužą. O čia turime unikalią galimybę pamatyti Vincentą Price'ą!  

2016 m. rugsėjo 23 d., penktadienis

The Lobster (2015)

Didžiausias pravalas, kad tai įvardinta kaip komedija. Man juokinga nebuvo, gal tik šyptelėjau pora sykių. Tema- 10 balų už originalumą. Visi prisimins tuos kartus, kai rūpestinga tetulė ar apsiperėjusi draugė pasmalsaudavo-tai,ar turi draugą?..Pirmoji- dėl arhajiškų "nes taip reikia" dogmų, antroji- su šlykščiu pasitenkimu dėl tavo neigiamo atsakymo ir savo asmeninių "pasiekimų". Dabar įsivaizduokit, kad tarpusavio santykiai privalomi. Užbaigęs vienus, tučtuojau turi ieškoti naujų, jei nespėji, esi paverčiamas gyvūnu. Vienišus žmones tikrina pareigūnai, dokumentai,prašom, parodykit rankas, kur jūsų antroji pusė?.. Šitas groteskas paskanintas žmonių medžiokle miške, vardan laikotarpio pratęsimo, šaudai į kitus. Nice! Pagrindinis veikėjas iš pradžių susideda su mažiausiai jam tinkama partnere, po to nusprendžia nešti kudašių iš prakeikto viešbučio. Manot pabėgus situacija pagerėja? Nė velnio, miškuose gyvena visiški psichai, čia viskas atvirkščiai. Jokio jausmų rodymo ar flirto, nebent lankaisi mieste. Koks paradoksas- būtent čia Deividas sutinka savo meilę ir ppasidaro sudėtinga, labai sudėtinga... Lyg žiūrėtum į krūvą besirangančių vikšrų- bjauru, atstumia, bet kartu ir nepaaiškinamai traukia. Seniai tokio keisto nemačiau,  keistas šiuo atveju, lygu geras.

Stone Pillow (1983)

Ką reiškia būti benamiu? Senoji Flora žino-tai  kasdien ieškotis maisto šiukšliadėžėse, slampinėti autobuso stotyse, kur bent kiek šilčiau, gintis nuo užpuolikų, o naktį praleisti kokios parduotuvės tarpduryje. Ir gink Dieve neprarasti vežimaičio, kur tiek metų buvo renkamos "gėrybės". Bet jauna socialinė darbuotoja Kerė nenutuokia, ką reiškia būti valkata, ir kodėl jie taip nenoriai apsistoja nakvynės namuose. Kai po eilinės nesėkmės darbe ją pagrasina atleisti, tenka kažko imtis. Pastebėjau, kad Daphnie Zuniga jaunystėje nuolat gaudavo inkščiančių, zyziančių, nervus gadinančių veikėjų vaidmenis, įdomu, tai sutapimas, ar tokia jos natūra? Gatvėje šios dvi veikėjos susiduria, ir nesusipratimo dėka Kerė palaikoma bėgle. Flora jaučia pareigą apšviesti naujokę, kaip išgyventi pavojingose gatvėse, kur negalioja jokios taisyklės, nes paprasčiausiai esi nematomas. Viena ilga naktis Niujorke prasideda... Jei ne Lucille Ball charizma, optimistiškas požiūris ir humoro jausmas, tai būtų labai depresyvus ir liūdnas filmas. Senutė, klenčijanti daržovių iš pažįstamų prekybininkų.. paskui  momentas, kai ją nepelnytai išvaro(!) iš prieglaudos Brukline.. Į šaltį, į chuliganų knibždėlyną. Sapnas apleistame name- apie jaukius praeities namus, nes valkata negimsti, o tampi, nelaimingai susiklosčius aplinkybėm- priverčia sunerimti dėl tolimesnio jos likimo.

2016 m. rugsėjo 8 d., ketvirtadienis

Highway 61 (1991)

Dar vienas blizgutis iš Leonardo Maltino Movie Guide, kurį parsivežiau iš Dublino. Kitokiu būdu neįsivaizduoju, kaip galėčiau rasti tokį filmą. Absoliutus indie šedevras. Nuotykingas kelionės tipo vaizdelis su  spalvingais ir nurautais veikėjais; kiekvieną norisi apžiūrėti per padidinamąjį stiklą. Pradėkime Kanadoje, nuo drovaus kirpėjo, neatsiskleidusio trimitininko- radęs lavoną savo kieme, jis akimirksniu tampa žiniasklaidos pažiba. Mažuose miesteliuose beviltiškai nieko nevyksta, interviu geriausiai atspindi merdinčios provincijos situaciją. Netrukus į kirpyklą prisistato nepažįstamoji, prašanti kardinaliai pakeisti šukuoseną, taip pat klausinėja apie numirėlį. Neva esanti "sesuo". Beje, apie merginą- labai įdomių bruožų Valerie Buhagiar plaukuotomis pažastimis, turi kažką hipnotizuojančio ši grupsė. Pokey tenka paklusti žaviajai damai, nes galbūt čia vienintelė galimybė, pasitaikiusi tokiam vėplai, jau tie plaukai, Jėzau, visur, fui fui fui :D Taip jie leidžiasi transportuoti narkotikų, oi, tai yra mirusiojo į  Naująjį Orleaną, amžinybėn palydėti. O žinot kas lipa ant kulnų? Sielų prekeivis, patsai Šėtonas! Vieta, kur jis "nusodina" mažą mergaitę, sutrypdamas jos svajones, man suteikė makiavelišką pasitenkinimą :D Vienas tų filmų, kurie prasukus atrodo nesąmonė, o pažiūri.. ir supranti, kad dėl tokių verta naktimis sėdėt ir naršyt imdb.com, vartyt senus Kino žurnalus, knistis filmų enciklopedijose...

2016 m. rugpjūčio 30 d., antradienis

Wiener-Dog (2016)

Filmo ašis yra rudaplaukis taksas. Nuoseklios laiko linijos nėra, neaišku, ar tai tas pats gyvūnas, tiek daug savininkų pasikeičia. Bet visi jie turi bendrą bruožą- tai liūdni, vieniši žmonės. Pradedant vėžį įveikusiu berniuku, baigiant nuo tos pačios ligos kenčiančia sena moterimi- Elen Burstyn šiurpiai panaši į jau sukurtą rolę Requiem for a Dream . Sakoma, kad šuo- geriausias žmogaus draugas, bet Jėzau, visiems šitiems nelaimėliams verkiant reikia daugiau nei keturkojis bičiulis.Bandžiau  išrinkti, kas yra labiausiai pasigailėjimo vertas, ir laimėjo De Vito. Tas komiškas sudėjimas, žiaurus darbas- dėstyti universitete, kur tavęs niekas negerbia, beviltiškai laukti, kad perskaitytų tavo scenarijų, kuris nixuja niekam neįdomus. Gyvenimas labai žiaurus kai kuriems. Keista matyti ir tokią Julie Delpy- storas pasturgalis trukdė įsisąmonint, kad tai ta pati gazelėBefore Sunrise- sunokusios subinės vaizdas ragina pasitempti ir nekimšti vakarais..

2016 m. rugpjūčio 29 d., pirmadienis

Grand Tour: Disaster in Time (1992)

Vienišas tėvas su dukra įrenginėja svečių namus, kai netikėtai juos užgriūva klientė. Įkyri boba, kuriai NE nereiškia NE. Sumoka iškart, kad galėtų su savo keista kompanija kuo greičiau įsikraustyti. Benui tas nepatinka, bet pinigai nemaišo. Akivaizdu, kad svečiai kažko laukia, greitai nutiks šis tas svarbaus, ko jie negali praleisti. Tai paliečia tėvą ir dukrą, įvyksta tragedija. Išsiaiškinęs tiesą apie atvykėlius, Benas trūks plyš turi rasti būdą.. grįžti laiku atgal. Mokslinė fantastika, kaip jau pastebėjote, apie katastrofų fanatikus- keliauja laiku tam, kad maitintųsi griuvėsių vaizdais, kraujas, lavonai išjudina emocijas nors truputėlį- mat jų pasaulyje jausmų nebelikę.. Geriausia filmo vieta- Bethoveno fur Elise, mušama varpais- įnirtingos pastangos rasti savo vaiką, kol dar ne vėlu. net susigraudinau, blet. Po visko pagalvoji- bet ar galima dirbtinai pakeisti įvykių eigą, o gal dalykai nutinka taip, kaip jiems lemta?

People Places Things (2015)

Paprastai po skyrybų stogas nuvažiuoja moterims-. Verkšlenimai, snargliavimasis draugėms, šaldytuvo šturmas, drąstiški išvaizdos pokyčiai, liudijantys susvyravusią psichikos būklę...Silpnoji lytis duoda vaizdų kaip reikiant. Bet šįkart stebėsime, kas dedasi vyro gyvenime. Neištikimą sutuoktinę jis užklumpa išties ypatinga proga- per dukrų penktąjį gimtadienį. Tobula santuoka, pasirodo, nebuvo tokia jau nepriekaištinga. Istorija pateikta labai linksmai- žiūrėti į Jemaine Clement rimtai ir neįmanoma. Piešimo dėstytojas stengiasi būti geru savaitgaliniu tėčiu, bet matome, kad nėra susitaikęs su padėtimi. Per paskaitas nuolat išlenda asmeniškumai, kas rodosi nederama ir studentus kiek šokiruoja :D Netrukus trenkia dar viena naujiena- buvusioji ketina vėl tuoktis. Sumišęs vyras atrodo kaip pasimetęs berniukas parduotuvėje. Keista, jie taip įpranta prie vedybinio muštro, kad paleisti nežino, ką daryti su savo gyvenimu.

2016 m. rugpjūčio 21 d., sekmadienis

Grandma (2015)

Penktadienį grįžau namo 22val. Liūdna, bet mieste nieko nevyksta, o atrodo, ne Kupišky gyvenu. Filmas traukė labiau nei abejotinos vertės elektromuzikos koncertėlis, kaip vėliau sužinojau, nuojauta neapgavo. Istorija apie nėščią paauglę ir ..ne, ne boyfriend'ą, šikantį į kelnes, ne pasiutusią gimdytoją, nors ją pamatysime, bet.. močiutę. Taip, čia pirmas žmogus į kurį kreipiasi mergina. Močiutė ne iš kelmo spirta- deda į šuns dienas visus, kurie jai nepatinka, rašo eiles  ir yra..lesbietė. Ok. Turint omeny, kad visos istorijos turi kažkokį moralą, net jei nėra logiško turinio, šiuo atveju pagrindinės minties man pristigo. Aplankome keletą ekscentrikų močiutės draugų, kurie galbūt sušelps keletu dolerių abortui, bet daugiau.. Tiesa, filmas trumpokas, nesiekia nė pusantros valandos, mažokai laiko, trūksta vientisumo. Kas čia Didžioji Slyva? Ši kelionė- tai močiutės praeities kalčių išpirkimas? Lily Tomlin neleidžia nuobodžiauti, tai pabaigoje vis tiek jautiesi neblogai, gera vaidyba gali išvežti silpną scenarijų.

Goodnight Mommy (2015)

Seniai žiūrėjau siaubeką, turiu pasakyti,tad labai džiaugiausi. Psihologinis horor'as: atoki turčių gyvenvietė, aplink nė gyvos dvasios. Miškai, gamtos galybė ir žmogaus menkumas.  Milžiniškam name gyvena du vaikai ir po plastinės operacijos gyjanti motina. Ji liepia netrukdyti ilsėtis, tai berniūkščiai žaidžia dviese per dienas. Pamažu motina darosi vis sunkiau pažįstama, bet ar tai ta pati mamytė, tūnanti po bintais? Įtampa auga, vaizduotė įsisiūbuoja, pereina į beprotybę. Vaikai psichopatai daug baisiau už visokius Maikus Majersus.. Gaila, filmą iššifravau jau po 10 minučių stebėdama tuodu dvynukus, o toliau sekė Haneke's mokykla. Jokių paranormalių reiškinių ar mistikos, tiesiog dar kartą įsitikini, kaip blogai yra gyventi atsiskyrus ir psichologines traumas turi gydyti tam skirti specialistai. Jeigu yra babkių tokiai bagactvai. gaila pinigų psichiatro konsultacijoms?? Kietai sukalta šizoidinė šeimos istorija.

2016 m. rugpjūčio 5 d., penktadienis

The Diary of a Teenage Girl (2015)

Filmas pasirodė daug rimtesnis ir gilesnis, nei įprastas paauglės  pezalas apie meilę, seksą ir bachūrus, kurio tikėjausi. Siužetas netgi pritrenkė- 1976-ieji, San Franciskas, nepilnamtė dulkinasi su mamos draugužiu ir įrašinėja įspūdžius į kasetę. Wooooooow.. Kaip tai vertinate jūs? Aš tai vapšče pasimečiau, tai stengiausi žiūrėt, lyg čia viskas normaliai.. Motina nuolat apsvaigusi, taigi romanui rutuliotis kliūčių nėra.  Penkiolikmetė Minnie apsėsta idėjos apie seksą, jai nuolat to reikia. "Nesu labai graži, mano jaunystė suvaidino lemiamą vaidmenį"-  kritiškas požiūris į save, kompleksai, neteiskime mergiotės. Paauglė meniškos prigimties, mėgsta piešti, o visos šios patirtys, bohemiška namų aplinka- alkoholis ir narkotikai ranka pasiekiami- liejasi popieriuje. Labai mėgstu animaciją, čia karts nuo karto išlenda pieštinė įkvėpėja, su kuria Minnie diskutuoja apie kūrybą ir vienatvę. Daug kam pagrindinė herojė gali pasirodyti erzinanti ištvirkėlė, bet žmonės, su tokia namų aplinka, kur viskas leidžiama, hormonų audrose besiblaškant? Hipių laikai- tuo viskas pasakyta.

Hello, My Name Is Doris (2015)

Doris išgyvena sunkų laikotarpį- miršta daug metų jos slaugyta motina, o brolis spiria parduoti namą, kuriame praėjo visas gyvenimas.. Namai  sprogsta nuo šlamšto- tipiškas senų žmonių hording. O gal prireiks? Lyg to būtų maža, akiratyje pasirodo žavingas jaunas bendradarbis, visai sujaukiantis šešiasdešimtmetei protą, Taip, nuo čia prasideda šiurpūs dalykėliai. Meilei amžius ne kliūtis, bet santykiams?? Labai daug vietų, kuriose taip nejauku, kad laikai ranka žabtus suiėmus, o akys virsta iš akiduobių- tokio efekto siaubekai niekada neišspaus :D Negali kaltinti, Džonas buvo tiesiog nuostabus,- mandagus, linksmas, paslaugus- tokio trokštų kiekviena,.. Pasitelkus psichologines saviįtaigos pamokas, Doris lėtai, bet atkakliai iriasi į savo tikslą- sužavėti simpatingąjį jaunuolį. Nesupraskit klaidingai, čia tikrai nebus gerontofilijos kadrų, tai filmas apie praleistos galimybes IR beviltišką kabinimąsi į praeitį. Doris teks daug su kuo susitaikyti, bet ji tikra šaunuolė. Užmojis tikrai per didelis, bet jo dėka moteris išėjo į žmones; netgi sudalyvavo elektroninės muzikos koncerte:) Sally Field nuostabiai atliko drovios, bet labai jausmingos moters vaidmenį- o gyvenimasvis dėlto tęsiasi!

Home for the Holidays

Rodos, Amerikoje įprasta aplankyti tėvus tik dviem progom- švenčių metu ir kai būni užsipisęs nuo gyvenimo, t.y. pavažiuoja stogas skyrybų metu, tave atleidžia iš darbo, prisidirbi su teisėsauga ir pan. Tokie filmai dvelkia melancholija, mėgstu istorijas apie nevykėlius. O dar Holly Hunter ir jos pietietišką tartis- taip taip taip:). Pagrindinę heroję atleidžia iš darbo Padėkos dienos išvarakėse,  kas dar baisiau- laukia susitikimas su isteriškais giminaičiais, nes duktė pareiškia švęsianti su vaikino šeima. Ne veltui Klaudija nervuojasi- tokį sąstatą ne kiekvienam atlaikyti: motina komanduoja kiekvieną žingsnį, lyg tau vis dar būtų 7-eri, hyper-aktyvus brolis prikolina nonstop ir krečia kiaulystes (ar norėtumėt būti nufotkinta nuoga duše?), amžinai nelaiminga teisuolė sesuo nenustoja bambėjusi ..Bomba grasina sprogti, kalakutas skraido, šauksmai, riksmai, laimei, aplink sukinėjasi žavus nepažįstamasis, tai dar galima bandyt nepamesti galvos. We don't have to like each other- we are family. Nuotykingas chaosas, kuris verčia džiaugtis, jog tokio sambūrio mano giminė niekada nepraktikuoja.

2016 m. liepos 22 d., penktadienis

Ravenous (1999)

Tai bent! Labai nustebino žanras, apie kurį imdb neužsimena, visai kitaip įsivaizdavau šį filmą. Kanibalinė- istorinė komedija,wow,  kaip aš pasismaginau :).. Amerikos-Meksikos karas (mano istorijos žinios- apgailėtinos, Norfa Miliuvienė manęs neprivertė nieko į galvą įsidėti), Apsipazorinęs kaip karys kapitonas Boidas gauna paskyrimą į pulkininko Harto durnių kompaniją. Tikri vyrai kariauja, o ką veikia šie? KI-MA-RI-NA. Vienas plevėsa (vaidmuo kaip nulietas David'ui Arquett) per dienas vartoja meskaliną, antras neišsipagirioja, o pamokslininkas (?)  panašu, protiškai atsilikęs. Kovai netinkami arba juodai prasižengę, jie subazuoti vienoje vietoje, kad nepridirbtų nesąmonių. Vieną naktį į jų stovyklą atklysta sustiręs, pasimetęs nelaimėlis. Jo istorija keista ir kraupi- nelauktai pritrūkę maisto  žygyje, žmonės išgyveno tikrą pragarą- prieita iki kanibalizmo... Gyvi telikę trise, "žiaurusis" vadas, jis ir moteriškė. Mūsų džentelmenai, nieko nelaukdami, šoka ant arklių gelbėti damos, ir pasirodo visu gražumu...Kas patikėtų tokia xernia istorija? :D Juk čia- sušiktai nesveikas psichas, velnio neštas ir pamestas, nuostabus ir nepakartojamas Robert Carlyle!!! Gaudynės miške, keistokas sountrack'as ir juodasis humoras-nuo -šios vietos pabudau kaip iš miego, ir pasidarė žiauriai fainai... Kiti gali žiūrėti į filmą kaip į moralinį Boido redemption'ą, pfff, atsipalaiduokit, nekaskite taip giliai :) Awesome movie, bet  jei bijote kraujo, ar normalūs Homo sapiens, man jūsų labai gaila!:D

2016 m. liepos 19 d., antradienis

Mumford (1999)

O, kad problemos išsispręstų taip paprastai, su nepažįstamu žmogum ilgiau pakalbėjus; nepasitikiu psichologais. Tačiau ši drama labai patiko, liko gera nuotaika peržiūrėjus. Daktaras Mumfordas turi daug pacienų, kurie turi dar daugiau psichologinių bėdų. Jo metodai netradiciniai, kai kuriuos paprasčiausiai išprašo iš kabineto :D  Tie, kurie lieka, ant jo sofos atveria slapčiausius asmenybės užkaborius, baimes ir skausmus. Bet pats daktaras turi paslaptį... tuo pačiu nerasi geresnio klausytojo už jį. Nuo nežabotų seksualinių fantazijų, kurios trukdo gyventi realų gyvenimą, iki besaikio shop'inimosi, nuo nepasitenkinimo kūnu iki chroniško pasidavimo, nusivylimo viskuo. Kaip šlykščiai žmogus kartais jaučiasi, o kiti jam padeda. Veikėjų bėdos pateiktos komiškai, bet pagalvojus plačiau, tai tik sušvelninti atvejai. Daugyibė žmonių pasaulyje kenčia nuo depresijos ir nepasitikėjimo savimi, žudosi. Kreiptis pagalbos nedrįsta, arba nežino kur. Bet čia optimistiška istorija su laiminga pabaiga, tarp kitko labai miela, tas vylingas policininko žvilgsnis į užpakalinį mašinos veidrodėlį..Matome keletą veidų iš jau minėtojo Grand Canyon, vaje, kaip suseno Mary McDonnell per 8 metus!

Grand Canyon (1991)

Mack'as pasiklysta juodukų kvartale, staigiai  prisisega gero nežadanti tačkė. Situacija darosi grėsminga, juodžiai liepia pyzdinti iš mašinos, svarstai, ar jie sudaužys kaip obuolį, ar tiesiog nutemps ratus. Bet netikėtai pasirodo techninė pagalba,- irgi juodaodis. Darosi įdomu- baltajam būtų parodyta, iš kur kojos dygsta, bet juodieji gerbia vieni kitus. Paskui Mack'o žmona, bėgiodama ryte, krūmuose randa paliktą kūdikį. Atgyja  sūnui nebereikalingi motiniški instinktai, moteris užsikepa įsivaikinti. Sėkmingą filmų prodiuserį užpuola ir sunkiai sužaloja. Vyrui kyla minčių, kad visas jo prievartos ir smurto brukimas ekrane, kuriuo užsiima- tuščias reikalas... Ilgą laiką nesupratau, apie ką čia sukasi pagrindinė mintis, bet turėjau 2val 14min susiprotėti :D Nieko nenutinka šiaip sau, stebuklai- o jų pasitaiko- neturi praslysti pro akis, likti nepastebėti. Tai lyg pauzė susivokti savyje, pakeisti. Net kai juodai nesiseka, ir gyvenimas šūduose plaukia, įsivaizduok save ant didingo gamtos stebuklo, Didžiojo kanjono, krašto. Ir viskas niekais pavirs. Maždaug taip. Pagrindinis išminties skelbėjas yra minėtasis  gelbėtojas Danny Glover, šaunus aktorius! Ko gero, vienas geriausių iš juodaodžių; Washington visada toks pats, Snipes=šnipštas, Will Smith..meh. Scena, kur jis eina į pasimatymą po daugybės metų pertraukos, pavergia nuoširdumu! Drama deklaruoja humanizmą, meilę artimui.

Ghost Town (1988)

Filmas, užkabinęs nuo pat pradžių. Dykuma, išdžiūvę žolių stagarai, kepinantis karštis, rieda raudonas kadilakas (?). Aplink- nė gyvos dvasios, tik staiga pasigirsta arklių žvengimas. Blondinė iš pradžių mano, kad jai tik pasirdo, ir važiuoja toliau. Bet paslaptingi garsai stiprėja, netrukus jau akivaizdu, kad vejasi nežemiški raiteliai. Vairuoja suklykia iš siaubo ir dingsta be žinios. Netrukus farai gauna pranešimą apie jos dingimą, ir prasideda paieškos. Tiksliau, ieško vienas kietas bičas, kiti nemato reikalo vargintis, sveiki susipažinę su policijos darbu, ha ha. Žingsnis po žingsnio, mūsų herojus atsiduria apleistam kaubojų miestely, randa keletą sutrūnijusių lavonų, o  paskui pradeda vaidentis. Super super super! Tai mini vesternas, ir siaubekas, ir siaubo-komedija viename. Siužetas, kai išsirutulioja, žiaurokas, bet pateikta kažkaip atsainiai, tai didelio gailesčio šerifui nepajutau. Esu užkietėjusi blogiečių gerbėja. Miestelį laikė po padu vietinis banditas Devlinas, kurio dėka, gyventojai įstrigę laike. Nei dangus, nei pragaras, kažkoks plūduriavimas nežinomybėje. Farui reikia rasti Devliną ir jo pagrobtą blondę, antraip ne tik vargšas miestelis, bet ir jis pats niekada nebegrįš namo. Tik neieškokit logikos ir viskas bus ok!

2016 m. liepos 14 d., ketvirtadienis

The Great Silence (1968)

Pagaliau atostogos ir galėsiu atgaivinti savo mylimiausią hobį- filmus. Perbėgus akim, kas mėtėsi atsargose, įsijungiau šį nieko nesakantį senuką. Nenusivyliau. Sniegas, kalnai, kailiais apsitūloję raiteliai, susišaudymas.. Wawawyva, gera pradžia! Aišku, kraujas labai fake,  šūviai primena  pyng-pong, cha cha cha, bet juk filmui beveik 50 metų! Spagetti vesternai man kol kas naujas žanras, dar nemačiau nei vieno ne-makarono. Čia dėmesį prikaustė trys dalykai: charizmatiška Klaus Kinski asmenybė, nebylus, bet už mintį greitesnis Sailensas ir Ennio Morricone soundtrack'as. Nuostabu, ypač Klausas. Šlykštus, saldžialiežuvis menkysta, su iškrypėlišku pasitenkinimu medžiojantis ir šaltakraujiškai pribaigiantis nuo įstatymo besislapstančius vyrus. Kiekvienas jų- tai dideli pinigai, o pinigai valdo mus. Paskutinis jo uždavinys- nebylys, garsėjantis greitumu. Filme daug susišaudymų- gerai, ir vaidina vos kelios moterys- dar geriau! Kaifavau. Finalas intensyvus, gerai, kad saldainių tingėjau nusipirkti, būčiau apsirijusi :) Kartu tai buvo ir galutinis Klauso asmenybės štrichas, nuvertinau nenaudėlį. 

2016 m. liepos 12 d., antradienis

Crash (1996)

Džeimsas turi viską- gerą darbą, puikų butą ir gražuolę žmoną. Tiesa, jų santuokinis gyvenimas ne toks, kaip visų- pora dažnai leidžiasi į nuotykius, peržengiančius ištikimybės ribas, ir nei vienas nemato tame nieko bloga.Matot, viskas išsemta, Džeimsui ir Ketrinai stinga naujų pojūčių, seksas nebeteikia įprasto malonumo. Neilgai trukus, vyras pakliūva į avariją, kurioje žūva žmogus, o jis pats sunkiai sužeidžiamas. Taip Džeimsas susiduria su itin keista grupele žmonių, kuriuos seksualiai jaudina automobilių katastrofos ir sužaloti kūnai, ir jų idėjiniu vadu- paslaptinguoju Vaughan'u. Nuostabiai parinktas aktorius, Elias Koteas ir TIK jis. Seksualumas persidengia beprotybe, taip subtiliai, kad neatskiri, kur baigiasi viena, o prasideda kita.. Žiūrėdama džiaugiausi, kad darau tai viena, nes...kokia kompanija čia tiktų? Jokia, blin. Tai lyg ir erotinis filmas, o tokiais niekas nesigiria. Suręstas puikiai, nuolat jauti įtampą, lyg skruzdėlės bėgiotų nugara. Vienintelis erzinantis dalykas- Džeimso žmona, kurios asmenybė ir siekiai absoliučiai neaiškūs. Kažkokia bejausmė paralyžuotu veidu, spjaudanti bereikšmes, tūpas frazes, siutą varė. Ji lyg turėjo atitikti vyrų fantazijų objektą, Moteris- Skylė.. Nu ok, bet daugiau gyvybės, įsijautimo vaidmenyje būtų nepakenkę.

2016 m. liepos 4 d., pirmadienis

Mischief (1985)

Kokiu būdu jis praslydo ir nebuvo čia aprašytas?? Žiūrėdama turėjau nuojautą stipresnę nei deja vu, kad tai jau antras kartas, o po 10min tai virto įsitikinimu. Anyway, miela komedija apie nerūpestingą paauglių gyvenimą šeštajame dešimtmetyje. Ar tai būtų šiandien, ar penkiasdešimt metų atgal, visas dėmesys skirtas tiems patiems dalykams- įlįsti į moteriškus triusikus ir pasirodyti kietu :D Johnatan'ui negresia nei viena, nei kita. Jis drovus, nerangus jaunuolis, apie paneles gali tik svajoti. Bet pagalba ateina pažįstamu tokio žanro filmų maniera- kaimynystėje pasirodo kietas bendraamžis, kuriam Jonahtan'o bėdos- proga prasklaidyti provincijoje užklupusiam nuoboduliui. O ir mergužėlės čia niekuo nenusileidžia Čikagai- į akį kaip mat krenta žavi garbanė. Kieti bičai turi pačias  jautriausias širdis.. Ta vieta, kai  Jean pakviečia Bunny į pasimatymą, tas  lūkestis akyse beveik skausmingas, sutiks/nesutiks? Pabaiga- happy end'as, tačiau kokia realybė? Gyvenime merginos iš tikrųjų nekreipia dėmesio į Jonahtanus, kol jų pačių akcijos aukštai, bet galiausiai neišvengiama  išteka būtent už tokių,- mąsčiau žiūrėdama. Jean- tai pavojus, nemalonumai. stresas, o ko nori moteris? Saugiai padėti šikną ir perėti. Tie išskaičiavimai ir šalta vedybinė logika, keistas čia aisšku pasvarstymas tokiam nerimtam filmui, bet mastau, vadinasi, esu :D Jean, drabužių mados, senovinės mašinos, Elvio Presley dainos,- man tai buvo vizualinė fiesta..

Margarita with a Straw (2014)

Vienintelis LGBT kino festivalio filmas, kurį pavyko pamatyti, ir TIK dabar turiu laiko trumpai apmesti vaizdelį. Neblogas, tik užkliuvo tai, kad indę merginą vaidina  baltoji?? Jokių užuominų apie įvaikinimą, kas būtų linksmai-ironiška, tai wtf?? Istorija prikausto dėmesį- merginos pastangos rasti laimę ir meilę cerebrinio paralyžiaus fone- pasigėrėtinos. Stiprios ir ryžtingos asmenybės nevaržo kūno negalia. Girdint apie neįgalių žmonių pasiekimus vapšče apima gėda.. Likimo nuskriausti, o kiek nuveikia, aišku, nesikeistum su jais vietom nė už ką, bet kas tada kliudo tau, sveikam ir šauniam kalnus versti? Lailai patinka muzika, kompiuterio pagalba ji sėkmingai kuria, tėvai, palaikydami dukrą, suorganizuoja mokslus Niujorke. Niujorke, blet!!  Nuslūgus pavydo bangai nuo akių, stebėjau, kaip ji padaro du dalykus: susiranda merginą ir... ją išduoda. Lol, galimybių šalis ta Amerika, nieko nepasakysi. Kalbant apie pagrindinę veikėją,- labai simpatiška mergina, tiek išvaizda, tiek charakteriu, o vaidyba tokia nuoširdi, net širdį suspaudžia.

2016 m. birželio 13 d., pirmadienis

The Last Wave (1977)

Sidnėjaus advokatas gauna keistą bylą- ginti 5 aborigenus, kaltinamus ritualine savo bendro žmogžudyste. Jautrus ir smalsus vyras greitai papuola į mistikos ir pranašysčių voratinklį, ir niekas nebeatrodo paprasta... Keistas filmas. Labai lėtas, tad pasiruoškit, daugiausia čia veikia gamtos jėgos, šniokščia gaivalingi lietūs, siaučia vėtros..Įdomu stebėti aborigenų veidus, nes jie, nors ir panašūs į juodaodžius, kartu labai skiriasi. Masyvūs skruostikauliai, veide "išsiliejusi nosis, juodos it anglys akys- šie pirmykščiai Australijos gyventojai slepia daug paslapčių. Labai juokingas miscast'as- pagrindiniam vaidmeniui paskirti Richard'ą Chamberlain'ą- akivaizdus jo patraukimas prie vyrų akis bado (aktorius yra homoseksualus)  :D Šeimos gyvenimui abejingas kaip žuvis, tie apsikabinimai su žmona beveik skausmingi, cha cha. Pabaiga kelia daug klausimų, daug googlinimo, bet tai idealus pasirinkimas tamsiam, vėjuotam vakarui, kai lietus barbena į langą ir girdisi žaibuojant... 

Altered States (1980)

9Bebaimis Harvardo mokslininkas nejaučia ribų- pasitelkęs haliucinogenines medžiagas, eksperimentuoja su savo kūnu. Skamba kaip priklausomybė?.. Nieko panašaus, Edis bando prisikasti iki pirmykščio žmogaus sąmonės, net jei taip pakeis jį patį genetiškai.. Sudėtingas, patrauklus mokslinės fantastikos žanro pavyzdys, nepraradęs potencialo praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams. Mokslininko negali atkalbėti nei mylinti žmona, nei susirūpinę kolegos, eksperimentai darosi vis pavojingesni..Santuoka, beje, labai atvira, turint omeny laikmetį, pradedant netracinėm piršlybom (graži moteris pati prašo ją vesti , LOL) baigiant ilgais mėnesiais, praleistais atskirai. Tačiau ši atskirtis neleidžia filmui nusiristi iki sentimentalios dramos, puiku. William Hurt sukūrė pribloškiantį vaidmenį žmogaus, žūtbūt norinčio išsiaiškinti žmogaus proto paslaptis, pasiekti patį sąmonės dugną, nes tik tai galima vadinti dieviška esybe. Efektai primena sąmonės srautą, vietom juokinga, vietom šiurpu. A must see.

2016 m. birželio 8 d., trečiadienis

The Night Before (1988)


Naktį Vinstonas atgauna sąmonę nežinomam rajone, ir nieko negali atsiminti. Vilki smokingą, kišenėj 1400 dolerių, jo ieško niekšelis, vardu Tito. Po velnių, kas vakar nutiko?? Turėjo nueiti į išleistuves su gražiausia mokyklos mergina (kur ji?!)... Vienintelė priežastis, kodėl ji sutiko eiti su tokiu išsižiojėliu- praloštos lažybos. Auč...Keanu Reeves- neblogai atrodantis vaikinukas, bet vėplą vaidina tobulai! Mergiotės neviltį gali užuosti. Įdomu, kad vyriškos garbės nerasta, toks išskaičiavimas jaunojo gaigalo nė kiek nepapiktina :D Pamažu atmintis grįžta- viskas prasidėjo nuo to, kad jie paklydo pavojingam miesto rajone," įšovė" medžiagų, ir t.t. Pasirodo, garsusis pachmielas visai neoriginali ideja,  The Night Before gali garbingai vadintis jo pirmtaku :) Panašūs absurdiški poelgiai ir ant kulnų lipantys bepročiai :) Tik čia dar sklando kerinti 80's dvasia, na, patys žinot, šimtąkart kalbėta... Lori Loughlin vaidina išpaikintą tėčio dukrelę, kuriai "pasikėlimas" duoda savotiškos naudos-ji  dar nesuvokia, į kokią bėdą papuolė, prasidėjusi su Vinstonu Koneliu!:)

Demolition (2016)

Netektį kiekvienas išgyvena savaip; vieni šaukia, ašaroja, kiti.. gyvena įprastai. Būtent taip elgiasi Deivisas, po tragiškos žmonos mirties. Toliau eina į darbą, dalyvauja susirinkimuose, lyg nieko nebūtų nutikę. Uošvį gąsdina toks šaltumas, (Deivisas dirba jo kompanijoje!). Keista, kai žmonės bando tau primesti savo gedulo rūšį, kita vertus, klaida buvo likti ten dirbti.. Visgi pamažu Deiviso šarvas ima skilinėti- sėdėdamas ligoninėje jį suerzina niekalas - neveikiantis Skitles automatas. Vyras pradeda rašyti pasipiktinimo laiškus įmonei, kurie greit pereina į asmeniškumus. Rašo apie mirusią žmoną, kad galbūt jos nemylėjo ir t.t. Tokiu būdu susipažįsta su Karen, kuri taip pat turi problemų su paaugliu sūnumi. Filmas lėtas, labai šiltas ir turi kelias nuostabias akimirkas-pvz  kai Krisas prisipažįsta esąs gėjus, o Jake Gyllenhaal nė antakio nekilsteli- "tau galiu sakyt viską, nes tau giliai dzin":D arba pati pabaiga..Ši draugystė pamažu atveria akis, išlaisvina troškimus- kartais prireikia tragedijos, kad pagaliau atsimerktum gyvenimui, kurį gyveni, ir darytum tai, ką iš tiesų nori. Nepretenzingas, jaukiam vakarui namuose, geriau žiūrisi esant vienam.

2016 m. gegužės 31 d., antradienis

Rachel Papers (1985)

Beveik nacionalinė vertybė- Dexter'is Fletcher'is, geriausios Juozuko draugės, Dalios  Ibelhauptaitės vyras ir akių šviesa! "Fletcher'is, tą Fletcher'is aną, nieko neturiu, tik Fletcherį"- šita pavardė taip dažnai skanduojama spaudoje, tuoj atrodys,  jog tai mano vyras :D Beje, prabėgę  metai aktoriui tik pridėjo žavesio, o ne atvirkščiai- jaunystėje jis priminė kažkokį buožgalvį. Labai tikroviška,  kad prisivilioti merginą buvo taip sunk .. Čarzlas į floppyką renka info apie patinkančią panelę- jos išvaizda, ar turi vaikiną, kur gyvena, ir t.t. Paskui seka įvairios "kabinimo taktikos ir metodai, dažniausiai nesėkmingi, bet viena  kertinių Čarzlo taisyklių- būk atkaklus! Pasakojama pirmuoju asmeniu, herojus šmaikščiai komentuoja savo nesėkmes, analizuoja, strateguoja- britiškas humoras valdo :) Galų gale, kai auka "pasiduoda" šiam groteskiškam gundytojui...prasideda.. gyvenimiška realybė? Žiūrisi smagiai, ypač šustras Čarzlo sesers vyras- elgesys prie stalo ir chaotiški santykiai su sutuoktine verčia dar labiau juoktis!

Grandview U.S.A. (1984)

Pradžia labai juokinga- jaunuoliai, besiglamžydami mašinoj po prom'o, staiga pajunta, kad ratai klimpsta į purvyną! :D Išterliotais proginiais drabužiais, sušlapę ir nelaimingi, keliauja pėsti iki miestelio ieškoti pagalbos. Merga zirzia ir verkšlena, berniokas piešia blogiausią scenarijų, kai išniekintą mašiną pamatys gimdytojai.. Jiems padeda vyriška moteriškė Mike Cody,   kurią vaidina Jamie Lee Curtis. Moteris vadovauja Demolition Derby verslui. Timas ja akimirskniu susižavi. Labai prastas reitingas teneatbaido reiklaus žiūrovo, tai šaunus filmas. Pagrindinis herojus atsidūręs nemalonioj situacijoj- tėvas spiria perimti statybų įmonę, bet jis pats trokšta studijuoti okeanografiją Floridoj. Viskas aišku, kuo tai baigsis, pavydžiu tokio apibrėžtumo. Cody reikaliukai visai prasti- verslas merdi, statybų rangovai žūtbūt stengiasi išstumti "metalo laužo" šiukšlyną, jos tėvo palikimą. Filmą pagyvina  šizoidinis Patrick'o Swayzo   personažas ir jo chroniškai neištikima žmona. Neįprastas Timo ir Cody romanas duoda vaisių- abu išsiaiškina, ko iš tiesų nori iš gyvenimo.

2016 m. gegužės 28 d., šeštadienis

Girls Just Want to Have Fun (1985)

Užsinorėjau kažko lengvo, romantiško ir kvailo-  tie nenaudėliai hormonai.. Nukeliavau 30m atgal, į laikus, kai Sarah Jessica Parker dar nepanaši į arklį, o mokyklinės realybės neatitinkantis siužetas saugus nuo mano lanko, šaudančio  kritika užnuodytomis strėlėmis. 80-ieji, mano didžiausia silpnybė ir pati mėgstamiausia filmų kategorija... Iki nirvanos būsenos velkantis garso takelis, nuostabūs drabužiai ir atsmosfera, atmosfera...Pamirškim apgailėtinas mokyklos laikų patirtis, neriam į pasaką! Esi naujokė, tau nedrąsu? Tuoj tavo best'e taps kiečiausia klasės pana, nutruktgalvė Lynne. Taškas! Reikia vaikino, Jėzau, kuriai nereikia.. Še tau Rebel without a cause, pats inkščia tavo numerio. Taškas! Svajoji apie šokį? Tiesiog praliuoksi TV surengtą peržiūrą ir patenki į finalą. Taškas! Viskas yra įmanoma, čia kaip paauglių Disneilendas:D Beje, Saros gimnastiniai sugebėjimai abejingų nepalieka, šokli panelytė.

End of the Road (1970)

Primygtinai siūlau pirmiausia perskaityti knygą- John Barth "Kelio pabaiga". To nepadarę sunkiai kažką suprasit... Žaidimas su žmogaus protu, šokiruojantys gydymo metodai ir visiškai nurautas psichiatras. Filmas daug drąstiškesnis, knygoje tos sesijos buvo keistos, bet čia pasitelkiami vaizdai, garsiniai efektai, o pats gydytojas gali nei iš šio nei iš to užklykti kaip nežinomas džiunglių plėšrūnas. Jau pasijutote geriau? :) Juosta tokia novatoriška, galima lygint nebent su S. Kubrick'o "Prisukamu apelsinu". Horneris patenka į savamokslio šarlatano (?) gydytojo rankas. Jo negalia- staiga iš niekur užplūstantis neveiklumas, katatonijos būsena, kurioje jis gali išbūti neribotą laiką.  Kaip jau minėjau, klinikoje taikomi metodai absoliučiai neatitinka jokių tyrimais ir praktika pagrįstų teorijų, bet atsižvelgiant į situaciją, duoti patarimai skamba gan vykusiai. Jais vadovaudamasis, Horneris pradeda naują gyvenimo etapą, susiranda darbą koledže. Čia vyras sutinka  Morganų šeimą, jų pažintis turės fatališkų pasekmių. Knygoje pakankamai išsamiai pateiktas specifinis sutuoktinių bendravimo modelis, todėl dar kartą patariu- sugraužkit tą romaną, mano mielosios knygų žiurkytės... O štai pagrindinio veikėjo katatonija lieka mįslė- kas ją išprovokavo? Skaudi praeityje nutikusi nelaimė;  psichinė liga? Abu šie kūriniai skirti daug mąstantiems ir analizuojantiems, reikia papildomo nusiteikimo, intensyvus  smegenų masažas.


2016 m. gegužės 19 d., ketvirtadienis

The 4th Man (1983)

Toks praskiestas Lynchas; smaguriaujant baltu šokoladu, suėjo neblogai. Pagirtina detalė- kelios ypač stiprios scenos- pačioje pradžioje, aš bijanti vorų, jaučiausi šūdinai. Nebijoma tyčiotis ir iš katalikybės- atkreipiu dėmesį į sukūrimo metus- čia dabar neliko nieko švento, o aštuntame dešimtmetyje turėjo būti tikras avangardas! Rašytojui Reve rodosi pranašingi ženklai.  Knygos pristatymo metu jis susipažįsta su žavia blondine Kristina. Užsimezga  romanas, vėliau rašytojas sužino, kad ji našlė, ir daugkartinė...Pikta lemtis ar sąmoningos žmogžudystės? Žiūrovas vedžiojimas už nosies, daugėja blogio simbolių, herojui visai susisuka protas.. Revo versija patikėti sunku, nes jis alkoholikas ir linkęs fantazuoti, taigi  teorija apie ketvirtąjį vyrą greičiau girtuoklysčių padiktuotas atsitiktinumas. Išvis, aktorius pasirodė šlykštus nevala riebaluotais plaukais, kas yra nedovanotina. Visgi lieka šioks toks klaustukas, o ir Kristinos šypsena gero nežada, kai kurie jos veiksmai- grynai tyčiniai. Gal būtų palikęs didenį įspūdį, jei būčiau pamačiusi prieš  5-6 metus, bet dabar- labai daug panašių mano filmų kartotekoje susikaupę.