2020 m. rugsėjo 30 d., trečiadienis

The Invention of Lying (2009)

Trauk mane devynios, tūkstantasis įrašas! Maniau, apsisuksiu per 10 metų, deja toks šūdas kaip darbas labai trukdo, o kartais žiauriai uždepresina ir tikslą pasiekiau visgi per 11 metų. Kur šampanas???  Blia, po ranka tik elektrolitų gėrimėlis, nu dzin, tiks. Gurkšt. Norėjau pasijuokti, ir užkliuvau už Ricky Gervais režisuotos komedijos, kur jis atlieka pagrindinį vaidmenį. Įsivaizduokit pasaulį, kur žmonės niekada nemeluoja, visi atviri kaip prostitučių pizokai. Keisčiausia, kad niekas neįsižeidžia, nors oi aštrių žodelių išgirsti, pradedant apie trofėjus tualete ir baigiant padavėjo pastabomis apie tavo fizinius duomenis- skynei ne savo lygio paną, duosiu jai savo telefono numerį, gerai?  Po vienos ypač prastos dienos darbe, tiksliau- paskutinės, pagrindinis veikėjas atranda lig tol negirdėtą dalyką- jis gali burti arabus, arba meluoti. Kadangi visuomenė nėra susidūrus su šiuo reiškiniu, priima jį už gryną pinigą. Vyriokas gerai primala šūdo, net duoda pamatus religijai! Seniai teko skaniai pasijuokti, o dargi pamąstyti- per kiek laiko ateitų pasaulio pabaiga, davus tiesos įžadus?...

2020 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

Trancers (1984)

Norėjau, kad filmas kuo ilgiau nesibaigtų- nueidavau ko užkrimst, pasitvarkyt ar šiaip pabendrauti, nes trukmė skausmingai trumpa, vos 76 minutės. O man čia patiko absoliučiai viskas- guilty pleasure aštuntasis dešimtmetis, iki skausmo miela jauna Helen Hunt zuikio dantukais, žiupsnis mokslinės fantastikos ir nepaaiškinama nostalgija praeičiai. Džekas Deth'as, šiurkštus vienišo vilko tipo policininkas, bando sugauti blogietį, verčiantį žmones plėšriom zombių pabaisom- šlykštukas nusprūdo  laiku atgal,  į aštunto dešimtmečio Los Andželą. Geriausia vieta filme-  Kalėdų senelio sužvėrėjimas- idealiai atspindėjo mano patiriamas nuotaikas šventiniu periodu :D

2020 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis

The Star Chamber (1983)

Įdomus filmas, esmę perteikčiau dviem žodžiais- "savarankiškas teisingumas". Nenustebčiau, kad panašių dalykų vyksta pasaulyje, nes policija ir teismai toli gražu ne visagaliai. Pasinaudojus įstatymų vingrybėmis, nuo bausmės išsisuka akivaizdžiai prasikaltę niekšai. Teisėjas Hardinas nebemiega naktimis, nes būtent per jo rankas jie prabyra lyg smėlis. Aukų artimieji jį kaltina, žiniasklaida maišo su purvais, o sąžinė graužia. Sužinojęs apie alternatyvų sąžinės nuraminimą, Hardinas ant visko pasirašo, kad tik nustotų kamuoti priekaištai. Labai tinkamai parinktas Michael Douglas; slidus lyg žaltys, turint omeny jo veiksmus pabaigoje, niekaip neįtikina sąžiningo jurisdikcijos atstovo vaidmenyje. Jei grupuotės principai ir nėra šimtu procentų švarūs, "paklaidos" taip pat neišvengsi, bet kas pasikeis ateityje? Ir toliau jis per stambių skylių rėtį sijos nusikaltėlius, atmesdamas svarbius įkalčius, nes jie buvo surinkti šiukšliavežio kaušui nenustūmus atliekų į bendrą masę, ir tebėra laikomi įtariamojo nuosavybe, kurią be orderio krėsti pareigūnas neturėjo teisės? Tiek daug klausimų! Grįžtame į pradžią, jokių prošvaisčių teisės sistemoje. Gal tik aš matau Hardiną kaip moraliai susipaniojusį...

The Ground Beneath My Feet (2019)

Šeštadienis, kino "Kreivės", kasmet stengiuosi pakliūti į šį festivalį queer temai. Pernai teko nuo komentarų susilaikyti, net raudonuoti iš gėdos prieš kompaniją, nes pataikiau ant beprasmiško gėjų porno. Žodžiais nesišvaistau, menininiu to niekalo liežuvis nemanevruoja pavadinti. Tad turėjau nuogąstavimų, bet laimei, lūkesčiai liko patenkinti. Homoseksualumo tema čia antraeilė, į pirmą planą eina darboholizmo išprovokuotos psichinės problemos. Verslo konsultantė Lola sėkmingai kopia karjeros laiptais, manau, nemažai prie to prisideda faktas, kad miega su viršininke. Netradicinė darbo santykių panorama :) Iš ritmo išmuša žinia apie sesers mėginimą nusižudyti. Matome Lolą, lakstančią su lagaminais oro uostuose, desperatiškai balansuojančią tarp intensyvaus darbo krūvio ir pareigos šeimai, ir neišvengiamą kolapsą. Psichines ligas įdomu stebėti (ekrane, bet ne darbe pilnaties metu, Jėzau pasigailėk), aktoriai turi pademonstruoti visą turimą potencialą. Su kietu, šaltu vokišku temperamentu rezultatas išėjo puikus. Darbo bitės amplua man svetimas, nesuvokiu, kaip galima taip engti ir aukoti save, nenuostabu, kad moteris kuoktelėja. O darbe draugų nėra. Vertinu 6,5/10.

2020 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis

Street Trash (1987)

Galvojau,  kas turima omenyje pavadinime- gatvės elgetos ir girtuokliai, paslaptingas toksinis gėrimas, kuris pijokus paverčia spalvinga guašo mase, išsitaškančia dešimties metrų spinduliu?  O gal būtent pastarąją "intoksikacijos" pasekmę?  Gatviniai pavaizduoti itin nesimpatiški- sukčiai, keikūnai, prasilakėliai, linkę smurtauti, jokio solidarumo jausmo nejaučiantys padugnės. Skirta ne socialinei atsakomybei sužadinti, betgi jau buvo galima tai nuspėti. Street Trash- komedija. Juodojo humoro, laisva, nevaržoma, yra keletas scenų verčiančių antakius persikraustyt gyvent į kaktos zoną, bendras komiškas įspūdis nepalieka viso filmo metu. Fleškutė keliauja iš rankų į rankas, valkatėlės  sproginėja kaip naujametiniai šlapi fejerverkai. Efektai liudija prieš akis atsidūrusį gerą trash žanro pavyzdį, per klešnę varvanti spalvota pliurza man priminė kitą aštuoniasdešimtųjų nesąmonę, žiūrėtą ne visai blaiviu žvilgsniu- Basket Case, bet jo čia nepublikavau, kažkokie kriterijai dar išlikę :D  Režisieriaus išmonė žavinga, elgiasi lyg mažas vaikas- noriu. Ir viskas. Noriu. Kartais smagu stebėti visišką vaizduotės laisvę, panašiai kaip John Waters filmuose. Todėl ir mėgstu senienas :)

2020 m. rugsėjo 7 d., pirmadienis

Split Second (1992)

Ekologinės katastrofos  mokslinė fantastika greit taps dokumentika;  kelia šypseną, kad nustekentą planetą matė jau 2008- aisiais. Dar per mažai ozono sluoksnio suėdė pramonė, palaukim, ateitis ateina. Detektyvas pakrikę nervai Harlis medžioja ypač žiaurų žudiką. Vienišo vilko principas žinomas, dirbu vienas pagal savas taisykles, visi atsikniskit. Harlis nepakenčiamas, ir vadovybė jam iškrečia pokštą, pakišdama Oksfordo akiniuotį į porininkus. Kieto vyruko ir vėplos duetas ekrane nėra naujiena, bet.. Labai nestandartiškai čia viskas :D Kur matėte serijinių žudikų ekspertą, besidomintį horoskopais? O tie atkaklūs pareiškimai apie reguliarų kasnaktinį pasidulkinimą, ahahaha. Juokinga ir romantinė linija, kuriai pasitelkiama tingi lyg katė Kim Catrall. Kaip toli dar iki "Sekso ir miesto" Samantos. Įdomu, kokie buvo jos ir Rutger Hauer santykiai aikštelėje, nes apie jokią tarpusavio chemiją čia negalima kalbėti, tiesiog nufilmuokim tą šūdą pagaliau. Herojai ima laižytis netinkamiausiu filmo momentu, ėmiau juoktis iš netikėtumo. Vangiai užsidengiami papai užklupus duše; antausis, paskui rankos nusvyra, ai, kad jau vistiek pamatei, dzin :D Aktoriams suteikta improvizacijos laisvė, Haueris rėkauja, keikiasi, spardo kiaušus ir dalina fanarus kiek panorėjęs, bet prireiks didesnių ginklų, norint įveikti Londoną terorizuojantį monstrą.