2016 m. liepos 22 d., penktadienis

Ravenous (1999)

Tai bent! Labai nustebino žanras, apie kurį imdb neužsimena, visai kitaip įsivaizdavau šį filmą. Kanibalinė- istorinė komedija,wow,  kaip aš pasismaginau :).. Amerikos-Meksikos karas (mano istorijos žinios- apgailėtinos, Norfa Miliuvienė manęs neprivertė nieko į galvą įsidėti), Apsipazorinęs kaip karys kapitonas Boidas gauna paskyrimą į pulkininko Harto durnių kompaniją. Tikri vyrai kariauja, o ką veikia šie? KI-MA-RI-NA. Vienas plevėsa (vaidmuo kaip nulietas David'ui Arquett) per dienas vartoja meskaliną, antras neišsipagirioja, o pamokslininkas (?)  panašu, protiškai atsilikęs. Kovai netinkami arba juodai prasižengę, jie subazuoti vienoje vietoje, kad nepridirbtų nesąmonių. Vieną naktį į jų stovyklą atklysta sustiręs, pasimetęs nelaimėlis. Jo istorija keista ir kraupi- nelauktai pritrūkę maisto  žygyje, žmonės išgyveno tikrą pragarą- prieita iki kanibalizmo... Gyvi telikę trise, "žiaurusis" vadas, jis ir moteriškė. Mūsų džentelmenai, nieko nelaukdami, šoka ant arklių gelbėti damos, ir pasirodo visu gražumu...Kas patikėtų tokia xernia istorija? :D Juk čia- sušiktai nesveikas psichas, velnio neštas ir pamestas, nuostabus ir nepakartojamas Robert Carlyle!!! Gaudynės miške, keistokas sountrack'as ir juodasis humoras-nuo -šios vietos pabudau kaip iš miego, ir pasidarė žiauriai fainai... Kiti gali žiūrėti į filmą kaip į moralinį Boido redemption'ą, pfff, atsipalaiduokit, nekaskite taip giliai :) Awesome movie, bet  jei bijote kraujo, ar normalūs Homo sapiens, man jūsų labai gaila!:D

2016 m. liepos 19 d., antradienis

Mumford (1999)

O, kad problemos išsispręstų taip paprastai, su nepažįstamu žmogum ilgiau pakalbėjus; nepasitikiu psichologais. Tačiau ši drama labai patiko, liko gera nuotaika peržiūrėjus. Daktaras Mumfordas turi daug pacienų, kurie turi dar daugiau psichologinių bėdų. Jo metodai netradiciniai, kai kuriuos paprasčiausiai išprašo iš kabineto :D  Tie, kurie lieka, ant jo sofos atveria slapčiausius asmenybės užkaborius, baimes ir skausmus. Bet pats daktaras turi paslaptį... tuo pačiu nerasi geresnio klausytojo už jį. Nuo nežabotų seksualinių fantazijų, kurios trukdo gyventi realų gyvenimą, iki besaikio shop'inimosi, nuo nepasitenkinimo kūnu iki chroniško pasidavimo, nusivylimo viskuo. Kaip šlykščiai žmogus kartais jaučiasi, o kiti jam padeda. Veikėjų bėdos pateiktos komiškai, bet pagalvojus plačiau, tai tik sušvelninti atvejai. Daugyibė žmonių pasaulyje kenčia nuo depresijos ir nepasitikėjimo savimi, žudosi. Kreiptis pagalbos nedrįsta, arba nežino kur. Bet čia optimistiška istorija su laiminga pabaiga, tarp kitko labai miela, tas vylingas policininko žvilgsnis į užpakalinį mašinos veidrodėlį..Matome keletą veidų iš jau minėtojo Grand Canyon, vaje, kaip suseno Mary McDonnell per 8 metus!

Grand Canyon (1991)

Mack'as pasiklysta juodukų kvartale, staigiai  prisisega gero nežadanti tačkė. Situacija darosi grėsminga, juodžiai liepia pyzdinti iš mašinos, svarstai, ar jie sudaužys kaip obuolį, ar tiesiog nutemps ratus. Bet netikėtai pasirodo techninė pagalba,- irgi juodaodis. Darosi įdomu- baltajam būtų parodyta, iš kur kojos dygsta, bet juodieji gerbia vieni kitus. Paskui Mack'o žmona, bėgiodama ryte, krūmuose randa paliktą kūdikį. Atgyja  sūnui nebereikalingi motiniški instinktai, moteris užsikepa įsivaikinti. Sėkmingą filmų prodiuserį užpuola ir sunkiai sužaloja. Vyrui kyla minčių, kad visas jo prievartos ir smurto brukimas ekrane, kuriuo užsiima- tuščias reikalas... Ilgą laiką nesupratau, apie ką čia sukasi pagrindinė mintis, bet turėjau 2val 14min susiprotėti :D Nieko nenutinka šiaip sau, stebuklai- o jų pasitaiko- neturi praslysti pro akis, likti nepastebėti. Tai lyg pauzė susivokti savyje, pakeisti. Net kai juodai nesiseka, ir gyvenimas šūduose plaukia, įsivaizduok save ant didingo gamtos stebuklo, Didžiojo kanjono, krašto. Ir viskas niekais pavirs. Maždaug taip. Pagrindinis išminties skelbėjas yra minėtasis  gelbėtojas Danny Glover, šaunus aktorius! Ko gero, vienas geriausių iš juodaodžių; Washington visada toks pats, Snipes=šnipštas, Will Smith..meh. Scena, kur jis eina į pasimatymą po daugybės metų pertraukos, pavergia nuoširdumu! Drama deklaruoja humanizmą, meilę artimui.

Ghost Town (1988)

Filmas, užkabinęs nuo pat pradžių. Dykuma, išdžiūvę žolių stagarai, kepinantis karštis, rieda raudonas kadilakas (?). Aplink- nė gyvos dvasios, tik staiga pasigirsta arklių žvengimas. Blondinė iš pradžių mano, kad jai tik pasirdo, ir važiuoja toliau. Bet paslaptingi garsai stiprėja, netrukus jau akivaizdu, kad vejasi nežemiški raiteliai. Vairuoja suklykia iš siaubo ir dingsta be žinios. Netrukus farai gauna pranešimą apie jos dingimą, ir prasideda paieškos. Tiksliau, ieško vienas kietas bičas, kiti nemato reikalo vargintis, sveiki susipažinę su policijos darbu, ha ha. Žingsnis po žingsnio, mūsų herojus atsiduria apleistam kaubojų miestely, randa keletą sutrūnijusių lavonų, o  paskui pradeda vaidentis. Super super super! Tai mini vesternas, ir siaubekas, ir siaubo-komedija viename. Siužetas, kai išsirutulioja, žiaurokas, bet pateikta kažkaip atsainiai, tai didelio gailesčio šerifui nepajutau. Esu užkietėjusi blogiečių gerbėja. Miestelį laikė po padu vietinis banditas Devlinas, kurio dėka, gyventojai įstrigę laike. Nei dangus, nei pragaras, kažkoks plūduriavimas nežinomybėje. Farui reikia rasti Devliną ir jo pagrobtą blondę, antraip ne tik vargšas miestelis, bet ir jis pats niekada nebegrįš namo. Tik neieškokit logikos ir viskas bus ok!

2016 m. liepos 14 d., ketvirtadienis

The Great Silence (1968)

Pagaliau atostogos ir galėsiu atgaivinti savo mylimiausią hobį- filmus. Perbėgus akim, kas mėtėsi atsargose, įsijungiau šį nieko nesakantį senuką. Nenusivyliau. Sniegas, kalnai, kailiais apsitūloję raiteliai, susišaudymas.. Wawawyva, gera pradžia! Aišku, kraujas labai fake,  šūviai primena  pyng-pong, cha cha cha, bet juk filmui beveik 50 metų! Spagetti vesternai man kol kas naujas žanras, dar nemačiau nei vieno ne-makarono. Čia dėmesį prikaustė trys dalykai: charizmatiška Klaus Kinski asmenybė, nebylus, bet už mintį greitesnis Sailensas ir Ennio Morricone soundtrack'as. Nuostabu, ypač Klausas. Šlykštus, saldžialiežuvis menkysta, su iškrypėlišku pasitenkinimu medžiojantis ir šaltakraujiškai pribaigiantis nuo įstatymo besislapstančius vyrus. Kiekvienas jų- tai dideli pinigai, o pinigai valdo mus. Paskutinis jo uždavinys- nebylys, garsėjantis greitumu. Filme daug susišaudymų- gerai, ir vaidina vos kelios moterys- dar geriau! Kaifavau. Finalas intensyvus, gerai, kad saldainių tingėjau nusipirkti, būčiau apsirijusi :) Kartu tai buvo ir galutinis Klauso asmenybės štrichas, nuvertinau nenaudėlį. 

2016 m. liepos 12 d., antradienis

Crash (1996)

Džeimsas turi viską- gerą darbą, puikų butą ir gražuolę žmoną. Tiesa, jų santuokinis gyvenimas ne toks, kaip visų- pora dažnai leidžiasi į nuotykius, peržengiančius ištikimybės ribas, ir nei vienas nemato tame nieko bloga.Matot, viskas išsemta, Džeimsui ir Ketrinai stinga naujų pojūčių, seksas nebeteikia įprasto malonumo. Neilgai trukus, vyras pakliūva į avariją, kurioje žūva žmogus, o jis pats sunkiai sužeidžiamas. Taip Džeimsas susiduria su itin keista grupele žmonių, kuriuos seksualiai jaudina automobilių katastrofos ir sužaloti kūnai, ir jų idėjiniu vadu- paslaptinguoju Vaughan'u. Nuostabiai parinktas aktorius, Elias Koteas ir TIK jis. Seksualumas persidengia beprotybe, taip subtiliai, kad neatskiri, kur baigiasi viena, o prasideda kita.. Žiūrėdama džiaugiausi, kad darau tai viena, nes...kokia kompanija čia tiktų? Jokia, blin. Tai lyg ir erotinis filmas, o tokiais niekas nesigiria. Suręstas puikiai, nuolat jauti įtampą, lyg skruzdėlės bėgiotų nugara. Vienintelis erzinantis dalykas- Džeimso žmona, kurios asmenybė ir siekiai absoliučiai neaiškūs. Kažkokia bejausmė paralyžuotu veidu, spjaudanti bereikšmes, tūpas frazes, siutą varė. Ji lyg turėjo atitikti vyrų fantazijų objektą, Moteris- Skylė.. Nu ok, bet daugiau gyvybės, įsijautimo vaidmenyje būtų nepakenkę.

2016 m. liepos 4 d., pirmadienis

Mischief (1985)

Kokiu būdu jis praslydo ir nebuvo čia aprašytas?? Žiūrėdama turėjau nuojautą stipresnę nei deja vu, kad tai jau antras kartas, o po 10min tai virto įsitikinimu. Anyway, miela komedija apie nerūpestingą paauglių gyvenimą šeštajame dešimtmetyje. Ar tai būtų šiandien, ar penkiasdešimt metų atgal, visas dėmesys skirtas tiems patiems dalykams- įlįsti į moteriškus triusikus ir pasirodyti kietu :D Johnatan'ui negresia nei viena, nei kita. Jis drovus, nerangus jaunuolis, apie paneles gali tik svajoti. Bet pagalba ateina pažįstamu tokio žanro filmų maniera- kaimynystėje pasirodo kietas bendraamžis, kuriam Jonahtan'o bėdos- proga prasklaidyti provincijoje užklupusiam nuoboduliui. O ir mergužėlės čia niekuo nenusileidžia Čikagai- į akį kaip mat krenta žavi garbanė. Kieti bičai turi pačias  jautriausias širdis.. Ta vieta, kai  Jean pakviečia Bunny į pasimatymą, tas  lūkestis akyse beveik skausmingas, sutiks/nesutiks? Pabaiga- happy end'as, tačiau kokia realybė? Gyvenime merginos iš tikrųjų nekreipia dėmesio į Jonahtanus, kol jų pačių akcijos aukštai, bet galiausiai neišvengiama  išteka būtent už tokių,- mąsčiau žiūrėdama. Jean- tai pavojus, nemalonumai. stresas, o ko nori moteris? Saugiai padėti šikną ir perėti. Tie išskaičiavimai ir šalta vedybinė logika, keistas čia aisšku pasvarstymas tokiam nerimtam filmui, bet mastau, vadinasi, esu :D Jean, drabužių mados, senovinės mašinos, Elvio Presley dainos,- man tai buvo vizualinė fiesta..

Margarita with a Straw (2014)

Vienintelis LGBT kino festivalio filmas, kurį pavyko pamatyti, ir TIK dabar turiu laiko trumpai apmesti vaizdelį. Neblogas, tik užkliuvo tai, kad indę merginą vaidina  baltoji?? Jokių užuominų apie įvaikinimą, kas būtų linksmai-ironiška, tai wtf?? Istorija prikausto dėmesį- merginos pastangos rasti laimę ir meilę cerebrinio paralyžiaus fone- pasigėrėtinos. Stiprios ir ryžtingos asmenybės nevaržo kūno negalia. Girdint apie neįgalių žmonių pasiekimus vapšče apima gėda.. Likimo nuskriausti, o kiek nuveikia, aišku, nesikeistum su jais vietom nė už ką, bet kas tada kliudo tau, sveikam ir šauniam kalnus versti? Lailai patinka muzika, kompiuterio pagalba ji sėkmingai kuria, tėvai, palaikydami dukrą, suorganizuoja mokslus Niujorke. Niujorke, blet!!  Nuslūgus pavydo bangai nuo akių, stebėjau, kaip ji padaro du dalykus: susiranda merginą ir... ją išduoda. Lol, galimybių šalis ta Amerika, nieko nepasakysi. Kalbant apie pagrindinę veikėją,- labai simpatiška mergina, tiek išvaizda, tiek charakteriu, o vaidyba tokia nuoširdi, net širdį suspaudžia.