2018 m. gegužės 27 d., sekmadienis

The Lure (2015)

Atsisakiau bet kokio kritiško požiūrio avangardinio lenkų miuziklo atžvilgiu. Patariu ir jums žiūrėti kaip haliucinaciją, o ne rimtą meninį filmą. Dvi seserys undinės patenka į kabaretą, viena įsimyli čia dirbantį Matieką. Prisimenate Hanso Kristiano Anderseno "Undinėlę"? Grubiai tariant, tai artimiausias siužetui kontekstas, mėginant suprasti, kas čia dedasi. Tiesa, undinėlės kartais sužvėrėja, ir gali tau, pvz, širdį suėsti- kalbu tiesiogine prasme :D Stiprioji filmo pusė- šou, šviesų efektai, tūsas,  primena Naujametinį žiburėlį, kyla noras iššauti šampano butelį. Žiauriai juokinga: meilei trukdo py*dos neturėjimas, o jai atsiradus, išaiškėja  paviršutiška jausmo prigimtis :D Verta pažiūrėt dėl visų whatafakų, kurie šaudo galvoje lyg fejerverkai ir kliedesio prieskonio, kuriuo The Lure gausiai apibarstytas :)

The Ballad of Little Jo (1993)

Šiais laikais vienišos motinos nieko nestebina, skandintis nereikia, ir akmenim niekas neapmėtys. Gausi pašalpą, ir tiek. Tačiau mažiau nei prieš du šimtus metų tavo likimas būtų buvęs daug liūdnesnis. Suteršusi garbę, tampi persona non grata savo šeimai, draugams, likusiai visuomenei. Taip nutinka Džozefinai Monagan, gražiai aukštesniosios klasės merginai, nevykusiai sugulus su saldžialiežuviu fotografu. Palikusi kūdikį seseriai, herojė iškeliauja iš gimtųjų vietų, tačiau greitai susiduria su žiauria realybe. Laukiniai Vakarai nėra pati saugiausia vieta vienišai moteriai. Be vedybų,  moters laukia tik prostitutės dalia. Ir čia Džozefina imasi drąstiško sprendimo- nurėžia kasas, ir tampa Mažuoju Džo. Beveik dviejų valandų trukmės vesterne stebime, kaip jai sekasi adaptuotis, mokytis šiurkščių vyriškų manierų, šaudyti iš ginklo ir.. pelnyti pagarbą. Mažasis Džo virsta kietu vyru, turinčiu savo nuomonę ir priverčiančiu kitus su ja taikstytis. Suzy Amis labai gerai atliko nelengvą jai tekusią užduotį- metamorfozė stulbina. Filmas liūdnas- kokiu erškėčių keliu nuėjo moterys iki teisės balsuoti, mokytis, dirbti!

2018 m. gegužės 24 d., ketvirtadienis

Hounds of Love (2016)

Mėgstu Australijos produkciją- tikroviška, laukinė, nenudailinta garsiom pavardėm iš Holivudo, kurios dabar žada daug, o duoda mažai. Prikaustė dėmesį nuo pat pirmųjų kadrų- aplink verdant gyvenimui, niekam nieko nenutuokiant, tyko iškrypėlis. Tobula schema- paauglių merginų atsarguma nukenksmina  faktas, kad mašinoje sėdi moteris. Ką blogo gali padaryti porelė? Taip ir Frederikas ir Rozmari West'ai "šėliojo" Anglijoje 7-8 dešimtmetyje; aukų sąrašas siekia kelias dešimtis jaunų nelaimingų žmonių..Vienintelė Viki viltis- įterpti pleištą poros santykiuose. kurie, kaip ir visų, turi silpnybių. Evie- pavydi, linkusi į desperaciją, Džonas- pedantas, silpnas žmogus, valdomas nepasotinamų aistrų nevykėlis. Manipuliacijų žaidimas prasideda, išgyvenimo laikrodis tiksi, ar pavyks?..

2018 m. gegužės 15 d., antradienis

Monte Walsh (1970)

Buvau pratusi, kad vesternai tik apie kietus bičus, kurie pasiruošę bet kada išsitraukti ginklą. Žaibuojantys žvilgsniai, spjūvis, žaibo greičiu vienas nukalamas, o kitas gali eiti ramiai gerti į saloon'ą. Arba kokia istorijytė apie kerštą ir pan. Pasirodo, egzistuoja dar viena vesternų kategorija- kaubojų eros pabaiga. "Montis" visą gyvenimą vaikėsi laukinius arklius, bet laikai keičiasi. Tiesiamas geležinkelis, žmonės kuria gyvenvietes aplink jį, prerija tuštėja. Industrializacija stumia "tikrus vyrus" iš eterio, reikia ieškoti kitų būdų pragyventi. Kas veda, kas pasuka nusikaltimo keliu. Puikiai atskleistas vyriškas liūdesys, desperacija. Dar nevėlu keisti pasaulėvaizdį, bet ar įmanoma? Kai esi laukinis prerijų vilkas, ką beveiksi mieste? Nestaugsi po langais. Filmas žaismingas, nuotaikingas pradžioje, bet gan grubiai pereinama prie niūrios ateities, kuri nusimato. Pastebėsiu, kad laiko perėjimas ne itin sklandus, kartais visai nesusivoki, kiek praėjo, žiū- Lee Marvinas vėl su ūsais, nors tik ką nusiskuto. Wtf. Pabaiga kelia liūdną šypseną- kaubojaus garbės kodeksas miršta kartu su Shorty.

A Single Man (2009)

Reikia pripažinti, kad heteroseksualiam asmeniui žiūrėti filmą apie seksualines mažumas, gėjus, kai esi moteriškos lyties, yra... nepatogiai apmaudu? Sunku, kai gražūs vyrai bučiuojasi, asistuoja vienas kitam, over and over again. Apskritai, čia viena erotiškiausių juostų, kokias teko matyti- ir įsidėmėkit- jokių vulgarių nuogybių. Tik žvilgsniai, na keli bučiniai, tačiau kibirkštys lėkte lekia, likau smarkiai apsvilusi. Colin'as Firthas, Mathew Goode, ispanų saldainiukas, o vaikyti,  leiskit kaip Homeriui seilę paleisti- ohhhh.. Realybėj jų vaikaisi beviltiškai, ir lieki it musę kandusi. O musė nepaprasta, neseniai ant š... patupėjusi. Ok, kiek nuklydau į lankas, tiesiog norėjau išreikšti keistą nepatogumo jausmą, nepaleidžiantį viso filmo metu- filme tatai tenka pernešti vargšei girtuoklei Julliane Moore. Turinys paprastas- anglų kalbos profesorius stengiasi susitaikyti su tragiška mylimojo mirtimi. Daug pasakojimo pirmuoju asmeniu, pastebėjimų, kasdieninė beprasmybė ir vienintelė įmanoma išeitis. Režisierius- dizaineris Tom Ford, taigi filmas turi dar vieną pliusą- nuostabūs kostiumai, estetika visur, kur pažvelgsi. 

2018 m. gegužės 8 d., antradienis

Man Who Wasn't There (2001)

Pastaruoju metu išseko filmų šulinys, atsargoje nieko neturiu, tad atsisukau į klasiką, kurios nemačiau velniai žino kodėl. Galbūt dėl tokių akimirkų kaip ši. Ironiškas, cigarečių dūmuose paskendęs sleeper'is (blyn, kaip užsinorėjau parūkyti aš per jį). Billy Bob'as Thorntonas, flegmatiškas mažakalbis kirpėjas, nesėkmingai pabando pakeisti savo gyvenimą. Pirmu asmeniu pasakojama istorija veda nuo vieno nesusipratimo prie kito; mėginau įsivaizduoti, ko gi trūko Ed'ui? Ok, daug kas esam nepatenkinti darbu, bet tasai nepasitenkinimas lyg tinginystė. Sužinojęs nemalonią tiesą apie žmoną (jei manęs kas paklaustų mėgstamiausios aktorės pavardės:ak,  McDormand!), ją abejingai pakentė. Žinoma, vėliau tatai baigėsi šiurpiai, galbūt smurtingas snukiadaužis nebūtų tiek daug kainavęs. Bet pagrindinis herojus kaip nendrė leidžiasi siūbuojamas absurdiškų atsitiktinumų, jam dzin. Iš tikrųjų, lyg Edo nė nebūtų- gi neįmanoma būti tokiam pasyviam. Super. Toji melancholija daro filmą patrauklų. Režisieriai Coen'ai apsiėjo be įprastų kraujo balų, pasirinktas nespalvotas filmavimo būdas.

Monsieur Hire (1989)

Ateity, pamiršus, apie ką filmas, užteks mesti akį į plakatą. Skvarbus, nepadorus, atkaklus Hire žvilgsnis tučtuojau grąžins atmintį. Filmas priverčia pakelti galvą ir patikrinti, ar žaliuzės nuleistos- a vdrug koks iškrypėlis spokso iš gretimo namo.. pas mane tatai nelabai įmanoma, ir vis dėlto.. Keistas dviejų žmonių ryšys, kur persipina  obsesija, šantažas, išdavystė..dėl beproitiškos meilės. Apie tai moterys mėgsta pasvajoti, bet mielosios, nei viena nenorėtų patirti realiame gyvenime. Įdomu, kad Alisai tai nesukelia siaubo, ji nebėga įduoti peeping tom'o. Priešingai, merginai malonus kaimyno dėmesys, glostoma savimeilė. Cha. Neapsigaukit kaip aš. Juk čia Sandrine Bonnaire, vilkė avytės kailyje. Žiauriai įtraukiantis, stilingas prancūzų trileris, klasė. Amerikiečių aktorės niekaip neperteiktų žaismingumo ir elegancijos, apsivilkusios tik baltus triusikus ir papinyką.