2018 m. gruodžio 27 d., ketvirtadienis

Eighth Grade (2018)

Nors supratau filmo skleidžiamą žinutę- tylių ir drovių paauglių patiriamos socialinės kančios- tačiau išjausti to kartu su Kayla man nepavyko. Norėjosi išspausti spuogus ir liepti nustoti išsipisinėjus, Jėzau, kokie erzinantys gali būti paaugliai. Būčiau aš taip šaukus ant tėvų, greitai gaučiau žuvį per snukį :D Viršsvorio turinti mergaitė nepaleidžia iš rankų telefono- instagramas, snap chat- realaus bendravimo nelikę. Akį rėžiančios gražių klasiokių fotkės su daugybe laikų- nepadaro gyvenimo lengvesnio. Būtent- bullyinimo nė nereikia, nepastebi storašiknės ir viskas, dabar ignoras tapo didžiausia kančia. Kayla kelia savo kuriamus video į youtubą, kur stengiasi padėti fobijų turintiems bendraamžiams, bet vaikeli, kaip gali patarinėti kitiems, kai pats su savimi sunkiai tvarkaisi :) Filmas panašus į dokumentiką ir atskleidžia,  kokie reikšmingi paaugliams  atrodo nereikšmingi dalykai, kaip bendraamžių pripažinimas, simpatiško bendraklasio dėmesys ir pan. Visgi pabaigoje mergiotei pavyksta susivokti, kad tai, kas svarbu dabar, praėjus keletui metų, atrodys šūdniekiu. Laimės jai. 

Waterland (1992)

Atsimenu, skaičiau Graham Swift "Vandenų žemę", galynėdamasi su sunkiu turiniu ir iš to greitai apimančiu nuoboduliu; visgi man pavyko romaną užbaigti. Knyga sunki, siužeto, regis, neįmanoma perkelti į ekraną. Kaip per pusantros valandos papasakoti apie šimtmečius trunkančią žmonių kovą su jūra, besistengiančia praryti mažą sausumos plotelį, kuriame jie gyvena; nenormalius tėvo ir dukros santykius, meilės trikampį, nusinešusį ketvirto žmogaus gyvybę ir dešimtmečius kankinančią kaltę ir moterišką sielvartą? Jake ir Maggie Gyllenhaal'ų tėveliui puikiai pavyko, pakvietus filmuotis  vieną enimatiškiausių britų,  Jeremy Irons. Melancholiška natūra, vienišojo užsispyrimas- dar niekada nemačiau jo pasirodant geriau. Nerandantis ryšio su mokiniais, atitolus mylimai žmonai, istorijos mokytojas  pradeda klasėje pasakoti apie savo jaunystę. Iškyla senos žaizdos, neigtos daugybę metų, kol virto emocine siena tarp jo ir aplinkinių.

The Sisters Brothers (2018)

Tikėjausi kitko, bet naujas požiūris vesterno žanre- sveikintina. Kraujo vonių fone žybteli gilesnė mintis- ar gyvenimas gali būti tik toks? Nuolatinės gaudynės ir sąskaitų suvedinėjimas, skerdynės, aukso ieškotojų beprotiškas godumas- vieninteliai akstinai pradėti dieną? Idealistas  Hermanas išrado chemikalą, skirtą greičiau pastebėti auksą upėje, todėl spėkit- greitai tapo brolių Sistersų užduotimi. Susekti, kankinti, kol išduos receptą ir nudobti. Tačiau, kaip minėjau, šįkart prieš jūsų akis- kitoniškas vesternas. Kraugeriai Sistersai- vyrai, atsidūrę savo gyvenimo kelyje viena po kitos susiklosčius nelemtoms aplinkybėms. Pateikiami psichologiniai portretai- karštakošio girtuoklio Čarlio ir atsakingo, romantiško,  ištikimo Elajo; žiūrovui palengvinama užduotis suprasti, ką reiškė gyventi Laukiniuose Vakaruose. Šiek tiek nepatiko pernelyg paprastas finalas- Deus ex Machina griebiamasi, kai nebežinai, kaip  užbaigti. Iš kitos pusės, kartais žmogui tiesiog turi pasisekti. Turi pasisekti.

2018 m. gruodžio 19 d., trečiadienis

Kindergarten Teacher (2018)

Darželio auklytes visada laikiau šiek tiek kvėštelėjusiom-  nuo deminutyvų kiekio man seniai būtų paralyžuotas liežuvis, o kur dar saldus tonas, verčiantis vemt kaip po gero vakarėlio, suma sumarum- atmetus aplinkybes - rodytųsi, sutrikusios raidos suaugusysis :D Lisa Spinneli kitokia. Jai patinka darbas (bent taip rodosi iš pradžių), tik moteris nusiminusi dėl nutolusių paauglių vaikų, neišpildytų (?) savo pačios lūkesčių. Todėl atradus, kad klasėje yra berniukas su vunderkindo požymiais, labai nudžiunga,  visaip stengiasi atkreipti vaiko artimųjų dėmesį. Sužiba gyvenimo prasmė. Lėtas filmo vystymas kompensuojamas išraiškinga Maggie Gyllenhaal vaidyba- neatlaikyčiau aktorės žvilgsnio ilgiau dviejų sekundžių. Susidomėjęs stebi, kur link veda obsesija kvepianti istorija, bet nujauti, kad nebus gerai. Kažkas nukentės.

2018 m. gruodžio 14 d., penktadienis

The Tale (2018)

Greičiau išguldysiu emocijas, nervingai šokinėdama pirštais klaviatūros šaligatviu, tuo bus geriau. Po peržiūros apėmė šleikštulys, buvo bloga, galva dūzgė kaip širšių lizdas. Dokumentinių filmų kūrėja, kalbinanti vaikystėje seksualinę prievartą patyrusias moteris, pamažu veria savos spintos duris, kurioje nemažai skeletų. Atmintis daro neįtikėtinus dalykus- siaubingus išgyvenimus paverčia "nuostabia, ypatinga istorija", idant atlaikytų sveikas protas. Savisaugos mechanizmai supančioję Jennifer, ji nepripažįsta esanti auka, iš paskutiniųjų priešinasi akivaizdiems motinos ir mylimojo argumentams. Vidury filmo pagavo siaubas, ir iki pabaigos nebepaleido. Suaugusieji šlykščiai, nežmoniškai, pasibjaurėtinai manipuliuoja ir naudojasi, kadangi "darbuojasi" tandemas, žiūrėti darosi veik nepakeliama. Laura Dern išguldė sunkiausią vaidmenį savo karjeroje, jauną Jennifer suvaidinusi mergaitė išvis aukščiau vertinimo ribų. Visa tai- reali režisierės patirtis! Kokio stiprumo žmogumi reikia būti?.. Spyrė žemiau juostos, labiausiai sukrėtęs filmas 2018-ais metais.

2018 m. gruodžio 10 d., pirmadienis

Falling Down (1993)


Pirmojoje filmo pusėje tikrai buvau Michael Douglas herojaus pusėje- susvetimėjusi, nejautri, akiplėšiška visuomenė nusipelno šokiruojančio atkirčio, in your face, bitch, in your face. Kasdieninis aplinkinių grubumas, mandagumo stoka, absurdiška aptarnavimo sistema nulaužtų kantrybės šakelę bet kuriam, o mūsų veikėjui tiesiog kaptelėjo paskutinis lašas. Trileris kaip mat įtraukia, nes vis spėlioji, kur link veda įvykiai- ar pamatysim kruviną finalą, ar jis taps didvyriu, Tautos balsu, raginančiu nustoti būti subingalviais. Pažeidėjo paieška- gnybtelėjimas į nemokšų policininkų subinę; detektyvas- veteranas, stumiantis paskutinę dieną iki pensijos, seniai išrišęs reikalą, bet kolegos jo nepalaiko. Irzlūs žmonos skambučiai, raginantys greičiau skubintis namo, pagaliau NAMO, nepadeda. Ateitis sėdėti bambeklės pašonėje nebeatrodo išsvajotas, užtarnautas poilsis. Viena pragariškai karšta diena Los Andžele....