Babylon (2022)

Pažiūrėjau per dvi dienas, nes trys valandos trukmės- per didelis iššūkis sykiui. Holivudo aukso amžius- laukiniai vakarėliai, Sodoma ir Giomora, alkoholis liejasi laisvai, narkotikų miltelių pilys stūkso, įžymybės siauuuuuutėjaaaaa. Du jaunuoliai- Nelė ir Menis-susipažįsta gyvuliško vakarėlio sūkuryje. Juos sieja troškimas įsitvirtinti kino pasaulyje. Juk čia Holivudas, tereikia atsidurti laiku ir vietoje. Nelė, įsitikinusi savo sėkme, sužavi Menį iš pirmo žvilgsnio.  Sekame jų nelengvą kelią svajonės link, kurios svoris pasirodys nepakeliamas. Filme apstu kvapą gnioaužiančių scenų, daug triukšmo, isterijos,- nuobodžiu nepavadinsi. Margot Robbie gal ir nėra mano mėgiamiausia aktorė, bet šiame vaidmenyje ji per prievartą atsiima simpatijas. Scenoje su lapės (?) kailiu tai ir nutinka- aktorė  išplėšia mano palankumą iš rankų, kad ir kaip nenorėjau atiduoti. Galų gale pasiekus šiokio tokio pripažinimo, ištinka pokyčių metas. Nebylusis kinas turi rasti vietos garsui, progresas sulygina su žeme daugelio garsių aktorių karjerų, tarp jų- Džeko Konrado. Jį vaidina Bradas Pittas, kurio aktoriniais gabumais imu smarkiai abejoti, nes čia matomą tipažą, galiu prisiekti, jau mačiau eilėje jo filmų. Šiurpu ir įspūdinga, kokia nepastovi fortūna- čia tu eilinė mergiotė, pasiuntinukas- čia jau žymi aktorė, filmų režisierius- o tada sinusoidė bloškia žemėn, bet taip, kad nebeatsikeltum. Nartus filmas, apie kurį dar ilgai galvosi.

The Night of the Sunflowers (2006)

Istorija, kurioje teisingumas paklysta tankumyne, o tikrasis niekšas išsisuka. Mažą miestelį sudrebina jaunos merginos išrievartavimas ir žmogžudystė, neilgai trukus galime susipažinti su bjaurybe. Šlykštus senis, darbo reikalais gastroliuojantis po šalį ir sėjantis siaubą. Būti moterimi- grynas prakeiksmas, nesuprantu, kaip dar yra tuo besidžiaugiančių, aukštinančių lyties privalumus. Gali bet kada būti užpulta, išniekinta, nužudyta! Pasakojama iš daugelio veikėjų perspektyvos, kol galime susidėti visą vaizdą. Liūdniausia, kai nukenčia nekaltas žmogus, taikiai sau gyvenęs merdinčiam kaime. Vieta, kur mirus paskutiniam gyventojui, liks apleista. Šitas gabaliukas, apie du paskutinius gyventojus, senukus, nuolat besibarančius tarpusavyje, įsiminė labiausiai. Gyvenimas eina į pabaigą, o jie įsitveria pykčio, kad nereikėtų galvoti apie liūdną ateitį. Kita linija- paleontologai ir moteris , atvykę į minėtą miestelį tirti  urvo, kaip reikiant sušika sau gyvenimą, kai moterį užpuola minėtas iškrypėlis. Ant karštųjų, mėgindami pričiupti niekadėją, jie padaro lemiamą klaidą. Dar yra linija apie nelaimingai vedusį policininką, kuris ryžtasi susitepti rankas, spjovęs į savo pareigą teisingumui. Žmonės lyg musės vis giliau klimpsta į šūdą, o ispanų režisieriai man vis labiau patinka!

Drag Me to Hell (2009)

Epinė scena- pametusi protezus, tave puola bedantė senė seiliota burna ir apčiulpia (?) tau smakrą. Nuo pat pradžių man čia pasirodė keisto formato siaubekas, kažką skausmingai primindamas. Matot, Sam Raimi pavardė liko neužfiksuota... O paskui beliko žvengti žvengti, anaiptol negailint vargšelės Kristės, kurią persekioja demonas. Prisidirba Kristė labai paprastai- atsisakiusi pratęsti paskolos terminą čigonei, nors toji maldauja ant kelių suklupusi. Bet matot, mergina siekia paaukštinimo, nori nusikratyti kaimietės šešėlio ir būti rimta karjeristė. Taip prasideda siaubingiausios trys dienos jos gyvenime. Demonas tarškina puodas, iššoka iš pasalų kaukdamas, taip iškamuoja nabagę, kad net ryžtasi gyvūninei aukai, panelė vegetarė :D Bet piktoji dvasia neatlyžta, viskas juodai komiška, jokio siaubo, o efektai- jie ir laiko aukštą filmo balą. Pabaiga irgi riebus zapadlo, turint omeny, kad tik prastam filme būna detalių, kurios neturi reikšmės siužete. Viskas įskaičiuota, viskas skaitosi. Ak, Kriste, kasgi čia blogo būti iš provincijos :D

Banshees of Inesherin (2022)

Nuostabus filmas  iš Martin McDonagh, režisieriaus, pristatančio tik aukšto lygio, iš koto verčiančias istorijas. Siužetas, negaliu kitaip išsireikšt, apie nieką blet :D Nuobodžiaujantis salos ūkininkas vieną dieną susimąsto apie žmogaus būties laikinumą. Iš to seka, kad  nutraukia draugystę su senu bičiuliu; jam paįkyrėja kvailos šnekos  ir blevyzgojimai, kasdien apie tą patį.Bet draugas niekaip negali susitaikyti, iš ko pažyra labai netikėtų įvykių. Collinas Farellas labai įtikinamai vaidina vietinį, be 5min retardą, gyvenantį su seseria, kurio poreikiai maži. Pašerti gyvulius ir išlenkti bokalą su geriausiu draugu. Kas čia jam užėjo? Jo menkas protelis nesugeba aprėpti naujienos. Žavingai baisu, kai matome visa ko pasekmes. Beje, sesuo - vienintelis sveiko proto veikėjas, todėl nenuostabu, kad ima rauti stogą aplink vykstanti beprotybė, ir ji pati susimąsto, ar nori toliau senmergiauti šiknos skylėje? Kaip sakiau, nieko nevyksta, genialumas tupi paprastume, bet šokiruojantis Kolmo poelgis verčia griebtis už galvos. Ar alus jiems smegenis išplovė?? Filmo pagrindinės minties neįkirtau. Užtat vaidyba! Keturios "Oskaro" nominacijos pagrindiniams ir antraeiliams aktoriams, retas atvejis! Sergu už bernioką, kurį skriaudė girtuoklis tėvas policininkas. Protinis atsilikimas įstabus, ypač berno matematika- ar aš tau nepatiksiu ir tada, kai man bus tiek pat metų, kiek tau? Džyzis Kraist :D 

Dark Habits (1983)

Kaip Almodovarui tai pavyksta? Suplakti kokteilį iš vienuolyno gyvenimo, narkotikų vartojimo, erotinės fantazijos ir lesbietiškų polinkių, tačiau nepaversti to parodija. Vis tiek justi meilė moterims, net užuojauta joms. Jolanda randa prieglobstį pas gailestingąsias seseris, kai perdozuoja mylimasis. Ji pati ne šventoji, gresia nemalonumai dėl platinimo, ir šiaip- kam tas policijos dėmesys. Seserys, švelniai tariant, ne tokios, kokias įsivaizduotum pasislėpusias po abitu. Vyresnioji mėgsta švirkštis heroiną, kita vienuolė vartoja rūgštį, tripina ir mato religines haliucinacijas, trečia, prisidengusi slapyvardžiu, kepa erotinius meilės romanus. Be to, vienuolyne gyvena tigras, vietoj normalios katės- didelė katė. Jolanda- dainininkė, o vyresnioji yra didelė jos gerbėja, visom prasmėm... Žiūri, stebiesi, paskui priimi kaip išsišokimą, prikolą, bet kaip sakiau, junti režisieriaus humanišką požiūrį. 

Flux Gourmet (2022)

 

Pradėsiu nuo Gwendoline Christie, taip pamažėle pavyks aptarti, ką čia liudijau ekrane.. Niekada nežiūrėjau "Sostų karų", kur aktorė išgarsėjo. Bet seriale "Wednesday" ją pamačius, įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio. Įspūdingo ūgio, plėšrių veido bruožų platininė blondinė, kurios nepamirši. Žavinga keistuolė, pribloškianti valkirija! Buvo aišku, kad laukia artsy-fartsy jovalas, mane erzina avangardiniai užmojai. Bet juodas kaip naktis humoras palengvino užduotį. Performansai- viena nekenčiamiausių šiuolaikinio meno šakų, čia įgauna visiško absurdo formatą. Grupelė performerių laimi konkursą, ir specialioje rezidencijoje, gaudami finansinę paramą, gali išreikšti save susirinkusiai auditorijai. Tema- maistas, daug garso įrangos,  imituojami gamybos garsai, prekinimasis parduotuvėje, prie vakarienės stalo rėžiamos kalbos. Visgi, kaip dažnai pasitaiko tarp menininkų, kyla įtampa tarp grupės narių, vadės ir rezidencijos šeimininkės (?). Viską dokumentuoja.. čia bus vinis, pasiruoškit :D Didelių virškinimo bėdų turintis Stounas. Jis turi imti interviu iš menininkų, trintis netoliese, kartu vakarieniauti, miegoti tame pačiame kambaryje, patirdamas žvėrišką įtampą. Iš vidurių bet kurią  akimirką gresiant išsiveržti dujų cunamiui! Jo būklę tiria sadistiškų polinkių turintis daktaras Glokas, pašiepdamas mėgsta cituoti graikų filosofus, žinodamas, kad pašnekovai apie juos nenutuokia. Galiausiai Stounas tampa pasirodymo dalimi, nenustebčiau, jei kas įgyvendintų šią idėją artimiausiu metu. Radikalu? Na, išmatomis atlikti paveikslai jau nieko nestebina, reikia žvelgti toliau :D

Candy Land (2022)

Sėdau ir rašau dar karštą įspūdį, ausyse tebeskambant Crowded House "Don't Dream It's Over". Blet, ką aš čia pamačiau :D Perskaičius, kad bus apie prostitutes, užsikabinau, nes mane žiauriai traukia  gatvės gyvenimas, jo paniatkės  ir ilgai laukiau, kada bus galima filmą atsisiųsti. Per tą laiką reitingas nuo 7 smuko iki 5,2, rupūže, galvoju, negi taip blogai? Bet mano  entuziazmo neatšaldė, nežinau, kodėl užsispyriau it ožka jį pamatyti. Istorija crazy kaip 80-metis diedukas, perkantis VIAGRĄ. Neseniai supratau, kad scenarijus visgi yra svarbiau už gerus aktorius, nes be geros pasakos, pochui kaip ten kas straksi. Šykštus sakinys imdb. praktiškai nieko nesako, ką čia pamatysite, toks kaip zapadlo žiūrovui.  Sunkvežimių stovėjimo aikštelėje darbuojasi "klyno bitės", siurbia nektarą patys suprantat, iš kur. Grupelė gyvena smagiai, draugiškai, trys merginos, vaikinas, madam (?), paslaugom nepasididžiuoja pasinaudoti ir šerifas- viskas kaip priklauso mažai bendruomenei. Merginų darbo pobūdis kaip ant delno- realistiškas, atviras, daug nuogo kūno, atsiduoda prakaituotu kūšiu ir žmogiškom išskyrom. Jau pradžia nukreipia į tai, kas laukia, puritonai gali pyzdinti nuo ekranų. Taigi į šią glaudžią grupelę atklysta keistuolė Remi, sektantų klikos narė. Kekšės priima ją svetingai, bet aiškiai duoda suprast, kad už stogą virš galvos čia reikia atidirbti pizioku. O tada all hell breaks loose, prasideda bajavykai- įprastas malonumų angelų gyvenimas nueina nacher. Panašaus kalibro buvo blog'e minėtas "Greasy Strangler"- normaliam žmogui nerekomenduotum, nebent norėtum iškrėst kiaulystę. Bet jei rasčiau, kas mokėjo jį įvertinti, su tuo mielai padiskutuočiau- rodos, plyštu nuo noro pasimainyti nuomonėm :D

Child's Play (1988)

Prisimenu, vaikystėje man kėlė siaubą miegojimas su žaislais. Daug vaikų taip darydavo ir turbūt daro ligšiol- su kiškiu, meškinu ar lėle. Mėginau ir aš, daug kartų, bet mane parindavo jausmas, kad aš miegosiu, o ta pliušinė, skudurinė  pamėklė spoksos į mane savo plastikinėm negyvom akim- ir žaislas skrisdavo iš mano lovos nacher. Vėliau Čiakis patvirtino mano šiurpiausias hipotezes, cha cha cha, nors su tokia ryža baidykle nė negalvočiau dalintis sapnų transportu, nenormalūs, kas vaikams tokias baidykles perka,blet :D Vaikystėje daug ko nesupratau- kaip susijęs susišaudymas pradžioje su tolesne filmo eiga, kodėl lėlė tampa žiauri, kodėl ten kažkas sprogsta apleistame name su sena dujine ir t.t.- žodžiu, smegenys nesurišo istorijos į vientisą siužetą. Sugalvojau pažiūrėti dabar, po maždaug  25m pertraukos, sudėti taškus ant "i". Užplūdo nostalgija, todėl iš juokingų režisūrinių sprendimų- kas perka vaikui lėlę iš valkatos? "I am your friend till the end?- ar čia tinkamas šūkis vaikiškiems kalbantiems žaislams?- per daug nesijuokiau, tik šyptelėjau. Nenuneigsi, lėlė Čiakis tapo siaubo ikona, ir ilgą laiką buvo vienintelė žaislų kategorijoje, iki Anabelės.