2013 m. rugpjūčio 25 d., sekmadienis

Planet Terror (2007)

Su draugu pažiūrėjau labai afigieną Tarantino naparniko Rodrigeso košę: zombiai ištinusiom galvom, seksualios mergos, kieti vyrukai, amerikiečiai vs musulmonai ir kt., jėga! Kas, kad kitą dieną reikėjo keltis 6 ryto ir mauti į Vilnių, geras filmas vertas tokios aukos, o dar kai kompanija gera.. Nesugebėčiau papasakoti turinio, tokia makalynė, išliko tik geriausi bajeriai ir nurauti veikėjai- išverstakė blondinė, go-go šokėja su šautuvu vietoj kojos ir pan. Smagiam pasėdėjimui su draugais labai tinka, tik pabaiga kažkokia holivudiškai absurdiška, kam tas vaikas?! Be jo viskas būtų awesome:) Daug kraujo, ginklų, mėsų, keista, kaip aš čia praleidau tokią smagybę ir nemačiau anksčiau. Reikia apskritai pasiskubint su filmais, o tai ateina ruduo su sauja animacinių ir ne tik serialų, per kuriuos vos sugebi išeiti į darbą :)

The Way We Were (1973)

Namai tušti, veikti nėra ką per daugiausia, todėl iš karto dalijuosi įspūdžiais. Nežinau, kodėl užsikepiau pamatyti būtent šį filmą, pavadinimas kaip žagsulys įkyrėjo keletą dienų kol sėdau prie chaliavo interneto ir atsisiunčiau. Jaunas gražus Redfordas. jauna baisi Streisand ir nelaiminga meilės istorija, kurios nelaimingumą nulemia skirtingi charakteriai. Kas yra lengviausias excuz'as skyrybų bylose, čia labai nuosekliai išdėstoma. Ketė yra užsispyrusi, politiškai aktyvi, amžina streikuotoja, žmogaus teisėms atsidavusi, Hubbell'is- žavus ir atsipūtęs, gyvenime viską gaunantis lengvai ir be problemų. Jie susipažįsta dar koledže, kur Ketė pajuokiama už savo įsitikinimus, o jis- sporto žvaigždė ir merginų numylėtinis (standartas), ir netikėtai vėl susitinka priėmimo metu. Pollock'as apžvelgia daug politinių įvykių, istorijos neišmanančiam žmogui žiūrėti gana sunku- prisipažinsiu, Franklino Ruzvelto mirties datą googlinau, kad suprasčiau, koks laikmetis vaizduojamas..Charakterių skirtumai stulbinantys, H. nori lengvo paprasto gyvenimo, tuo tarpu Ketė tarsi ieškosi sunkumų ir nemalonumų, taip realizuoja save. Tai kokia dar kalba apie bendrą gyvenimą? Kad jie išsiskirs aišku iš pat pradžių; nors Streisand suvaidinti jausmai abejingų nepalieka (tos apgailėtinos 5min lovoje...)

2013 m. rugpjūčio 24 d., šeštadienis

Naked Harbour (2012)

Dažais smirdančiame, bet naujame kambaryje, su varvančia nosimi (vasarą!) prisėdu gaivinti merdėjančio blog'o. Daugiasluoksnis suomių pasakojimas apie vienaip ar kitaip nelaimingus žmones, ieškančius paguodos ir išsigelbėjimo šiame klaikiame ir neteisingame pasaulyje. Beviltiškai vėžiu serganti motina ir jos ne pagal metus subrendusi duktė, narkomanų porelė, sutuoktiniai su išvėsusia aistra, užguitas paauglys ir išgarsėti trokštanti mergiotė, vienišas biznismenas- jei kažką pamiršau, patys pamatysit, veikėjų išties daug. Istorijos iš pradžių rutuliojasi atskirai, bet pamažu persidengia. Vėjas šaltas nuo filmo pučia, ir visgi jaučiasi kažkokia viltis, kad gal reikalai ir pasitaisys, nors yra labai liūdnų vaizdelių..Dvi valandos pralėkė akimirksniu, ir dar sykį įsitikinau, kaip žmogų keičia plaukai- Laura Birn- Alydė iš The Puhdistus :)

2013 m. rugpjūčio 11 d., sekmadienis

The Weather Man (2005)

Susižiūrėjo sėdint su draugais ir mėginant pamėgti kvietinį alų, gaila, nepavyko. Tik darėsi vis sunkiau suprast ir išgirst, kas ten angliškai kalbama :D Šiaip filmas kietas, iš pradžių norisi purkštauti dėl to niekam neįdomaus "grietinėlės", t.y. turčių gyvenimo, bet pamažu pagauni, kur čia šuo pakastas. Juokinga, bet kosmines sumas per metus uždirbantis orų pranešėjas gyvenime yra...nevykėlis. Jis skiriasi su žmona, nėra jokio ryšio su dviem pasimetusiais vaikais- pedikų džiaugsmo ir storašlaunės mergaitės, gatvėje jis- pastovus maisto bombų taikinys. Pinigai nėra viskas, net uždirbdamas  gali murkdytis šūde. Nicolas Cage'as nesukuria vaidmenų nuo devinto dešimtmečio, todėl nuoširdžiai sakau, buvo džiugu vėl pamatyti vyrą formoj- geriau lūzerio niekas nebūtų atkūręs. Visas filmas- aibė nesusipratimų, kvailų situacijų ir pažeminimų, kurių nemažą dalį iššaukia tobulas nevykėlio tėvas, seras Michael Cane :) Trumpai drūtai- turtuoliai irgi verkia, tik jų ašaras šluosto dizainerių nosinės. Gailesčio nepajutau.