2013 m. spalio 25 d., penktadienis

The Way Way Back (2013)

Nors atrodė, kad bus apie tvinkčiojančius  hormonus, pasirodė neįtikėtinai GERAS FILMAS. Dankanas, tylus berniokas, yra priverstas važiuoti prie jūros su mama ir jos naujuoju draugu bei jo dukra. Tens'ą galimą įvertinti trejetu - tokiu balu Dankaną įvertina boyfriendas. Žiaurus ir nervais grojantis Steve Carell- naujas amplua žiūrėjosi keistai, bet labai įtaigiai, vietom net šiurpas kratė. Skyrybos gan nuvalkiota tema, bet čia atsiliepė labai skaudžiai. Mama užimta naujais santykiais, įseserė- paika merga, užimta savo išvaizda ir bernų kabinimu, esi pilkas, liūdnas, beviltiškai vienišas berniokas, kurį pastebi pramogų parko darbuotojas ir jūs susidraugaujat. Taip, skamba pedofiliškai. Taip, tu esi lietuvis su Kedžio deformuotu mąstymu :D Filme net minties tokios negali kilti, nes tas draugelis- charizmatiškasis Sam Rockwel:) Nors kai kitas čiuvakas nužiūrinėja panelių užpakalius kiek creepy atrodo. Ir dar viena, kurios neįmanoma nepaminėti- tai Betty! Suaugusieji čia tūsina kasdien, kas jų paaugliams vaikams kelia šiurpą, toji Betty pastoviai su kokteiliuku rankelėj, sąmojai tekši, juokas ausų būgnelius sprogdina, o santykiai su jauniausiu sūnumi, omg :D Nėra saldaus endingo, kurio žiauriai bijojau, nes įspūdį paliko labai gerą. Kaip gyvenime- nėra kažkokių sprogstančių neįtikėtinų vingių, viskas išlieka nepasikeitę, tiesiog vasara, kuri turėjo būti pasmerkta, gavosi visai nebloga:) Saikas yra didžiausias šios, hmm, pavadinkim dramedijos, pliusas. Ir kaip norisi pūkštelėti į baseiną!:)

2013 m. spalio 20 d., sekmadienis

Gravity (2013)


Įtampa pulsuojanti, nė akimirkai atsikvėpti neleidžianti Alfonso Cuaron "Gravitacija". Ekrane viso seanso metu matome vos du aktorius- Sandrą Bullock ir George Clooney (mano asmeninė auka- šio aktoriaus itin nemėgstu). Siužetas- kosmose pakibę, po katastrofos likę gyvi astronautai stengiasi pasiekti kinų stotį ir grįžti į žemę. Deguonies atsargos mažėja, vilties- taip pat. Kantri stiliaus muzika, kurios klausosi Mat'as Kowalskis,- man liūdniausia vieta filme. Pagirtinas žodis 3D kokybei, kartą net krūptelėjau, "į akis" lekiant skelveldrų spiečiui :) Keista, kad nesigirdėjo salės aimanų "kaip nuobodu" ir "čia tik tiek", nes įvykių ne per daugiausia. Visgi salėje tvyrojo tyla, beveik nesigirdėjo popkorn'ų čiaumojimo (na gerai, girdėjosi labai aiškiai), tiesiog pašaliniai garsai netrukdė.Vienatvė kosmose sukrėtė, vis bandžiau įsivaizduoti, kokį siaubą turėtų patirti žmogus, atsidūręs taip toli net ne nuo NAMŲ, o savo PLANETOS. Kas  stumtų į priekį tave, kas neleistų pasiduoti ir tiesiog nenusitraukti skalfandro, lediniam šalčiui išspręsti tą baisią problemą vos per sekundės dalį? Seniai nemačiau tokio gero sci-fi, o kosmoso grožis atima žadą...

2013 m. spalio 10 d., ketvirtadienis

Blue Eyelids (2007)

Nykus kaip tipiškos senmergės laisvalaikis. Kilmės šalis-Meksika,  karšto temperamento, aistringos meilės ir aštrių prieskonių... čia nėra. Vienišė Marina laimi kelionę dviems, bet apskambinus kelis pažįstamus paaiškėja, kad važiuoti gresia vienai. Bet taip jau Erotas nusprendė, kad kavinėj  netikėtai užkalbina mokyklos laikų bičiulis, ir ji griebiasi šiaudo- pasiūlo keliauti drauge. Pašnekovai jie prasti, ir šiaip kiekvienas pasimatymas- kaip vidurių užkietėjimas, bet Marina laikosi savo sprendimo ir skaičiuoja dienas. Pora beviltiška! Vienas gyvena praeitimi, kitas nuolat tyli. Bet kai prienama iki intymaus.. Cha, še jums naujas terminas- depresyvus seksas :)) Net pačiai nuotaika nusmuko, įsivaizduoju, kaip turėtų būti apgailėtina, net gerklę smaugia. Du nuobodos, omg..o jei užsimegs trečias?! Prezervatyvų nemačiau! Bet jei čia, į blog'ą, dedu, vadinasi, yra pointas, priežastis. Filmas žiauriai gyvenimiškas, tokių istorijų tūkstančiai, tokių žmonių- dar daugiau. Visi fail'ai pasimatymo metu, babkių neturėjimas, užsiraukęs bobos veidas- kaip tai matyta, pripažinsit ir jūs. Nesupratau tik paukščių alegorijos- ką jie ten simbolizuoja, jei kas turit idėjų, meskit čia, mielai paskaitysiu. Romantišku nelabai pavadinsi, greičiau asmeninių santykių išklotinė, išskrosta, išpreparuota  varlė- nemalonu žiūrėti, bet smalsumas ima viršų. Filmas apie mus pačius ir prie ko nuveda vienatvė. Stebuklingoji "meilė" patirti kliūva nedaugeliui, todėl tokia didelė romantinių komedijų pasiūla kiekvienais metais iš Los Andželo, todėl moterėlės plėšosi dėl  Cartland romanų bibliotekose. Užsimiršt reikia.

Machete (2010)

Atėjo diena, kada šį kraujastastišką action'ą pažiūrėjau ir aš! Internete radau žodžius, labai taikliai jį nusakančius- intentionaly bad :). Visi žino apie ką, todėl ir nesikartosiu, tiesiog kelios mintys. Kaip ir tikėjausi, prasmės čia nulis, Jeff Fahey motyvų nesupratau, kodėl Mačetės nenužudo pačioje pradžioje- irgi. Apie ką tada būtų filmas, pagalvok, atsakytų fanas, bet toks priešų neatsakingumas, hmm hmmm..Užtat veikėjai šaunūs, visi ligi vieno, na gal Alba man pasirodė lėkštoka, tetrūko peroksido, labai kvailai vaidino, arba gal veikėja turėjo būti durnelė, nežinau. Užtat Michele Rodriguez, wow, nuo jos einantis seksualumas, net man užgniaužė kvapą (net tas lopas vaizdo negadina) che, ko nepasakysi apie vyrišką lytį šiame filme. Mačiau piktinantis Mačetės kaip mačo įvaizdžiu, atseit neįtikima, na bet Danny Trejo iš tų vyrų, kurie gražūs savo baisumu, o dar pagalvokit, filmavimo metu jam buvo 66m- taigi,pašvilpkit, gražuoliukai minkštais užpakaliais:D Parodykit man kitą tokį gyvybingą motociklais varinėjantį senelį! O kitas veikėjas- Don Johnson, arba LNK žiūrovams geriau žinomas kaip Nešas Bridžas. Rasistas, kiaulė, negailestingas žudikas, pyškina meksikiečius kaip mes vasarą muses su lopeta pleškinam, užtat koks kietas:) Ekrane suvaidinti kietą ne taip paprasta, nuolat rizikuoji kad perlenksi lazdą arba priešingai- neišvaidinsi. Klasiškai pavarė. Kaip Rodriguezui įprasta, kraujas liejasi laisvai, taškosi kaip fontanas, gražu žiūrėti :), žarnokų bajeris- viena labiausiai patikusių vietų; kita- Mačetės nemokėjimas naudotis šiuolaikinėmis technologijomis- iš pradžių SMS neparašo ("Machete don't text"), paskui atsiranda problemų su CD įrašymu. Žiūriu, smailų pritapšnojau, vadinasi, reginys mane patenkino, net nuotaika pakyla prisiminus. Filmas, dėl kurio klydau (ir dėl to džiaugiuosi). Kinuose tuoj pasirodys antroji dalis, bet manau pataupysiu litus- per daug prikišta holivudinės faunos...

2013 m. spalio 6 d., sekmadienis

Disconnect (2012)

Mažai bendravimo, daug problemų. Mobiliakų, facebook'o, ipad'ų ir kitų padargų užbarikaduoti nuo face to face kontakto, žmonės gyvena šalia vienas kito, bet emociškai- kaip Šiaurė ir Pietūs. Kelios istorijos apie tai, kiek blogo gali butikti, kai nepasakom vienas kitam- "tu užknisi, daryk ką nors", "ar tau nereikia pagalbos?" "kaip jautiesi?" ir banalusis, bet ne mažiau svarbus- "aš tave myliu". Primena Vuasari ir Medianeras, tik čia holivudas, nors labai subtilus. Jie nesušiko pabaigos, thanks God! Slow motion scena skambant Sigur Ros, na, matytas triukas, ir vis dėlto atsidūsti, kaip gražu:) Jau minėjau, istorijų čia keletas, jų atpasakoti nėra prasmės. Netektis, susvetimėjimas, tėvų ir vaikų santykiai, vaikų išnaudojimas ir vienatvė. Mąstau, kas būtent padarė šį filmą įsimintiną- gal kad neprigrūsta žvaigždžių, kaip, pvz, Bebre, kas erzina ir iš karto žinai, ko tikėtis, seni, įgrisę aktoriai nebeparodo nieko naujo.Veidai čia, aišku, matyti, bet Hope Davis svietui mažiau žinoma nei Jodie Foster ir šiaip man geri atsiminimai nuo Next Stop Wonderland:)

2013 m. spalio 2 d., trečiadienis

Night of the Living Dorks (2004)

Ilgai abejojau, ar dėti jį čia, toks prastas iš pradžių pasirodė. Bet įsibėgėjus, kai viskas ėjo tik blogyn ir tapo taip blogai  kad net gerai, pamačiau esminį skirtumą tarp tokio tipo amerikietiškų ir europietiškų komedijų- mažiau vulgarumo, daugiau nuoširdumo. Bajeriai žiauriai lėkšti, pripažinsiu, nors užmojis prikelti Curt'ą Cobain'ą ir priversti jį groti rūsyje net sugraudino :) Taigi apie ką? Juokingo (satanistų?) ritualo kapinėse metu- chebra, jūs nieko nesugebat padaryt tinkamai- čia juk Dovydo žvaigždė, ne penktagrama- trys mūsų lūzeriai, sutrumpinsiu biškį, eigoje tampa zombiais. Ir greitai randa daug privalumų- sporto aikštelėje esi nenugalimas, gali vartoti ką nori, o be to- atkeršyti tiems, kas tave nuskriaudė, ką Konradas, vadovaudamasis jam padarytų kiaulysčių dienoraščiu, sėkmingai daro. Kažkaip manau apsipūtus nuo žolės jį reiktų žiūrėti, nes veikėjų priimami sprendimai ir šiaip, pabaiga, rodos, sugalvoti ant smūgio, paskutinę minutę improvizuojant. Kaip parodija, visai neblogai, turint omeny, iki ko nusigyveno Scary Movie...