2011 m. birželio 27 d., pirmadienis

Unforgiven (1992)

Tai vos trečias mano matytas vesternas, šioj srity esu visai "žalia", pats metas praplėsti akiratį. Klientas supjausto prostitutei veidą; draugės, nesulaukusios teisingumo, pasamdo du kaubojus, kad pamokytų niekšus. Vienas jų- Bilas Manis, našlys su dviem mažais vaikais, iš pažiūros paprastas fermeris, bet žvilgtelėjus dešimtmetį atgal... negailestingas žudikas. Pinigai jam nepamaišytų. Toliau žiūrim, kaip sekasi keršto misija. Veikėjai: pasipūtėlis šerifas mažasis Bilis tampo nervus meistriškai, jo valdžios demonstravimas, agresija, neliečiamumas verčia jo nekęsti, nebūtų Gene Hackman:) Eastwood'as man visad toks pats, vienišas prerijų vilkas, o Freemaną malonu stebėti. Finalinė scena buvo verta dvejojimo- kodėl aš jį žiūriu- kulkos kaip reikiant suvarpė smuklės sienas :) Sunku patikėt, kad kažkada žmonės taip iš tiesų gyveno: atvyksti naujokas į miestą, ir iškart gauni į skudurus. Skųsti nėra kam, nes lupa patys įstatymo sergėtojai.

2011 m. birželio 24 d., penktadienis

The Proposition (2005)

Žiaurus ir be galo gražus.. Australija. Trys broliai- plėšikai, prievartautojai ir žudikai- sutinka savo likimą, kai galiausiai pakliūva policijai į rankas. Viduriniajam jų tenka kraupi dilema, Čarlis gauna kraupų pasiūlymą- galės išsisukti, jei per devynias dienas jis suras ir nudobs gaujos vadą- vyriausią brolį. Jei ne, jaunėliui, dar visai vaikui, bus įvykdyta mirties bausmė. Abiem atvejais teks gailėtis. Žinai nusikaltimo mastą, ir vis tiek.. aš prijaučiu blogiečiams, kitaip ir būti negali. Šeimos ryšiai daro įspūdį, nesugaunamajam Artūrui tai didžiausia vertybė, už artimuosius gali galvą padėti. Tuo tarpu Čarlis pavargo nuo siaubo, kurį sėja jo šeima, nori atsiskirti, gyventi savo gyvenimą, bet neutralios pozicijos užimti tiesiog nebegali. Muziką kūrė Nick Cave, be to, parašė scenarijų per tris savaites.

2011 m. birželio 9 d., ketvirtadienis

The Thing (1982)

Antarktis. Ką tik atvykusią mokslininkų ekspediciją nustebina keistas įvykis- du išprotėję norvegai persekioja šunį, matomai norėdami jį nužudyti. Sraigtasparnis, besivejantis keturkojį, sudūžta, grupė lieka nieko nesupratusi. Tačiau naktį prasideda šiurpūs dalykėliai, jų tarpe atsirado parazituojantis ateivis. Vienas iš puikių "žieminių" filmų, nors lauke kepinant 33 laipsnių karščiui iškyla pavojus pernelyg iššaukštint sniego reikšmę. Rašant šitus prisiminimus net arodo, kad temperatūra kiek nukrito :) Atmosfera, efektai- kaip šuo virsta šlykščiu padaru iš paties pragaro dugno- kam nors gali pasirodyti juokingi, na man sukėlė lengvą šypseną, tačiau tikrai nėra pajuokos verta, ne. Panika, siaubas, faktas, kad pagalbos neprisikviesi, esi įstrigęs sniegynuose su nežinomu priešu, izoliuotas nuo likusio pasaulio,- kaip man patinka tokie momentai! Kai gali nutikti bet kas.. Turbūt geriausias John Carpenterio filmas, lygintis gali tik su Halloween; tačiau ten jau vien tik siaubas.

2011 m. birželio 6 d., pirmadienis

Tamara Drewe (2010)

Žiūrėjau dėl Dominic Cooper, kuris vaidina ekscentrišką būgnininką Beną. Visa kita- kažkas apie rašytojus. Man patinka, kai imdb taip miglotai pateikia siužetus, įmeta kelis nieko nesakančius sakinius, kurie užkabina, ir tiek. Tai buvo pasakojimas apie Tamarą, kuri grįžta į gimtąjį miestelį; pasidariusi nosies operaciją, dabar ji tikra gražuolė, kaip reikiant kaitina vietiniams kraują- populiariam rašytojui Nikolui, kuris ir taip išdavinėja žmoną kada tinkamas (jo žodžiais tariant, nes ji tai leidžia), ir buvusiai simpatijai Endžiui, tvarkančiam jos namą. Nesuprantami motyvai- patobulinus išvaizdą, moterėlė visai pakvaišta, blaškosi nuo vieno vyro prie kito, bet kas be nuodėmės, meskit į mane akmenį :) Chaotiškus jų santykius su Benu sujaukia kaimelio paauglė Džodie, penkiolikmetė, pametusi galvą dėl garsiojo muzikanto ir mirštanti iš nuobodulio, jos pokštai- kiaušinių mėtymas į mašinas ir seksualinės fantazijos, kandus sąmojis neleidžia nuleisti akių nuo ekrano. Nieko nebūtų išėję, jei statytų amerikonai. Britai yra britai.

2011 m. birželio 5 d., sekmadienis

Inside Moves (1980)

Lyg žiūrėtum, kaip skleidžiasi žiedas- iš pradžių neišvaizdus pumpuras, paskui ima lysti žiedlapiai, ryškėja spalvos, pasklinda nuostabus aromatas.. Pradžioje niekuo neišsiskiriantis, gal tik įstabiu šuoliu nuo daugiaaukščio, filmas ima kabinti maždaug nuo vidurio, kada įsibėgėja pagrindinė linija, ryškėja draugystės reikšmė. Po nesėkmingo mėginimo nusižudyti likęs invalidu, vyras suranda namus ir draugiją Max'o bare, kur dirba Džeris, talentingas krepšininkas, kuriam kelyje į sėkmę tėra dvi kliūtys: luoša koja ir narkomanė mergina. Baro lankytojai- invalidai, prostitutės, suteneriai,maloniai leidžiantys laiką pamėgtoj vietelėj, kur net aklas žaidėjas gali sukčiauti. John Savage nebuvau įsidėmėjus, bet pasirodo jau esu mačius Deer Hunter; jo luošumas daugiau psichologinio pobūdžio, kurio pamažu kratosi, ta metamorfozė neįtikėtina, ypač krepšinio aikštelėje, kur jis sako geriausiam draugui: I am big, bigger than you, Jerry. That's not hard to do. Reikšmingas.

2011 m. birželio 1 d., trečiadienis

Heavy (1995)

Filme neįvyksta nieko esmingo, sukrečiančio, prikaustančio, ir vis dėlto kyla įtarimas, kad pastatyta žmogaus, išmanančio savo darbą. Teisingai- James Mangold, padovanojęs mums tokią mielą dramą apie moterišką šizą- Girl Interrupted. Didelis dėmesys detalėms, kurios pasako žymiai daugiau nei apgalvoti, išstenėti, iškankinti žodžiai. Nelaimingi žmonės- vieniša baro šeimininkė ir jos tylenis sūnus Viktoras, laisvo elgesio padavėja Dolores, baro musė Leo- stumia dieną po dienos, nieko nevyksta, gyvenimas apgailėtinai pilkas ir nykus, ką išduoda pavargęs Dolores žvilgsnis. Čia reikia pasakyt, kad netgi spalvų paletė apsiriboja blyškiais, pasteliniais tonais. Kaip drabužis išblunka nuo dažno skalbimo, taip nubluko ir veikėjų gyvenimas, teliko nyki egzistencija- depresija alsuoja į veidą. Ir štai pasirodo nauja darbuotoja Kelė, išmesta iš koledžo, ir nežinanti, ką daryti su savo gyvenimu. Graži, miela, draugiška ir tau, Viktorai, per gera. Sakyčiau, tas pasirinkimas pavaizduoti neįmanomą meilės istoriją buvo genialus, pažiūrėję suprasit, kad istorijos pabaiga: ir jie gyveno gražiai ir laimingai" būtų sunkiai įtikima, sugriautų visą taip kruopščiai kurtą paveikslą. Yra daug filmų, kurie turi scenų, įėjusių istorijon, čia būtų akimirka, kai prislėgtas Viktoras kemša paslėptas spurgas; to vargšo apkūnaus vyro širdgėla, siaubas ir vienatvė sukrečia. Negaliu nepaminėti šuns, kuris ignoruoja Viktorą, kurio elgesys kažkaip nežeminškai primena.. mus, kartais pašiurpdavau nuo įspūdžio, kad tai lyg žmogus gyvūno kailyje.