Heavy (1995)

Filme neįvyksta nieko esmingo, sukrečiančio, prikaustančio, ir vis dėlto kyla įtarimas, kad pastatyta žmogaus, išmanančio savo darbą. Teisingai- James Mangold, padovanojęs mums tokią mielą dramą apie moterišką šizą- Girl Interrupted. Didelis dėmesys detalėms, kurios pasako žymiai daugiau nei apgalvoti, išstenėti, iškankinti žodžiai. Nelaimingi žmonės- vieniša baro šeimininkė ir jos tylenis sūnus Viktoras, laisvo elgesio padavėja Dolores, baro musė Leo- stumia dieną po dienos, nieko nevyksta, gyvenimas apgailėtinai pilkas ir nykus, ką išduoda pavargęs Dolores žvilgsnis. Čia reikia pasakyt, kad netgi spalvų paletė apsiriboja blyškiais, pasteliniais tonais. Kaip drabužis išblunka nuo dažno skalbimo, taip nubluko ir veikėjų gyvenimas, teliko nyki egzistencija- depresija alsuoja į veidą. Ir štai pasirodo nauja darbuotoja Kelė, išmesta iš koledžo, ir nežinanti, ką daryti su savo gyvenimu. Graži, miela, draugiška ir tau, Viktorai, per gera. Sakyčiau, tas pasirinkimas pavaizduoti neįmanomą meilės istoriją buvo genialus, pažiūrėję suprasit, kad istorijos pabaiga: ir jie gyveno gražiai ir laimingai" būtų sunkiai įtikima, sugriautų visą taip kruopščiai kurtą paveikslą. Yra daug filmų, kurie turi scenų, įėjusių istorijon, čia būtų akimirka, kai prislėgtas Viktoras kemša paslėptas spurgas; to vargšo apkūnaus vyro širdgėla, siaubas ir vienatvė sukrečia. Negaliu nepaminėti šuns, kuris ignoruoja Viktorą, kurio elgesys kažkaip nežeminškai primena.. mus, kartais pašiurpdavau nuo įspūdžio, kad tai lyg žmogus gyvūno kailyje.