2017 m. spalio 30 d., pirmadienis

Wind River (2017)

Skaudus. Kasmet be žinios dingsta daugybė indėnų kilmės moterų, nėra jokios oficialios statistikos nėra. Esi niekas savo gimtajame žemyne, baltieji ne tik užgrobė teritoriją, jie kėsinasi ir į tavo gyvybę. Randamas jaunos merginos lavonas. Iki artimiausios gyvenvietės- šešios mylios, o tai yra 9,5 kilometro. Aplink- tik sniegas, sniegas ir tyla. Mergina bėgo visą kelią, kol jai plyšo plaučiai. Kas tokio siaubingo nutiko, kad vargšė lėkė iš anksto pasmerkta trajektorija? Bylos imasi praeities vaiduoklių kamuojamas vietinis medžiotojas ir vienintelė FTB agentė, dar visai žalia. Indėnų mirtis nėra didelės reikšmės įvykis. Tirti reikia skubiai, nes artėja audra, pėsakus užpustys vėjas, Vajominge klimato sąlygos leidžia tarpti panašiems nusikaltimams. Jei dalinčiau "Oskarus", drąsiai duočiau už geriausią kinematografiją, kalnų grožis atima žadą, simpatizuoju žiemos filmams. Toji ypatinga atmosfera, kai aplink nieko nėra, sniegas sugeria garsus, o žmogus atrodo menkas prieš gamtos galybę. Pasaka. Elizabeth Olsen kiek persistengė, kažkaip erzino jos vaidyba, dėl manęs galėjo būti detektyvas vyras. Tačiau reikėjo moteriško solidarumo faktoriaus. 

2017 m. spalio 27 d., penktadienis

Blade Runner 2049 (2017)

Buvau prisiekus, vos tik sužinojau jį kuriant- neisiu į šventvagystę- geriausio visų laikų filmo tęsinį! Traileris nežadėjo nieko gero, Ryan Gosling- moteriškai auditorijai patraukti, snukiadaužis all the time, pfff. Tačiau reikalai pasisuko kita linkme, viena gal ir nebūčiau ėjusi, bet su kompanija gali nueiti ir į labiau tavo principams prieštaraujantį reginį. Žinokit, patiko, išskyrus faktą, kad 2,5val išsėdėti kėdėje, prieš tai atkalus darbo dieną yra iššūkis. Filmas labai ištęstas, mačiau bent tris potencialius pabaigos momentus, o jis vis tęsėsi ir tęsėsi... Nors buvau skeptiška dėl Goslingo pasirinkimo, visgi susitvarkė su role tobulai- bejausmis replicant. Filmas sukasi apie tai, kad nutiko neįmanoma- replicantei moteriai gimė kūdikis, kas reikštų revoliuciją dabartiniame pasaulyje. Sintetinės žmonių kopijos turėtų teisę į savarankišką egzistenciją, o ne būti vien sunkaus fizinio darbo jėga lyg kokie gyvuliai. Išvada- vaiką reikia sunaikinti, to ir imasi replicantas K, t.y. Goslingas. Išlaikytas futuristinis wibe'as: rūgštus lietus, nėra saulės, gatvės tamsios, šen ten švysčioja erotinės moterų hologramos, siūlančios viską, natūralumo nei lašo plius hipnotizuojantis garso takelis - išlaikyta pagarba pirmajai daliai. Bet pasirodžius Harisonui Fordui, taip, kaip gi apsieitume be Dekardo- užplūdo..gailestis? Visgi praėjo virš trisdešimties metų nuo Ridley Scotto vizijos, laikas gerokai aplamdė Harį. Scena, kur mušasi dainuojant Elvio Presley hologramai- skaudi. Goslingas nesigina, lyg parodydamas, kad mušti seną žmogų nesąžininga. Na, jo motyvai kiti, bet man ši vieta kitaip neatrodys.. Kiek trūksta charizmatiško villain- Jared Leto labiau primena nupiepusį, moteriškus apatinius uostantį pervertą, iki Rutger Hauer toli toli. Suma sumarum- gan vykusi antroji dalis, tačiau abejoju, ar Fordas sulauks trečiosios, verčiau panaudoja aktoriaus hologramą garbiam atminimui.

2017 m. spalio 12 d., ketvirtadienis

Little Odessa (1994)

Odinės striukės iki pusės šlaunų- rusų mafų outfit'ai- supažindina, koks būtent filmas jūsų laukia. Nešvarus, depresovas, be tos "šustreko mafiozo" auros, kaip Scorcesses šedevruose. Nusikaltėlio Džošua, įtaigiai suvaidinto Tim Roth, šeimos drama, arba kas ją ištinka sūnui palaidūnui grįžus į gimtąjį Brighton Beach'ą, Rusijos žydų lizdą. Motina merdi- galvos auglys pamažu čiulpia gyvastį, aišku, tai netrukdo tėvui tenkinti seksualinius instinktus, arba kitaip, sutuoktinės pareigos išlygų neturi. Brrr, šlykšti scena. Paauglys brolis nelanko mokyklos, slapta nekenčia tėvo ir ilgisi vyresnio brolio. Tad šiam sugrįžus, labai nudžiunga. Cha, be reikalo. Džošua asmenyje vienintelę akimirką žybteli žmoniškumas. Nenuostabu- jei gali be niekur nieko nupilti žmogų gatvėje, visiems matant, ir ramiai nueiti, tavo dvasios reikalai suknisti. Dabar galvoju- gal čia buvo ironizuota, kokios "tvirtos" žydų šeimos ir jų vertybės?  Kinematografija traukia akį; priminė nuotrauką, kur pavaizduotas Bruklino tiltas, nešvarios gatvės perspektyvoje. Ne ševevras, bet dvelkia melancholija-groteskiški hitmano darbeliai, išdavystė, moralinis nuosmukis žiemos fone- kuri man priimtina ir pažįstama.

2017 m. spalio 7 d., šeštadienis

The Exorcist (1973)

Prisimenu, esu mačiusi parodijuotą "Egzorcistą" kažkurioje "Scary movie" dalyje- Regana šiurkščiai įsibrauna į mamos surengtą vakarėlį ir myža ant kilimo, ilgai ilgai.  Tada mama sugriebia dukrą už sprando ir lyg prasikaltusią katę bausdama, ištrina veidą į apdergtą vietą. Taip jau išėjo, kad bibliotekoj radau William Peter Blatty romaną, pagal kurį ir pastatytas garsusis siaubiakas. Nemeluosiu, knyga įvarė kraupulio, sėdint namie vienui vienai, po didelį butą darėsi nejauku vaikščioti.. O filmas tokio įspūdžio nepasiekė. Taip, nufilmuota, suvaidinta be priekaištų, vos ne žodis žodin knyga atkartota. Reginys įtraukia, ypač kunigo kaltė dėl apleistos motinos gerai išpildyta, ir blogio atėjimo ženklai kasinėjant arabų dykumose su laiko neliečiamu Max von Sydow. Vos prieš kelias dienas matyti Needful Things sukurti po 20m, o ten jis atrodo nemaž nepasikeitęs! Demonas žavingas, bet jį matome vos 5-10 procentų ekrano laiko, užtat daug tąsymosi po ligonines, mamos tryzniojimo, pasiruošimų... O kai prasideda vėmalų šou, arba velnio išvarymas, miriau iš juoko.  Reikėjo įtikinti save, kad žiūriu originalą, ne tą blevyzgą, kur James Woods atsišaudo vėmalais su Regana, o paskui imituoja lytinį aktą su ja. Mane labai sunku įbauginti.