An Evening With Beverly Luff Linn (2018)

Vieną dieną pagalvojau, kažin, o "The Greasy Strangler" režisierius yra sukūręs dar ką nors? Ten buvo ypatingo skonio patiekalas, skyriau  jam nemažai dėmesio, ištisą pamoką aprašiau, kaip nusikratyti įkyrėlių savo gyvenime. Pasirodo, yra dar vienas darbelis su solidžia komikų chebra- Jemaine Clement, Matt Berry iš "What We Do in the Shadows", Aubrey Plaza ir Emile Hirsch. Taip išėjo, kad pažiūrėjau būdama  chujovos nuotaikos, todėl  pabaigoje plyšau iš juoko ir pavyko sumažinti įtampą. Turinio nepasakosiu, čia romantinė komedija su ekscentriškais veikėjais, visi iki vieno nuostabūs. Absurdas, įžūlumas, pavydas, juokingiausias pasaulyje kriminalas, skysčiausia pasaulyje įžymybė, sužadino ir mano smalsumą dėl to vis atidedamo šou! Yra ir čiuvas iš "Greasy Strangler", jaučiu, eičiau dažnai į tokį coffee-inn'ą, kur dirbtų koks panašus, nežalingi creepai mano numylėtiniai. Aišku, greičio atžvilgiu reiktų palaukti dešimt kartų ilgiau, nei dabar kad studenčiokai išpilsto, bet gi svarbiausia konceptas. Veikėjų drabužiai- dar vienas malonumas akiai, dirbo  80-ųjų mados žinovas profesionalas, wow. O pabaigoje, David, ir jo "Words Don't Come Easy", galutinai sutirpau. Labai tikiuosi, kad režisierius ir ateityje džiugins savo kūryba :)

What Josiah Saw (2021)

Retai pasitaiko, kad filmas įvertinamas vidutiniškai (6/10), o komentarai- beveik vienos liaupsės. Suintrigavo, žinote. Naftos kompanija nori pirkti Grehemų žemes, siūlo nemenką pinigų sumą, tereikia pasirašyti dokumentus. Vaikai suaugę, išsibarstę kas kur, namuose telikęs gyventi protiškai atsilikęs Tomis su girtuokliu tėvu. Filmas padalintas į tris dalis, esam supažindinami su kiekvienu iš Grehemų atžalų. Matyti, kad jų vaikystė nebuvo saldi, nenuostabu, kad likę du vaikai nešė kudašių kuo toliau. Visgi gyvenimai nesusiklostė, Elajas turi lošimo skolų,  teistumą už nepilnametės išprievartavimą, o galiausiai laukia rizikingas biznis su čigonais. Atsisakyti negali, padėtis be išeities. Šis segmentas pats įdomiausias, kai vagonėlyje prasideda būrimas, hell breakes loose :) Merei iki pilnos laimės trūksta vaikų. Su vyru siekia įsivaikinti, bet reikalai juda vėžlio žingsniu. Kaip jau minėjau, visus pasiekia naftos kompanijos pasiūlymas, o pinigai priverčia žmogų daryti dalykus, kurių nenori. Grįžus namo, makabriškam finale išaiškėja šeimos paslaptys ir nuodėmės, už kurias reiks sumokėti. Kiek daug čia sukišo- ir vaiduoklį, kelis siužeto twistus (vieną atspėjau), žmogžudystę, kerštą, iškreiptą realybę, tada privertė suabejoti, kieno tiesa galų gale, dvynių ar Tomio. Vaidyba solidi, Robert Patrick kraupus kaip niekada- prisiminiau jo epizodinį vaidmenį vienoje iš The Walking Dead serijų, seniokas dar turi parako, dievaži :D. O štai Nick Stahl klaikiai susenęs- nuo "Bully" praėjo 20metų, bet kuo jis užsiiminėjo per tą laiką, kad dabar atrodo lyg sena beždžionė??? 

Moloch (2022)

Patrauklus siaubekas iš Olandijos, skandinavų  folkloro legenda, gyva šiandien. Beatrikės šeimą užpuola jų namuose, blemba, mintis,  kad tavo erdvėje įsibrovėlis, nukrečia. Kelnes pritriesčiau; buvo  man atvejis, vos įsikėlus į naują vietą, kad senis, pamatęs išvežamus baldus šiukšlynan, lauke paėmė teliką, o kad žinojo butą, užsuko dar pultelio paklausti. Taip čystai naglai, ėmė ir iėjo į chatą... Blet. Aišku, reikia duris rakinti, pasakysit, bet lol, kokie šansai, kad kažkam kils idėja užsukti??? Vėliau moteris ima domėtis paslaptingais radiniais netoliese- archeologai atkasa gerai išsilaikiusius moterų palaikus, perrėžtomis gerklėmis. Įtampa auga, išlenda praeities paslapčių, laikas tirpsta, jų namų link artinasi vis daugiau įsibrovėlių... Labai patiko vaikų spektaklyje perteikta legenda, ypač jos esmė. Prašydamas Dievo pagalbos, niekada nežinai, kas atsilieps.. Filmas lėtas, bet miškų gūduma, šnabždesiai, karnavalo kaukės nuteikia labai optimistiškai. Kultas apskritai stipri tema, čia daug aiškiau ir priimtiniau nei šįmet matytam Kill List Gerai, pripažinsiu, nebuvo taip jau suprantama, teko internete ieškoti atsakymų, che. :)

Bully (2001)

Toliau tęsiu pažintį su Larry Clark, nebedaug liko, jo tema- problematiškas jaunimėlis. Tkrais faktais paremta istorija. Pagrindinis trejetukas- Bobis, Martis ir Lisa- iš normalių, patikimų šeimų, nei vieno nežemina, nemuša, priešingai, palaiko ir linki šviesios ateities, todėl labai sunkiu patikėti tuo, ką matome ekrane. Paieškojau internete, kaip iš tikrųjų atrodė Lisa Conelly, vadinamoji mastermaindė. Jooo, žvilgsniukas netyras, o dar storulka. Nenuostabu, kad  kiaulei nučiupus Martį, sportšką, išvaizdų vyruką, galėjo kilti savininkiškų instinktų. Nobody hurts my baby... Taigi istorija paprasta- saujelė jaunuolių nutaria nužudyti vieną saviškių, Bobį. Bobis Kentas šlykštus pašaipūnas, skriaudikas, jo auka.. geriausias draugas Martis. Šie toksiški santykiai tęsiasi nuo vaikystės, Martis neviltyje. Panašu, kad Bobis- latentinis gėjus, kenčiantis ambicingo tėvo globoje, į sūnų dedama daug vilčių, o čia ta nelemta orientacija, ajajai. Geriausias draugas- aistros objektas, aistros, kurios nelemta patenkinti, dėl to kyla pykčio ir agresijos iškrovos. Tad Lisai gimsta geniali idėja- nužudykime jį. Filme daug antraeilių veikėjų, spalvingų personažų- kekšelė Ali, jos retardas(?) draugužis Donis,  narkomanė Heather, Lisos pusbrolis ir "mafijos" atstovas. Pastarasis sukelia juoko bangą, kuri man neleido rimtai žvelgti į šiurpų susidorojimą. Iš tikrųjų  lūzeris, o jo bendrai- 7-10m jaunesni vaikigaliai, besiverčiantys smulkiom vagystėm, ahahaha.  Kas pateikta be bajerio- patyčios. Nugara šiurpas eina, kad kažkas kasdien kentė panašų elgesį, kol kantrybė sprogo, ir dabar iki dienų galo tupės kalėjime. Kaip neteisinga. Dar pagalvojau, kad vaidmenys sumaišyti vietomis, Brad Renfro galėjo vaidinti Bobį, jame esti kažko nenormalaus, prisiminkime nuostabųjį "Apt Pupil", o Nick Stahl- Martį, gyva žertvos prigimtis. Bet čia niunsai.

Diane (2018)

Sunkiai sekėsi sekmadienį pasirinkti filmą- norėjosi kažko ramaus, lengvo, per daug smegenų nesukant. Niekaip nelipo "Honey Boy"- neradau normalių titrų, o ką ten vapa Shea LaBeouf suprasti neįmanoma. Taip įsijungiau "Dianą". Tai-maždaug 60-70metų moteris, aktyviai dalyvaujanti humanitarinėje veikloje. Ji dalina maistą nepasiturinčiųjų valgykloje, prižiūri senus gimines, lanko vėžiu sergančią pusseserę ligoninėje. Bet didžiausias jos rūpestis- narkomanas sūnus, bet ir čia ji rankų nenuleidžia. Atrodo, vos ne šventoji, iš kur tiek jėgų? Bet Diana išpirkinėja kaltę. Visas jos gerumas- senos žaizdos pleistrai, o žaizda negyjanti, vis atsiverianti iš naujo.. Žiūrėdama galvojau, kad vargiai šis filmas turėtų pasisekimą tarp vyrų žiūrovų. Retam kuriam pažįstamas pasiaukojimas, atsidavimas artimui, altruizmas. Mary Kay Place vaidina nuostabiai, ji lyg grūdintas plienas, alavinis kareivėlis. Nieko panašaus į davatką, kokią iškart įsivaizduoji, nes natūralu, kad sunkumų prispaustos moterys bėga į bažnyčią. Priešingai, ji atstumia įkyriai peršamą Dievą, kai priskrenta fundamentalistai. Liūdna, kad moteris taip save graužia dėl praeities klaidos, juk kas buvo, seniai pražuvo, žmonės dar ne to pridaro. Vyrai, pavyzdžiui, taip pasielgia nuolatos, bet nė vienas savęs prie kryžiaus nekala ir benamių namuose nesavanoriauja. Tiesiog mūsų pasąmonėje peiliu išdrožtas moters- rūpintojėlės įvaizdis, ir neduokdie jinai paslys, nelaboji. Keista, kažkam užkliuvo, kad filmas be pabaigos, o  labai gera atomazga. Juk filmas apie vienišos moters senatvę! O kokia ten pabaiga paprastai būna, mmm? 

Brian and Charles (2022)

Priminė tris dalykus: filmą "Lars and the Real Girl", amžiną atilsį Robiną Williamsą ir "Frankenšteino" versijos interpretaciją be lavono dalių, pakako naminių rakandų. Įpūdingiausias- skalbimo mašina :D Vienišas keistuolis Brajenas pasakoja savo kasdienybę- jis atsiskyrėlis, tempia į namus rastą šlamštą, konstruoja, mėgsta kopūstus ir bijo aršaus kaimyno Edžio. Viskas lyg dokumentinėje juostoje,  net girdim balsą už kadro. Cringe serijos bajeriukai, žiūrisi labai  smagiai. Vieną dieną Brajenas sukuria robotą, kurį pavadina Čarzlu. Maniau, kad čia bus kokia mental-breakdown istorija, o robotas vien metafora, kur tau jis- gyvas, o aplinkiniai pirštą palei smilkinį sukioja. Bet ne, roboto asmenybė kasdien tobulėja, vystosi. Čarzlas žiauriai juokingas ir iki negalėjimo mielas konstruktas, dėl to pabaigoje širdį suspaudžia, kai jis papuola niekšams į rankas.  Jauki, šilta fantastinė komedija, garantuotai neužilgo pamatysiu plakatą nekomerciam kino teatre ir veide pasirodys šypsena :)

Bullet Train (2022)

Bradas Pitas visuose filmuose lengvapėdis plevėsa, bet jau įpratai žiūrovas, per tiek metų, ir nebesierzini. Jo herojus gauna užduotį pavogti lagaminėlį it kulka lekiančiame traukinyje kažkur Japonijoje, ir pasišalinti. Užduotis paprasta, bet nebūtų filmo, jei ne įvairios kliūtys. Pasirodo, čia nepriklausomai veikia penki žudikai, bet visgi jie turi šį tą bendro. Mieliausia buvo vaisių porelė, broliai Citrina ir Mandarinas, turintys pristatyti išlaisvintą mafiozo sūnų tėvui ir atgauti išpirką, sukčiausia- Princesė, vilkas avies kailyje. Mergiūkštė išties neblogai viską apgalvojo. Siužetas absoliutus chaosas, čia tiek kartų susimušama, persekiojama, šaunama, paskui tasai juokingas japonų smogikų šou stotelėje- 90ųjų diskoteka, ne kitaip, tada juokingos jakudzų skerdynės, skambant riebaluoto restorano playlistui, po traukinį šliaužiojantis bumslangas, galiausiai- Baltoji Mirtis. Po slapyvardžiu slepiasi mano mėgiamas aktorius Michael Shannon, neslėpsiu, nekantravau jį pamatyti. Ir ką- dar vienas šaržuotas veikėjas į būrį, rusų nusikaltėlių vadeiva, nes kaip Amerika be Rusijos- kaip marozų tūsas be muštynių. Žiauriai įdomiai nufilmuota, jausmas, lyg išlipus iš karuselės- galva sukasi, sukasi...Daug daug E621, čepsi ir nori dar.

Another Day in Paradise (1998)

Priežastis, dėl kurios žiūrėjau "Another Day in Paradise", buvo Melanie Griffith. Jaučiu keistą trauką jos minkštam balsui, o čia aktorė dar atrodo žmoniškai, jos žvilgsnis, persmeigiantis it šakute, ak, Holivudo kokete... Kam buvo reikalingos besaikės plastinės operacijos- vardan to, kad išlaikyti Antonijų??? Tačiau niekšas vistiek pabėgo, o tu likai su veidu, per kurį pervažiavo buldozeris :( Kitas aktorius,  savo charizma vežantis šį niekuo neišsiskiriantį, ne itin akį traukiantį narkomanų road-trip'ą, buvo James Woods. Jau ne pirmą kartą pastebiu, kiek gali talentas. Talentas žybsi lyg auksas išmatose, pakylėdamas jas iki karato. Du patyrę vagys ir kvaišalų mėgėjai, Melas ir Sidnė, priglobia po savo sparneliu jauną narkomanų porelę. Jie reikalingi kaip nusikaltimų bendrai, plėšiant vaistines ir t.t. Jeigu Melą veda vien išskaičiavimas, Sidnei pabunda neišpildyti motiniški instinktai. Savaime suprantama, jų kelias- kupinas pavojų, neprognozuojamų klientų, smurto, todėl spėliojau, kiek kraujo bus pralieta pabaigoje, keli liks gyvi. Finalas nėra tipinis panašaus žanro filmams, bet ir nepriskirčiau jo redemption kategorijai. Prakaifuos pinigėlius ir baigs dieneles kur gatvėje apsišikęs...

Eye of God (1997)

Filmas apie mažą nykų miestelį Oklahomoje, dvi paralelinės istorijos, susikertančios pabaigoje. Jauna užkandinės pardavėja svajoja apie pokyčius- neseniai susipažino su vyruku per pažinčių skelbimus, jis- ką tik į laisvę paleistas kalinys. Mažo miestelio gyventojų naivumas, mergina nė nežino už ką jis buvo teistas. Bet jis atrado Jėzų,tapo religingas, tad gal..  Pora susituokia. Pradžioje filmo matome vaikinuką, kurį policija aptinka išsitepusį krauju, nesiorientuojantį, tai keturiolikmetis Tomas Spenseris. Kas jam nutiko, ką jis matė? Abi istorijos pateikiamos padrikais fragmentais, chronologiją susidėlioja pats žiūrovas. Gal todėl pabaiga dar liūdnesnė, nes žinai, kas seka po dviejų vienišų, nelaimingų žmonių bendrumo akimirkos, kada jie gali vienas kitą paguosti, suprasti... Pasakojama pirmuoju asmeniu, šerifo balsu, apie viską matančią Dievo akį, kuri tiek ir tedaro, kad žiūri. Marta Plympton sukūrė jaudinantį nuoširdžios, šiltos, mėgstančios bendrauti, lūkesčių pilnos jaunos moters paveikslą, bet iš pat pradžių matai, kad ji pažymėta nelaimės antspaudu. Už tai, kad tikėjosi, kad buvo tokia patikli. Labai gražiai nufilmuota- pramoniniai kasyklų vaizdai, gęstanti saulė, viena kiek gyvesnė gatvė miestelyje.