Kalifornia (1993)

Bijok norėti, nes norai kartais išsipildo. Žurnalistas Brajenas, apsėstas serijinių žudikų, sugalvoja padaryti turą po garsiausias žmogžudysčių vietas, vėliau gal net parašyti apie tai knygą. Nusimato ilgas kelias, kertant ne vieną  valstiją, todėl norėdamas sutaupyti ant kelionės išlaidų, jis su drauge paima porelę bendrakeleivių. Du white trash atstovus, Erlį ir Adelę. Ir koks sutapimas- Erlis yra psichopatas, žudantis žmones :D Ketveriukė juda Kalifornijos link, Brajeno draugės skepticizmas auga kas valanda. Jai nepatinka Erlis, kaip jis elgiasi su savo šulo stokojančia, bet miela mergina, kad yra nevalyvas šūdo gabalas. Ji bando įkrėsti proto savo draugužiui, kad jiedu mestų neprognozuojamo elgesio šunsnukį, kol dar ne vėlu. Bet Brajenas lyg užhipnotizuotas kunkuliuojančio, per kraštus virstančios Erlio vyriškumo. Įtampa auga. Dar nesu mačius Brad Pitt tokio nasty motherfucker amplua :D Žiūrint filmą, visiškai iškrito iš galvos, kad dešimtajame dešimtmetyje tai buvo vienas seksualiausių planetos vyrų. Atstumiantis, bjaurus smurtautojas ir viskas. Magiška, kaip galima persikūnyti. Juliette Lewis retardės vaidmeny irgi žavinga, bet pasirodo, šis triukas naudotas ne vienam filme. Ką galiu paskyti apie David Duchovny? Jo melancholiškas balsas labai tinka klausyti už ekrano, bet .. negalėjau atsikratyt įspūdžio, lyg jis nuobodžiautų.

Corpus Christi (2019)

Vos neišjungiau- pasirodė atstumiantis, lėtas, nuobodus. Bet pagalvojau- žmogau, juk čia buvęs pretendentas į "Oskarus" kaip geriausias užsienio filmas- už nieką nominacijom nesitaško. Pamažu įsivažiavau, nors nejauku liko iki pat pabaigos. Jaunuolis iš pataisos namų, užuot pradėjęs dirbti pas malūnininką, prisistato miestelyje kaip kunigas Tomas! Panašios kiaulystės įmanomos tik provincijose, kur senas kunigėlis mėgsta priliuobti iki nukritimo, o išpažinčių klausyti ir mišias laikyti kažkam tai reikia. Neįtikėtina, bet su sielos vedlio pareigomis naujasis "kuniga"s susitvarko puikiai, pelno miestiečių simpatijas, jo netradiciniai pamokslai ir šokiruojantis nuoširdumas pavergia visus. Bet smurtinga praeitis niekur nedingo. Pagrindinio herojaus veidas, pakalbėkim apie veidą! Tai- emocijų žemėlapis, kuriame persikryžiuoja daugybė jausmų, sustabdai filmą, kad galėtum į jį ilgiau pažiūrėti, tai lyg hipnozė. Gerą kiną visgi lenkai kuria, verta patyrinėti festivaliuose, ką jie siūlo.

Pig (2021)

Kaip Nicolas Cage'as renkasi vaidmenis? Griebia, kas papuola, ar turi kažkokių specifinių kriterijų? Viena iš neįmenamų Holivudo paslapčių. Neįsivaizdavau, ko tikėtis iš filmo, pasiklioviau vien imdb.com nusistovėjusiu septyneto įvertinimu, be to, norėjosi įlįsti į kinoteatrą. Lyg tyčia, ekrane prieš seansą sušmėžavo kito jo filmo anonsas, akivaizdžiai, totali katastrofa,- kažkokia apokaliptinė pasaka Japonijoje, strykt pastrykt ore, bomba ant kiaušų (rimtai) ir kt. kliedesiai. Privertė neramiai pasimuistyti kėdėje- o kaip bus su kiaule? Na, buvo, keistai. Bet po kelių dienų apmąstymų ir vienos siaubingos S.Kingo ekranizacijos, kurios čia nė neminėsiu, išsikristalizavo, kad reginys buvo vertingas. Siužeto šaknis, žinoma, gilesnė nei pavogtos žvyglės paieškos nedraugiškoje aplinkoje. Ir šiaip, privertė kraipyti galvą ne kartą- kas čia dabar vyksta,  po galais? Nicolai, tu vėl tai padarei- įtraukei mane  į smurtinę filosofinę odisėją po purviną restoranų pasaulį. Pasirodo, tai režisieriaus debiutas, neblogai kaip pirmam pilnametražiui filmui.