Dellamorte Dellamore (1994)

Reikėjo sau nuolat priminti, kad žiūriu siaubo komediją (?) nes nuolat žybčiojantys papai blaškė dėmesį ir vertė suabejoti kūrinio žanru. Kažkokia siaubo Emanuelė... Egzistuoja ypatingos kapinės- čia numirėliai prisikelia savaitė po užkasimo, ir tenka vėl juos "sugrąžinti" poilsiui. Tuo ir užsiiminėja jaunas vyras Dellamorte,  padedamas mielo storuliuko, kurio atsakymas į visus klausimus- Gna, protinis atsilikimas ar kas čia. Zombiai juokingi, nerangūs, kai kurie nestokoja šmaikštumo, bet jų vieta- po žeme. Miestelyje šiedu pašiepiami, Dellamorte netgi impotentu pravardžiuojamas, kokie žmonės šlykštalai. Problemos prasideda, kai Dellamorte įsimyli seksualią našlę, ir, kūnams įsiaudrinus, užmiega budrumas. Nuo tada pasipila nelaimingų atsitikimų kruša, lavonus vos spėji kišti į grabą, o ir pabunda jie vis anksčiau. Toks neramus gyvenimo būdas išbalansuoja Dellamortę, mato pačią Mirtį, kuri jau nori šviežių aukų, o ne pūvančių lavonų pyškinimo.. O akiraty vis rodosi ir rodosi Mylimoji. Kaip miražas, ryški, visai čia pat, tačiau beregint nutolstanti, prarandama.. Ir  stamantrūs  jos papai, kaip kašio kamuoliai, bouncing bouncing :D

Riders of Justice (2021)

Smarkiai nustebinęs filmas, siužeto nepaskaičiau prieš einant į teatrą, iš plakato sprendžiant, bus kažkoks action'as, maniau. Užteko,  kad čia vaidina Mads Mikkelsen ir  kad rodo "Skalvijoje" vėlyvu paros metu. Reiškia, sėdės menkutė saujelė žmonių; nereikės klausytis paikų pokalbių, kurių poveikis it svetimų bezdalų. Pats irgi orą gadini, ale bent nėra netikėtumo efekto, kuris išmuša iš vėžių. Ir man žiauriai patiko! Po nelaimingo atsitikimo traukinyje, statistikos specialistas negali nurimti- susiranda aukos vyrą ir išūžia jam galvą savo sąmokslo teorija. Pastarasis, kaip bebūtų keista, pastangų nepaniekina, ir šutvė keistuolių leidžiasi į pavojingą keršto misiją. Nors bendrai  galima suprasti- sunku pakelti netektį, trūkinėjantis ryšys su dukra, pavojingas darbas ir paakina Mads herojų elgtis pramuštgalviškai. Laimei, kad jis- kariškis, o tai "superherojų" dienos greitai būtų suskaičiuotas. Skandinavai vėl tai padarė- nudrėbė neįtikėtiną istoriją su originaliais, žiūrovo simpatijas akimirksniu pelnančiais veikėjais- dar neteko matyt tokių hakerių :D Net Kalėdų tema, šventė, kuri man vėžį varo, kažkaip maloniai paglosto- kur tebuvo du žmonės, dabar- septynetas:)

Thumbsucker (2005)

Džastinas turi keistą įprotį čiulpti nykštį. Problemos šeimoje? Kaip čia pasakius...visų pirma, į tėvus kreipiamasi vardais, kad jie nesijaustų seni. Tėvas nuolat demonstruoja, koks jis ypatingas ir pajėgus, linkęs dominuoti, jei ne ta kelio trauma jaunystėje, būtų sporto pasaulio pažiba. Motina mėto atviras užuominas, kad būtų nieko prieš pasvetimauti su įžymybe, varge, kadangi čia Tilda Swinton, iš jos gali visko tikėtis. Jaunėlis brolis- augantis sociopatas, lyg suaugęs žmogus kalbėtų iš vaiko kūno. Mokykloje sekasi ne geriau- Džastinui sunku kalbėti viešai, todėl jo balai nežiba, socialinis gyvenimas apverktinas, merginų dėmesio nulis, tai sėdi mokyklos tualete ir čiulpia nykštį. Dantistas- krišnaitas (Keanu Reeves!) pasiūlo hipnozę, pasekmės neatneša naudos, o tik kartėlį ir maištą. Galiausiai, pasiūlius vartoti medikamentus, vaikino reikalai ima klostytis puikiai. Jis- naujas debatų lyderis, ugningai triuškinantis varžovus tiksliai ir greitai parinktais argumentais, spinduliuoja pasitikikėjimą savimi. Bet juk čia baigtųsi filmas, jei viskas būtų taip šaunu. Ar pavyks Džastinui nutraukti lipnią ir kibią voratinklio giją su šeima, tapti nepriklausomam, siekti savo svajonių? Maniau, filmas bus panašus į prieš tai žiūrėtą, nerūpestingas, kvailas. Bet ne, kažkaip liūdna, ypač kai merga šlykščiai apgauna.

The Chumscrubber (2005)

Paaugliai ir priklausomybė. Nusižudžius dealeriui, trys paikšiai lieka be kasdienės dozės tablečių, nuknistų tarpininkaujant ligoninės darbuotojui.Tiesiog įprastinė saujelė, kad gyvenimas pasidarytų šiek tiek gražesnis, bizniukas ėjo kaip iš pypkės, ir staiga štai. Paaugliai sukuria i absurdišką planą, kaip priversti geriausią velionio draugą pasiekti neišdalintas atsargas. O šalia verda suaugusiųjų gyvenimas. Vestuvėmis "apsikrėtusi" dvylikamečio mama taip kliedi, kad nepastebi, jog vaikas prapuolė;  sužadėtinis išgyvena gilų atsivertimą, bet  jaunoji nesiklauso. Velionio motina maniakiškai skambinėja kaimynais, tikindama, kad nekaltina jų dėl sūnaus mirties. Seksuali mamulė atvirai gundo hormonų audrų alinamus berniūkščius. Psichologo šeima- tirštas skreplys jo profesionalumui ,autoriteto  neturi, motina nevilty, o terapija sūnui baigiasi dar vienu buteliuku tablečių, nes ką čia liežuviu malti, verčiau ant jo minkštai prigula antidepresantas. Pagrindinis veikėjas irgi geras- radęs negyvėlį,  niekam nepraneša, o ramiausiai nueina namo :D Juoda komedija, labai įdomi, pabaigoje, per laidotuves, jau žvengi susirietęs. 

Ruby Sparks (2012)

Kalvinas yra rašytojas, išgyvenantis kūrybinį bloką. Parašęs bestselerį ankstyvoje jaunystėje, nepatogiai jaučiasi seniai parašytos knygos pristatymuose, nes negali pasiūlyti nieko naujo. Taipogi stokoja socialinių įgūdžių, tad romantiniam horizonte nieko nematyti, matyt, čia ir šuo pakastas. Juk įsimylėjęs trykšti kūrybinėm idėjom, kasdien prieš akis turėdamas mūzą. Taigi Kalvinas padaro tai, ką moka geriausiai- susikuria svajonių merginą raštu. Kas nuostabiausia- vieną dieną ji pasirodo namuose. Gyva, miela, žaisminga mergina, tikra dovana. Porelė laimingai leidžia dienas, iki charakterių skirtumai, kitaip tariant, realybė, pasiveja. O tada reikalai išeina iš rikiuotės. Juokinga, daugeliui mūsų artima tema, kas nefantazavo apie tobulą partnerį. Tačiau kad jis- taip pat žmogus, su savo nuotaikomis, norais, asmenybe, lieka už kadro. Kurti santykius- l sunkus darbas emociškai, nuolatiniai kompromisai, pokalbiai, reikia turėti daug atlaidumo, kantrybės. Bet žmogus, socialus gyvūnas, užprogramuotas jų ieškoti, statyti, griauti, ir taip be galo.

Wristcutters: A Love Story (2006)

Turėjau aibę laisvo laiko tupėti namuose su naujais draugais Sloga ir Kosuliu, kurie taip prie manęs prisirišo, kad net į darbą neišleido. Laimei, sutarėme dėl bendros veiklos- visiems mums patiko filmai. Kaip nekeista, užsimaniau lengvos romantikos- kuklus, bet pastebimas spindulys, praplėšęs tamsius siaubekų debesis. Išėjo, kad jaunystėje  Riešapjausčiai liko nepamatyti- man niekada nepatiko masinio vartojimo produktai, net ir geri. Na, praėjus 15 metų, galima nupūsti dulkes ir pasimėgauti. Tuolab, kad reginys neprastas. Juokingas ir graudus paskutinis Zios  rytas-:po užsitęsusio depresijos epizodo apšiktam kambary, atliekama generalinė tvarka, prieš galutinį peiliuko brūkšt per venų takelius. Priešingai populiariai nuomonei, jis nedega pragaro ugny už tokį akibrokštą prieš Kūrėją, ne. Vieta, kur atsiduria, aišku, keista, bet toli gražu iki spirgančių Liuciferio laužų. Žmonės, spėlioja, lažinasi, kokiu būdu čia patekai, niekas nesišypso, bet ir nevirkauja, plaukų nesirauna. Dienos panašios viena į kitą kaip begalinės smėlio kopos. Bet vieną dieną Zia sužino, kad čion pateko ir Desirė, gyvenimo meilė, dėl kurios vaikis pasitraukė iš gyvenimo. Greit čiumpa keistuolį rusą, šoka į jo kledarą, ir pasileidžia ieškoti naujokės. Prasideda road movie tipo siužetas, kur sutinkama daug nupušusių personažų, kol galų gale prieini tiesą, kuri laukia tavęs. Miela istorija, ir miela, kad čia vaidina pats Tom Waits :))

Titane (2021)

Pasirodo, režisierė ta pati, kaip ir "Raw"- dar vienas nemoteriškas darbelis. Nemoteriškas tariu kaip komplimentą, nes menininkė atsiriboja nuo lyčiai klijuojamų stereotipų ir elgiasi savo nuožiūra. Gaivalalinga, pritrenkianti, stebinanti patirtis. Daugiau klausimų nei atsakymų, bet dėmesys ir smalsumas nenuslopsta nė akimirkai. Po šiurpios avarijos, Alexiai į kaukolę įstatoma titano plokštelė. Mergaitė staiga pajunta begalinę meilę automobiliams, o tėvams tampa abejinga. Kažin ar tai didelis praradimas, nes santykiai su tėvu, matyti, nekokie jau iki avarijos. Vėliau matome ją suaugusią, dirbančią erotine šokėja, vėlgi- aplink automobiliai. Be kita ko, mergina pasimetusi savo orientacijoje. Paieškos.. nuostolingos kitai pusei :D Čia ir sustosiu, kad neišplepėčiau siužeto, bet lol, bajavykai prasideda, kokių pamatysi tik avangardiniuose mažabiudžetiniuose, kurių autoriams pochui žiūrovų estetiniai jausmai. Jaučiu šiokią tokią aliuziją į Davido Cronenbergo klasiką "Crash" , ačiū autorei už malonų prisiminimą. 

Threads (1984)

Žvilgsnis į galimybę- šaltojo karo metais, rusai visgi numeta bombą ant Didžiosios Britanijos, ir prasideda košmariška likusių gyvųjų egzistencija. Pusiau dokumentika, pusiau vaidybinis filmas rodo įprastą gyvenimą Šefilde. Jauna pora ruošiasi šeimos pagausėjimui ir vestuvėms, kuriasi naujame bute. O žiniasklaida pamažu sėja nerimą- sovietai įsiveržė į Iraką, tuo supykdydami amerikiečius, ir prasidėjo masinis ginklavimasis, maisto atsargų kaupimas. Žmonės įbauginti, rengia protestus, šluoja parduotuves, įsirenginėja slėptuves, rengiami mokymai, kaip elgtis katastrofos atveju. Kol vieną dieną ji galų gale ištinka, matome gerai pažįstamą grybą. O tokiam atvejui neįmanoma būti pasiruošusiam. Ko gyvo nepalaidojo po griuvėsių krūva, tą lėtai suėdė spindulinė liga. Be elektros, medicinos paslaugų, trūkstant maisto, smarkiai atvėsus klimatui, žmogaus galimybės išgyventi drąstiškai sumažėja. Tačiau jis nepasiduoda. Kabinasi į gyvenimą iš paskutiniųjų,- stačiai neįtikėtina, atsižvelgiant, koks jis apgailėtinas. Ar buvo baisu? Ne, rodoma tai, ko žmogus nusipelnė, nušikęs planetą savo veikla.