Reikėjo sau nuolat priminti, kad žiūriu siaubo komediją (?) nes nuolat žybčiojantys papai blaškė dėmesį ir vertė suabejoti kūrinio žanru. Kažkokia siaubo Emanuelė... Egzistuoja ypatingos kapinės- čia numirėliai prisikelia savaitė po užkasimo, ir tenka vėl juos "sugrąžinti" poilsiui. Tuo ir užsiiminėja jaunas vyras Dellamorte, padedamas mielo storuliuko, kurio atsakymas į visus klausimus- Gna, protinis atsilikimas ar kas čia. Zombiai juokingi, nerangūs, kai kurie nestokoja šmaikštumo, bet jų vieta- po žeme. Miestelyje šiedu pašiepiami, Dellamorte netgi impotentu pravardžiuojamas, kokie žmonės šlykštalai. Problemos prasideda, kai Dellamorte įsimyli seksualią našlę, ir, kūnams įsiaudrinus, užmiega budrumas. Nuo tada pasipila nelaimingų atsitikimų kruša, lavonus vos spėji kišti į grabą, o ir pabunda jie vis anksčiau. Toks neramus gyvenimo būdas išbalansuoja Dellamortę, mato pačią Mirtį, kuri jau nori šviežių aukų, o ne pūvančių lavonų pyškinimo.. O akiraty vis rodosi ir rodosi Mylimoji. Kaip miražas, ryški, visai čia pat, tačiau beregint nutolstanti, prarandama.. Ir stamantrūs jos papai, kaip kašio kamuoliai, bouncing bouncing :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą