The High Cost of Living (2010)

Zach Braff, po Garden State užsiėmė keistais darbeliais, Scrubs ir panašiai.. ir štai bam- vėl šis tas netikėto ir visai prasmingo :) Narkotikų dealeris partrenkia nėščiąją ir..taip, atspėjot, patepa slides.Bet jis ne koks dvasios ubagas ar sąžinės neturintis išgama. Kamuojamas graužaties, jis pasistengia sužinoti, kaip susiklostė nelaimėlei, ar viskas gerai. Pamatęs ją su pilvu, lyg ir nusiramina, nors.. Štai čia pamatau vieną keisčiausių medicininių situacijų. Nesu gydytoja, taigi įdomu, kiek laiko galima nešiotis savyje mirusį vaisių?.. Nekenkia gyvybei, a? Kaip ten bebūtų, Henris priima pas save vargšelę, nes patyrusi tokį sukrėtimą, Natali supranta, kad su sutuoktiniu be būsimo vaikučio niekas nesieja, ir jį palieka. Kai pagalvoji, nuskambės žiariai, bet geriau  toks kirtis, negu  nugyvent nykų ir pareigos našta spaudžiamą gyvenimą su  tau visai svetimu žmogum. Porelė visai smagiai leidžia laiką, tik visą laiką spėlioji, o kuogi viskas baigsis? Juk yla tikrai išlįs iš maišo, ir durs skaudžiai. Ar Henris būtų normaliom aplinkybėm atkreipęs dėmesį į tokią pelę? Ne. Jis simpatiškais, šaunus, o Natali.. stora nėščioji be savybių, išoperavus kūną jos lyg ir nelieka. Bijojau pabaigos, bet ji buvo super. Teisinga.

Short Term 12 (2013)

Kažkada teko apsilankyt panašioj įstaigoj, kaip šitam filme rodo- vaikų dienos centre. Ten buvo bažnyčios globojama organizacija, kur gatvės vaikai galėjo ateiti paruošti pamokų, pavalgyti, pailsėti, o vakare grįžti atgal kapstytis savo tragiško gyvenimo pelkėj. Girtuokliaujantys tėvai, skurdas, prostitucija, narkotikai, reketas, siaubas, nežinom nė pusės to, kaip jie gyvena. Liūdna. Filme rodo vaikus, kurie pateko į kritišką padėtį- jų tėvai praradę teisę jais rūpintis, o daugiau nėra kam. Kilusiems iš vargingų rajonų tai šansas neįsivelti į policijos įskaitą, kitiems- ramybės oazė po patirto mėšlo. Paaugliai pikti, užsisklendę savyje, dažnai prasiveržia įtūžis, tykšta spjūviai, liūdesys išbėga į piešinius arba prasiveržia šiurkščiom repo eilutėm. Pagrindinė veikėja- prižiūrėtoja- kaip matyti, pati turėjo rimtų problemų pareityje, todėl jai nesunku įgyti pasitikėjimą, suprasti ir ji randa, ką pasakyti. Tačiau problemos, apie kurias nekalbi, o leidi, niekur neprapuola. Užtenka užkliudyti ir vėl senas skaudulys ima kraujuoti. Gerai, kai šalia yra artimas žmogus, kuris taikstosi su tavo aikštybėm, bet ar jis bus kantrus ir ateityje? Atvirai sakau, tokių kaip Meisonas paprasčiausiai nebūna. Istorija peteikta žiedo principu- pradžioje naujam prižiūrėtojui pasakojama apie būsimas pareigas, juokingos istorijos, nutikusios centre, pabaigoje vėl pasakojama apie buvusį gyventoją, staiga pro duris išlekia klykdamas raudonplaukis, jie puola vytis. Toks kaip iš niekur- radau visiškai atsitiktinai, bet žiauriai patiko.

The Best Offer (2013)

Neatsimenu, kada mačiau tokį "gražų" filmą po "Days of Heaven". Malonumas akiai, tik kitoks peizažas. Gausybė meno kūrinių, kurie verčia graužtis, kad taip mažai nusimanau dailėje, geriausiu atveju išspaudžiu "matytas" arba visiems gerai žinomą Modilianį. Kolekcionierius ir aukcionų vertelga Virgilas gauna keistą pasiūlymą- įvertinti paveldėtą turtą...nematant pačios šeimininkės. Smalsumas- nepakenčiama žmogaus silpnybė, nusižengdamas savo principams, V. įsitraukia į žaidimą. Sužaidžia viskas- senas godulys "turėti", kur kas daugiau nei vidutinis amžius, noras vėl būti jaunam, galų gale- net mylėti. Filmą neprošal būtų pamatyti kine, su lietuviškais titrais, nes man daug kas liko neaišku, nors išsukta įspūdingai- pabaigoj ir man bloga pasidarė.. Geoffrey Rush'as nuostabus aktorius, pamenu, kokį įspūdį paliko jo suvaidintas de Sadas, čia- ne ką prasčiau. Pirštinėtas restoranų liūtas su sarkastiška gaidele. Nepavadinčiau filmo netikėtu, ar labai nustebinusiu, tiesiog šiurpu, kokie žmonės mus supa.

Italian for Beginners (2000)

Jei žinočiau, kad į kalbų kursus renkasi tokia publika kaip šitam filme- ilgai negalvočiau ir užsirašyčiau, nuobodu nebus! Įsivaizduokit- kirpėja, kuri nesugeba apkirpti, kepėja, kuri įneša į kasą pinigus, nes nuolat ką nors pridirba (tai jau 45-a jos darbovietė), pastorius, kuris nepasitiki savimi ir yra engiamas zakristijono (!). Kas čia dar- vyrukas, kuris dirba kavinėje, o su žmonėm elgiasi kaip su gyvuliais- siuntinėja nx, įžeidinėja, smagumėlis :) Kursų dėka daug kas atsiskleidžia, ypač priežastys, kodėl šie žmonės čia susirinko. Atpažinau aktorių iš Mifunės, kuris buvo toks nevykęs, jog buvo sunku prisiminti, kad ką tik mačiau jį kaip žavų keistuolį kaime, čia tai talentas :) Žiūrėdama prisiminiau seną svajonę įsigyti projektorių ir žiūrėti tokius filmus ant sienos, gal net su būriu draugų. Nors ne, mane biesina jau trijulė, apie didelę žmonių grupę net nekalbu :D Žodžiu, tai smagus Dogme-95 pyragėlis, kuris nuolat verčia save klausti- o čia kas per š...? gerąja prasme, nes filmas nuolat stebina ir tikrai nepasakysi, kokia bus pabaiga. Nors mano manymu, tai keistuolių eksploatacija, nes normalios siužeto linijos- užuomazga, dėstymas, kulminacija, atomazga- nėra. Tik keista, keisčiau, keisčiausia ir šiek tiek keista :) Sumaišytas laidotuvių laikas vos šlapimo pūslės nepaleido :D

Mifunes sidste sang (1999)

Atkaliau savaitę be išeiginių ir nusprendžiau atsipalaiduot; filmas buvo kaip tik tai , ko reikėjo.. Norėjosi  lengvo, gal net kvailo, bet įsimintino. Pataikiau tiesiai į dešimt, nors filmą apibūdint nėra būdvardžio :)) Žavus vyrukas Krestenas ką tik vedė, bet netruko pasivyti nelaimė- ateina žinia, kad mirė jo tėvas. Kerstenas turi tėvą? Oho,- tai naujiena jo žmonai, kaip ir protiškai atsilikęs brolis. Išvykęs tvarkyti laidotuvių reikalų, Kerstenas kojom apverčia savo gyvenimą. Tėvų namai- kaimo pakrašty, tikras mėšlynas. Pamatęs, kad nesusitvarkys, pasamdo tvarkytoją, atsišaukia ne bet kas- o prostitutė, besistengianti pasislėpti nuo ją persekiojančio psichopato. Nebloga chebra, taip ir lauk nemalonumų. Siužetas toks siurrealistinis, bet labai smagiai žiūrisi, man patinka izoliacija, toliau nuo žmonių, jų skleidžiamų nuodų ir dvokiančios šūduvos. Buvo įdomu, ar paaiškės Livos paslaptis, ir kurlink veda ši istorija. Absoliuti filmo žvaigždė- tas pats debiliukas Rudas, kuris tiki ateiviais ir pagarbiai laiko Livą komiksų heroje Linda. Jo vaidyba, išraiškos, replikos verčia susimąstyt, ar tikrai jis sveikas žmogus realiam gyvenime:) Vis labiau krypstu link europietiškų produktų, nors šįmet turėtume sulaukt saujelės neblogų reginių, t.y. 

1. Her (laimei, Phoenix neatsisveikino su ekranais, kaip žadėjo ir nusiskuto tą šlykščią barzdą)

2. 12 Years a slave (skaičiau, kad čia apstu smurto scenų, kurias sunku žiūrėti ir ilgam užstrigsiantis Fassbender pasirodymas)

3. Dollars Buyers Club (AIDS protrūkio pradžia Amerikoj, masinė panika ir individuali vienatvė, plius transvestitu tapęs Jared Leto, gotta see it!)

4. The Grand Budapest Hotel (mylimas mylimas Wes Anderson)

Laukit! ;)

The Intruder (2005)

Kaupiau jėgas po naujako ir  maliau šūdą namie: miegojau iki pietų, užkramsnojau kažką, tada vėl voliojausi, kol nutariau jog reikia "išstenėti" bent vieną filmą. Tai buvo mįslingas belgų/olandų trileris apie dingusią dukterį. Tėvas kaip pamišęs draskosi jos ieškodamas, nors duodama suprasti, kad mergaitė mirusi, jis tą žino, faktas konstatuotas. Tiesiog lieka neatsakytas klausimas- KODĖL? Kodėl ji žengė tą negrįžtamą, siaubingą žingsnį- iššoko per langą? Atsitiktinumo dėka vyras sutinka paauglę, kuri pabėgo iš namų, ši sako neva mačiusi Luizą prieš mirtį. Griebdamasis šiaudo, tėvas įbrenda į nešvarią istoriją. Pabėgėlė grąžinama namo, kaip ir Luiza, ji buvo paskelbta dingusia prieš 1,5m. Tik kažkodėl policija nesidomi, kur ji buvo tuos metus, priešingai, stengiasi užglaistyti šią istoriją. Tikėjausi istorijos apie paaugles prostitutes, seksualinę prievartą ar kažką panašaus tokiam kontekste, bet kaip klydau. Pabaiga labai netikėta, reik labai atidžiai žiūrėti, kad suprastum prasmę, dar kelis forumus paskaičiau, kad susigaudyčiau. Daug ką čia sunku paaiškint, bet prisegus "mystery" ženkliuką, nusprendžiau, kad darbuojasi vaiduoklių CSI, o jie logikos dėsniams paklusti neprivalo:)

The Spectacular Now (2013)

Kiek daug išlošiama, kai pagrindiniai aktoriai parenkami atsižvelgiant į realią jaunuomenę, turiu omeny, ne per gražūs, o žemiški, paprasti. Taip daug lengviau patikėt vystoma istorija,čia tau ne šlykšti dirbtinė holivudinė šypsena ir manekenių išmatavimai spurgų ir hambutgerių gniaužtuose laikomoj Amerikoj! Tai tikras gyvenimas. Populiarus vaikinukas- šįkart populiarus reiškia neturintis bendravimo sutrikimų- po sunkių pagirių susipažįsta su šaunia pana. Aišku, eina į vieną mokyklą, bet jis jos nepažįsta. "Ne ne, žinau Tave,"- sako jis, nesėkmingai knisdamas atmintyje pelytės vardą. O pelytė ambicinga, daug žadanti- domisi kosmosu, skaito komiksus, ir dirba už motiną. Filmo metu keista ir juokinga žiūrėt, kaip dėl šios pažinties  priekaištauja draugelis, vardu Toli Nuo Ponaičio Žavingojo, bet bernai dažnai užsimiršta. Dėmesį patraukia pagrindinis veikėjas- nėra lėkštas, kaip gali pasirodyti, tik be tikslo gyvenime. Taip, jam patinka mokykla, vaikis suvokia, kad geriau jau nebus niekada. Ir jam nereikia! Velniop koledžą, trūkt iš flečkutės. Tas ankstyvas alkoholizmas grasina sugriauti viską, ką Shutter turi geriausio- darbą, santykius su mergina, galų gale- ateitį. Įdomu stebėti, iki ko prieis tasai fatalizmas ir nerūpestingumas, o kartu liūdnai stebėt, su kokiu šlykščiu elgesiu taikstosi merginos. Ech. Iš serijos- "o aš tai jau niekada.." Netikėta, nebanali meilės istorija su žiupsniu filosofijos. Skanu.

Insidious: Chapter 2 (2013)

Sveikinu su naujais metais, tikiuosi esate gyvi/sveiki, petarda nepramušė skylės galvytėj, o alkoholis nenuplovė sveiko proto likučių :). Nespėjau įkelti pernai, tai kratau atmintį dabar- ką gero ten pažiūrėjom trise- aš, draugė ir garsusis Tenesio barzdočius. Šiurpioji "senė" vaidenasi toliau, tiksliau, peršoko į Džeko Lamberto kūną. Per flashback'us pamatom, kodėl jis pamiršo apie šią ypatingą dovaną ir dar daug ką, kas buvo neaišku pirmojoje dalyje- kas ten per cirkai su signalizacija ir t.t., bet kaip supratau, Raudonveidį pasiliko trečiam tęsiniui. Žmona mato, kad vyras pasidarė nupušęs, laimei, motina irgi nepradeda seno pabodusio marčia vs. anyta scenarijaus, o talkina kaip įmanydama, dar du geek'ai ghosthunteriai, juokingi, su kvaila užuomina į homo :), Elis vaiduoklis, dar kažkoks senis...varge, kiek veikėjų, kol visus sumini ir siužetą pamiršti. Kauliukų pagalba chebrytė šauniai iriasi į priekį, ten priebalsių ir balsių niekada nepritrūksta, ridinėjasi jie kaip pasiutę, pačiam beveik nelieka ką veikti :D Išpainiojo viską labai savotiškai, kaip siaubo filmui čia daugoka komizmo, bet lengvi juokeliai išgelbsti nuo susireikšminimo. "Neišsidraikanti" Rose Byrne šukuosena ir Barbaros Hershey lūpdažis rėžia akį, dar  norisi paklaust, "Ghosts, who is in charge there, finally?", bet apskritai, tai jau antras dėmesio vertas siaubekas 2013-aisiais, nes favoritu visgi laikau Conjuring. du per vienerius  per metus labai optimistiška statistika, kažin, kas laukia šįmet :)