2016 m. rugpjūčio 30 d., antradienis

Wiener-Dog (2016)

Filmo ašis yra rudaplaukis taksas. Nuoseklios laiko linijos nėra, neaišku, ar tai tas pats gyvūnas, tiek daug savininkų pasikeičia. Bet visi jie turi bendrą bruožą- tai liūdni, vieniši žmonės. Pradedant vėžį įveikusiu berniuku, baigiant nuo tos pačios ligos kenčiančia sena moterimi- Elen Burstyn šiurpiai panaši į jau sukurtą rolę Requiem for a Dream . Sakoma, kad šuo- geriausias žmogaus draugas, bet Jėzau, visiems šitiems nelaimėliams verkiant reikia daugiau nei keturkojis bičiulis.Bandžiau  išrinkti, kas yra labiausiai pasigailėjimo vertas, ir laimėjo De Vito. Tas komiškas sudėjimas, žiaurus darbas- dėstyti universitete, kur tavęs niekas negerbia, beviltiškai laukti, kad perskaitytų tavo scenarijų, kuris nixuja niekam neįdomus. Gyvenimas labai žiaurus kai kuriems. Keista matyti ir tokią Julie Delpy- storas pasturgalis trukdė įsisąmonint, kad tai ta pati gazelėBefore Sunrise- sunokusios subinės vaizdas ragina pasitempti ir nekimšti vakarais..

2016 m. rugpjūčio 29 d., pirmadienis

Grand Tour: Disaster in Time (1992)

Vienišas tėvas su dukra įrenginėja svečių namus, kai netikėtai juos užgriūva klientė. Įkyri boba, kuriai NE nereiškia NE. Sumoka iškart, kad galėtų su savo keista kompanija kuo greičiau įsikraustyti. Benui tas nepatinka, bet pinigai nemaišo. Akivaizdu, kad svečiai kažko laukia, greitai nutiks šis tas svarbaus, ko jie negali praleisti. Tai paliečia tėvą ir dukrą, įvyksta tragedija. Išsiaiškinęs tiesą apie atvykėlius, Benas trūks plyš turi rasti būdą.. grįžti laiku atgal. Mokslinė fantastika, kaip jau pastebėjote, apie katastrofų fanatikus- keliauja laiku tam, kad maitintųsi griuvėsių vaizdais, kraujas, lavonai išjudina emocijas nors truputėlį- mat jų pasaulyje jausmų nebelikę.. Geriausia filmo vieta- Bethoveno fur Elise, mušama varpais- įnirtingos pastangos rasti savo vaiką, kol dar ne vėlu. net susigraudinau, blet. Po visko pagalvoji- bet ar galima dirbtinai pakeisti įvykių eigą, o gal dalykai nutinka taip, kaip jiems lemta?

People Places Things (2015)

Paprastai po skyrybų stogas nuvažiuoja moterims-. Verkšlenimai, snargliavimasis draugėms, šaldytuvo šturmas, drąstiški išvaizdos pokyčiai, liudijantys susvyravusią psichikos būklę...Silpnoji lytis duoda vaizdų kaip reikiant. Bet šįkart stebėsime, kas dedasi vyro gyvenime. Neištikimą sutuoktinę jis užklumpa išties ypatinga proga- per dukrų penktąjį gimtadienį. Tobula santuoka, pasirodo, nebuvo tokia jau nepriekaištinga. Istorija pateikta labai linksmai- žiūrėti į Jemaine Clement rimtai ir neįmanoma. Piešimo dėstytojas stengiasi būti geru savaitgaliniu tėčiu, bet matome, kad nėra susitaikęs su padėtimi. Per paskaitas nuolat išlenda asmeniškumai, kas rodosi nederama ir studentus kiek šokiruoja :D Netrukus trenkia dar viena naujiena- buvusioji ketina vėl tuoktis. Sumišęs vyras atrodo kaip pasimetęs berniukas parduotuvėje. Keista, jie taip įpranta prie vedybinio muštro, kad paleisti nežino, ką daryti su savo gyvenimu.

2016 m. rugpjūčio 21 d., sekmadienis

Grandma (2015)

Penktadienį grįžau namo 22val. Liūdna, bet mieste nieko nevyksta, o atrodo, ne Kupišky gyvenu. Filmas traukė labiau nei abejotinos vertės elektromuzikos koncertėlis, kaip vėliau sužinojau, nuojauta neapgavo. Istorija apie nėščią paauglę ir ..ne, ne boyfriend'ą, šikantį į kelnes, ne pasiutusią gimdytoją, nors ją pamatysime, bet.. močiutę. Taip, čia pirmas žmogus į kurį kreipiasi mergina. Močiutė ne iš kelmo spirta- deda į šuns dienas visus, kurie jai nepatinka, rašo eiles  ir yra..lesbietė. Ok. Turint omeny, kad visos istorijos turi kažkokį moralą, net jei nėra logiško turinio, šiuo atveju pagrindinės minties man pristigo. Aplankome keletą ekscentrikų močiutės draugų, kurie galbūt sušelps keletu dolerių abortui, bet daugiau.. Tiesa, filmas trumpokas, nesiekia nė pusantros valandos, mažokai laiko, trūksta vientisumo. Kas čia Didžioji Slyva? Ši kelionė- tai močiutės praeities kalčių išpirkimas? Lily Tomlin neleidžia nuobodžiauti, tai pabaigoje vis tiek jautiesi neblogai, gera vaidyba gali išvežti silpną scenarijų.

Goodnight Mommy (2015)

Seniai žiūrėjau siaubeką, turiu pasakyti,tad labai džiaugiausi. Psihologinis horor'as: atoki turčių gyvenvietė, aplink nė gyvos dvasios. Miškai, gamtos galybė ir žmogaus menkumas.  Milžiniškam name gyvena du vaikai ir po plastinės operacijos gyjanti motina. Ji liepia netrukdyti ilsėtis, tai berniūkščiai žaidžia dviese per dienas. Pamažu motina darosi vis sunkiau pažįstama, bet ar tai ta pati mamytė, tūnanti po bintais? Įtampa auga, vaizduotė įsisiūbuoja, pereina į beprotybę. Vaikai psichopatai daug baisiau už visokius Maikus Majersus.. Gaila, filmą iššifravau jau po 10 minučių stebėdama tuodu dvynukus, o toliau sekė Haneke's mokykla. Jokių paranormalių reiškinių ar mistikos, tiesiog dar kartą įsitikini, kaip blogai yra gyventi atsiskyrus ir psichologines traumas turi gydyti tam skirti specialistai. Jeigu yra babkių tokiai bagactvai. gaila pinigų psichiatro konsultacijoms?? Kietai sukalta šizoidinė šeimos istorija.

2016 m. rugpjūčio 5 d., penktadienis

The Diary of a Teenage Girl (2015)

Filmas pasirodė daug rimtesnis ir gilesnis, nei įprastas paauglės  pezalas apie meilę, seksą ir bachūrus, kurio tikėjausi. Siužetas netgi pritrenkė- 1976-ieji, San Franciskas, nepilnamtė dulkinasi su mamos draugužiu ir įrašinėja įspūdžius į kasetę. Wooooooow.. Kaip tai vertinate jūs? Aš tai vapšče pasimečiau, tai stengiausi žiūrėt, lyg čia viskas normaliai.. Motina nuolat apsvaigusi, taigi romanui rutuliotis kliūčių nėra.  Penkiolikmetė Minnie apsėsta idėjos apie seksą, jai nuolat to reikia. "Nesu labai graži, mano jaunystė suvaidino lemiamą vaidmenį"-  kritiškas požiūris į save, kompleksai, neteiskime mergiotės. Paauglė meniškos prigimties, mėgsta piešti, o visos šios patirtys, bohemiška namų aplinka- alkoholis ir narkotikai ranka pasiekiami- liejasi popieriuje. Labai mėgstu animaciją, čia karts nuo karto išlenda pieštinė įkvėpėja, su kuria Minnie diskutuoja apie kūrybą ir vienatvę. Daug kam pagrindinė herojė gali pasirodyti erzinanti ištvirkėlė, bet žmonės, su tokia namų aplinka, kur viskas leidžiama, hormonų audrose besiblaškant? Hipių laikai- tuo viskas pasakyta.

Hello, My Name Is Doris (2015)

Doris išgyvena sunkų laikotarpį- miršta daug metų jos slaugyta motina, o brolis spiria parduoti namą, kuriame praėjo visas gyvenimas.. Namai  sprogsta nuo šlamšto- tipiškas senų žmonių hording. O gal prireiks? Lyg to būtų maža, akiratyje pasirodo žavingas jaunas bendradarbis, visai sujaukiantis šešiasdešimtmetei protą, Taip, nuo čia prasideda šiurpūs dalykėliai. Meilei amžius ne kliūtis, bet santykiams?? Labai daug vietų, kuriose taip nejauku, kad laikai ranka žabtus suiėmus, o akys virsta iš akiduobių- tokio efekto siaubekai niekada neišspaus :D Negali kaltinti, Džonas buvo tiesiog nuostabus,- mandagus, linksmas, paslaugus- tokio trokštų kiekviena,.. Pasitelkus psichologines saviįtaigos pamokas, Doris lėtai, bet atkakliai iriasi į savo tikslą- sužavėti simpatingąjį jaunuolį. Nesupraskit klaidingai, čia tikrai nebus gerontofilijos kadrų, tai filmas apie praleistos galimybes IR beviltišką kabinimąsi į praeitį. Doris teks daug su kuo susitaikyti, bet ji tikra šaunuolė. Užmojis tikrai per didelis, bet jo dėka moteris išėjo į žmones; netgi sudalyvavo elektroninės muzikos koncerte:) Sally Field nuostabiai atliko drovios, bet labai jausmingos moters vaidmenį- o gyvenimasvis dėlto tęsiasi!

Home for the Holidays

Rodos, Amerikoje įprasta aplankyti tėvus tik dviem progom- švenčių metu ir kai būni užsipisęs nuo gyvenimo, t.y. pavažiuoja stogas skyrybų metu, tave atleidžia iš darbo, prisidirbi su teisėsauga ir pan. Tokie filmai dvelkia melancholija, mėgstu istorijas apie nevykėlius. O dar Holly Hunter ir jos pietietišką tartis- taip taip taip:). Pagrindinę heroję atleidžia iš darbo Padėkos dienos išvarakėse,  kas dar baisiau- laukia susitikimas su isteriškais giminaičiais, nes duktė pareiškia švęsianti su vaikino šeima. Ne veltui Klaudija nervuojasi- tokį sąstatą ne kiekvienam atlaikyti: motina komanduoja kiekvieną žingsnį, lyg tau vis dar būtų 7-eri, hyper-aktyvus brolis prikolina nonstop ir krečia kiaulystes (ar norėtumėt būti nufotkinta nuoga duše?), amžinai nelaiminga teisuolė sesuo nenustoja bambėjusi ..Bomba grasina sprogti, kalakutas skraido, šauksmai, riksmai, laimei, aplink sukinėjasi žavus nepažįstamasis, tai dar galima bandyt nepamesti galvos. We don't have to like each other- we are family. Nuotykingas chaosas, kuris verčia džiaugtis, jog tokio sambūrio mano giminė niekada nepraktikuoja.