2022 m. balandžio 30 d., šeštadienis

The Northman (2022)

Pradžioje buvau nusprendusi nežiūrėti. Pompastiškas anonsas, ekstravagantiški plakatai, žvaigždžių mišrainė- nuo Nicole Kidman iki Bjork. Garsių pavardžių tuntas beveik visada žada nesėkmę, manant, kad taip užmaskuosi istorijos lėkštumą. Be to, kalbant apie garsiuosius skandinavų karius, į galvą įkyriai lindo vaizdai iš serialo "Vikingai", kur plaukų pakazūchos priverstų bet kurį save gerbiantį hipsterį įsikąsti žandą iš pavydo.  Maniau, bus patoso persmelktas vikingų epas, kur pervaidinama taip, kad dėmės nuo pažastų nudryksta iki klubų. Smalsumo dėlei pasidomėjau režisieriumi,- ogi "The Witch" ir "Lighthouse" statytojas. Kaip jam pavyko, po dviejų mažų, independent filmukų, įsitraukti į šią brangiai kainavusią velniavą, kaip jam patikėjo tiek atsakomybės?! Suintriguota atsidūriau kino salėje, nes jei žiūrėti, tai dideliam ekrane. Sunku dabar nusakyti patirtį, neturiu jokių analogų. Siužetas kažkoks fragmentiškai primityvus arba primityviai fragmentiškas? Žmonės pavaizduoti, nežinau, pusiau gyvuliai, lyg neturėtų sielos ar pan. Ir tai, gerai, sakyčiau, atsižvelgiant į vaizduojamą laikmetį, visgi vikingai. Skerdynės, ritualai, kerštas. Brutali jėga- didžiausia vertybė. Nėra laiko moralinėms izdevalkėms.Vikingų princas pasižada atkeršyti dėdei, nužudžiusiam tėvą,- pagrindinė siužeto linija. Įsimaišo į vergų tarpą ir pamažu rutulioja savo keršto idėją, randa sąjungininkę- nuostabioji Anya Taylor-Joy. Įkyriai lindo Šekspyro "Hamleto" sąsaja, kuri vėliau pasitvirtina. Grimas, kostiumai, atkarpėlė su Bjork- fantastika. Tik Ethan Hawke castingas atmestinas, kvailai jis čia atrodo, vaizduodamas erelį, kai tėra apsipešiojęs gaidelis geriausiu atveju. Po filmo kyla noras ką nors pasmeigti, nudobti, o mano kriterijus ir yra emocija, mintys po peržiūros, išskyrus totalias nesėkmes. Jeigu išjudino vidinius vandenis, reiškiasi, gerai.

You Won't Be Alone (2022)

Ragana nusižiūri kūdkį, čia jų delikatesas, bet motina sugeba ją apgauti ir išsaugoti naujagimę, iki  sukaks šešiolika metų. Paslepia mergaitę šventoje vietoje, kur pabaisa nepasieks. Tačiau praėjus sutartam laikui, ragana atsiima, kas jai priklauso. Grimų pasakų motyvai persipina su Makedonijos folkloru. Ragana pradeda mokyti merginą savo srities subtilybių, bet mokinė pasirodo netikusi. Jai nepriimtinas žiaurumas ir neapykanta, ji smalsauja, ką reiškia būti žmogumi. Būtybės sugeba keisti pavidalą: pasiversti kate, vilku, o svarbiausia- įlįsti ir į žmogaus kailį. Tik viską apsunkina faktas, kad mergina nebylė, dar kūdikystėje ragana atėmė kalbos dovaną, o kaimiečiai įtarūs. Stebime, kaipjai sekasi, lyg ką tik išsiritusiam paukščiukui. Moters dalia, vyro padėtis, o tada vaikas, šis intervalas pats gražiausias, nuoširdžiausias, net sugraudino :) Skaičiau, kažkas palygino su Terrence Mallick kūryba,  didelis komplimentas, bet iš tiesų, kaimo darbai laukuose, gamtos kaita, papročiai- užburiantys. Visiškai nekliudo lėta vystymo eiga, o raganos personažas intriguoja. Ji nuolat seka mokinės kelią, junti ją netoliese. Būtybė turi pagrindą nekęsti žmonių, kai sužinome jos priešistorę. Absoliutus lobis, ne filmas.

2022 m. balandžio 23 d., šeštadienis

Texas Chain Saw Massacre (1974)

Nustebau, kad čia nėra  įdėta, tada suabejojau, gal nemačiau? Belieka patikrinti. Nors nuotaika po atostogų nebuvo chujova, kaip tikėjausi, ir nereikėjo tapatintis su Odaveidžiu, bet ar nepatyriau aš gerų emocijų? Nors vežimu vežk, prisižvengiau su kaupu. Tobe Hoper sukūrė siaubo frančizę, kuri sėkmingai čiulpia babkes beveik penkiasdešimt metų. Vizualiai originalas vertas dėmesio, justi menininko ranka: ritualinis lavono išniekinimas, iš arti nutraukiant senu fotiku vis kitą kūno dalį,  padidinta akis, besivartaliojanti siaubo agonijoje, baldų dizainas iš žmogaus ir žvėrių kaulų, nerimą keliantis žinių reportažas, kurį jaunimas praignorina skaitydami horoskopus, ir galiausiai benzopjūklo kakofonija. Tęsiniai grynai laiko laiko švaistymas Bet juk Woodstokas , meilė, taika, kokie dar žudikai iškrypėliai, nervus į konservus, ribiatos! Iš veikėjų neracionalaus elgesio man ir kilo juoko spazmai. Bene geriausia vieta, kada geraširdžiai gėlių vaikai paima trenktą tranzuotoją, ir jis pradeda skeryčiotis. Į mano ratus jis nė kojos nekeltų, na, bet visuotinis įtarumas ir nepasitikėjimas dar nebuvo sudygęs žmonių sąmonėje. Prisiminkim, juk būtent 8-ojo dešimtmečio pradžioje prasinešė dauguma serijinių žudikų. Niekas netikėjo, kad šitaip galima. Betgi  kai pradėjo šuminti, spyrei lauk ir lai skrenda pakniopstom. Kaip jie elgiasi nepažįstamoj teritorijoje, kokie nagli ir įžūlūs. Ne itin pergyveni dįl ištikusio likimo. Kai pasirodo žudikas, auka veikia kaip mašinos signalizacija- kaukia visą kelią, neduok dieve, persekiotojas paklys tamsoje, čia jau  virš visko :D Tačiau, kaip minėjau, tokio stiliaus siaubas buvo novatoriškas, todėl jam taikyti kažkokius logikos dėsnius, matyt, netikslinga. Taip, visgi juosta matyta, atpažinau iš juokingos scenos finale, kai pjūklas nesėkmingai nukrenta ant šlaunų. ot nepasisekė :D

The Faculty (1998)

Paauglystės dienų filmas, kurį malonu prisiminti, jaunais aktoriais pasigrožėti- Josh Hartnett, Clea Duvall neplauta galva, infantiliškasis Elijah Wood- prabėgus daugiau nei 20-iai metų, taip ir liko vaiko stadijoje. Mokyklą, pradedant pedagogais, užklumpa parazitų invazija. Poveikis pavydėtinas- jei buvai vėpla senmergė be autoriteto, kuriai spjaudė  į nugarą, dabar švyti hipnotizuojančiu pasitikėjimu savimi. Kiekvienai šūlei praverstų, o tai mokiniai baigia apšikti galvas savo teisėmis. Saujelė paauglių pastebi, kad dedasi kaži kas keisto, ir stoja į kovą. Aišku, neapsieisi be klišinio sąstato- nepritapėlė gotė(?), sportininkas, gražuolė, vietinis narkatos dyleris, žertva (taip, tai Elijah, jis gimė šiam vaidmeniui) bet kadangi jie visi mieli, atleidau :D Kai parazitai įgauna tikrąjį pavidalą, perbėga linksmas šiurpulys- neseniai matytas "Nuo sutemų iki aušros" buvo lyg juodraštis, o čia jau pasistengta. Lyg didžiulė kirmėlė su aštuonkojo elementais, o jau greita pasiutėlė, ir kaip spiegia! Dar neperprantu Robert Rodriguez stiliaus, man pvz, staigmena, kad jis čia režisavo.  Chebrytė greitai randa parazitų silpnąją vietą, belieka atspėti, kas yra ALFA. Bet ir ateiviams būdingas žmogiška yda- nekantrumas, nemokėjimas dirbti komandoje- todėl ir pralošia. Ech, seni geri laikai :)

2022 m. balandžio 20 d., trečiadienis

From Dusk Till Dawn (1996)

Kultinis mano vaikystės filmas, daugybę sykių rodytas per LNK. Kad nostalgija galutinai suvystytų, pažiūrėjau su lietuvišku vertimu, širdį užliejo šiluma ir aš sutirpau :) Vienintelis minusėlis- kam čia George Clooney, nesistengia nė truputėlio, tipo jo prekinė išvaizda visa, ko reikia? Širdžių ėdikas, pamanyk, velniop jį. Būčiau ėmus Daniel Baldwin, po dvejų metų jis labai gerai susitvarkė John Carpenterio "Vampyruose", nebūtų ir čia pašikęs. Šiaip filme vieni pliusai- du draugai, Robert Rodriguez ir Tarantino, surėmė pečius ir pastatė pasiutusiai gerą, nuotaikingą juostą nesveiko skonio mėgėjams. Scenarijų rašė  Tarantino, netgi suvaidino psichopatą, linkusį į lytinius nusikaltimus, idealus castingas. Dykumos peizažas, kažkur ties Teksaso ir Meksikos pasieniu, viduryje niekur- mano mylimiausia kinematografija. Vulgarus baras "Šokantys papai", įvairūs marginalai jame- nuo įspūdingojo Danny Trejo iki kaskadininko Tom Savini. Prasideda dviejų plėšikų istorija, kurie bėga nuo teisėsaugos ir paima įkaitais pastorių ir jo vaikus, fantastinė dalis įkomponuojama antrojoje pusėje. Taigi pradžioje kriminalinis trileris. o paskui - velniškai juokinga kovos dėl išlikimo betvarkė, kai šokantys papai parodo dantis :D Seni filmai turi bruožą, kad fantastinių būtybių išvaizda, laikui bėgant ir tobulėjant kostiumų  dizaino menui, kelia liūdną šypseną. Bet šįkart kitaip- negaliu paaiškinti, buvo linksma žiūrėti į nuogas pabaisas, žmonių ir šikšnosparnių hibridus susuktais snukučiais, tačiau toli gražu jos nebuvo pasigailėtinos. 

Stuck (2007)

Pradžioje matome eilutę- paremta tikra istorija. Baisu! Tačiau gyvename pasaulyje, kur pilna psichų, arba sutrikusių, iš pusiausvyros išmuštų asmenų, kurių veiksmų negali prognozuoti. Geriau pagalvojus, alternatyvos ir nematau. Įvarytas į kampą, žmogus elgiasi neprotingai, taškas. Nesakau, kad taip galėčiau, pochui man darbas, niekada nepakels pareigose, o ir vairavimo teisių neturiu, vis nutolina pagundą, cha cha. Nevykęs humoras, lygiuot, eilini. Brendei labai reikėjo paaukštinimo, kurį pažadėjo darbe. Todėl išvakarėse padaryta avarija, apsvaigus nuo draudžiamų preparatų, it pagalys į ratus. Ką daryti? Ogi nuslėpti įvykį, apsimesti, jog ničnieko neįvyko. Tai būtų žymiai lengviau, jei auka būtų negyva. Betgi vyras, įstrigęs priekiniame automobilio stikle, kuo aiškiausiai spurda ir prašo pagalbos. Prasideda baisiausias šeštadienis Brendės gyvenime. Mergina desperatiškai mėgina išsaugoti šiurpią paslaptį, kreipiasi pagalbos į savo debilą vaikiną. Sužalotasis meta titaniškas pastangas ištrūkti iš siaubingos situacijos, į kurią papuolė. Kuris nugalės košmariškose lenktynėse su laiku? Susimąsčiau apie herojės darbo specifiką- gal tai turėjo įtakos jos pasirinkimui; ekskrementų vaizdas ir kvapas, diena ir dienos, demenciniai pezantys senoliai, man stogas nučiuožtų, negali kaltinti vargšelės. 

2022 m. balandžio 15 d., penktadienis

Uncut Gems (2019)

Niekada nemaniau, kad žiūrėsiu kažką su Adam Sandler, kurio nevirškinu, man alergija nuo jo. Bet man Ū labai patinka brolių Benny ir Josh Safdie potencialas, todėl giliai įkvėpiau ir nėriau į baugią gelmę. Nenusivyliau! Sandleris vaidina  erzinantį, begėdiškai įkyrų, nevykėlį lošėją juvelyrą, kuris kasdien užsiima įtartinomis machinacijomis, idant paremtų savo priklausomybę.Ir dar jis yra žydas. Turbo derinys.Visa, ko imasi, slysta iš rankų, baigiasi katastrofom, skolos auga, bet Safdžiai turi ypatingą gebėjimą perteikti kriminalinio pasaulio užkulisius komiškai. Nėra tragiško veikėjo, už kurį sergi, nėra banditų, kuriems jauti pagarbą, Scorcezės kūrybos antonimas? Taip pavadinčiau, ką čia matome. Nulis adoracijų šulams. Žodis fuck pavartotas virš penkių šimtų kartų, užėmė garbingą trečią vietą istorijoje. Skolų išmušinėtojai prilipę Sandlerio herojui kaip lapai prie užpakalio, jų mėginimas priversti žiūrėti į situaciją rimtai, priverčia kvatoti iki ašarų. Jei kažko gaila, būtent Arno sėbrų, kuriuos juvelyras siutina iki kraujas užverda gyslose :D Jauti, kad krypstalink žiaurios kulminacijos, bet tavo empatija keistai atbukusi, kaip sukėlus vietinę nejautrą operacinėje. Finalas pranoko lūkesčius, didžiai nustebindamas, tad labai džiaugiuosi ,pamynus vidinius nusistatymus.

2022 m. balandžio 11 d., pirmadienis

As You Are (2016)

Seriale "Stanger Things" vaidina įdomios išvaizdos aktorius Charlie Heaton. Jo nepavadinsi gražiu, liežuvis išdžiūtų ir subyrėtų nuo šio melo, bet akis sunku atplėšti. Idealus variantas psichopatų ir psichiškai nesveikų  asmenų vaidmenims. Seriale jam, prieštaraujant bet kokiems vidurinės mokyklos hormonų užvaldytų  paauglių elgesio statutams, netgi pavyksta nukniaukti merginą iš mokyklos šaunuolio panosės, pavarei, Džonatanai, jou jou jou :D Tiek čia pripezėjau apie jį, kadangi filme, apie kurį kalbėsiu, Charlie Heaton  vaidina svarbų vaidmenį. Juosta lyg ir nieko ypatingo, dviejų bahurėlių draugystė apdulkėjusiam iš nuobodulio miesteliūkšty, pučiama daug žolytės ir kvailiojama. Bet kaip ten sako- mažų miestelių didelės paslaptys? Filmas prasideda apklausa areštinėje, sufleruojant, kad minėtoji draugystė nesibaigė nekaltai. Žiūrovas gali pasidaryti savas išvadas, pabaiga atvira interpretacijoms, o man patinka galvoti. Nuostabiai perteikta 90-ųjų provincijos nuotaika- nuobodulys, kutenantis šnerves, emberesmentas, matant motiną besigalamžant su draugužiu, bundantys jausmai, kurių nesupranti, netveri savame kailyje. Liūdniausia, kad nematoma perspektyvos- juk iš čia galima išvažiuoti, atsiriboti, pamiršti tavęs nepalaikančius artimuosius, rasti vietą, kur galėsi būti savimi, nebijodamas smurto ir patyčių. 

2022 m. balandžio 10 d., sekmadienis

Only the Animals (2019)

Paslaptingai dingus moteriai, randamas tik jos automobilis. Matyome  penkių žmonių istorijas, vienaip ar kitaip susijusių su pražuvėle. Pradedame socialine darbuotoja (?) kuri ne tik rūpinasi vienišais žmonėmis, bet ir pasiima priedą ant kėdės :D Toliau- jos globotinis, sutrikusio intelekto vyriškis- bent pasirinkimas meilės objektui! Jo ir dingusiosios santykis pats įdomiausias; pradžioje pieši perversišką scenarijų, bet pamažu nusiramini. Vyras keistas, bet ne "kišu šakutę į atšalusią rozetę" lygio keistas. Toliau "užklasinė" veikla su jauna padavėja, aiškiai kamuojama obsesijos vyresnei meilužei. Trumpam grįžkime - socialinės darbuotojos sutuoktinis taipogi nelieka nuošaly- mezga bergzdžias, suktybėmis pagrįstas pažintis, kur anketas falsifikuoja niekdariai iš Afrikos. Ciniška ir labai juokinga. Kas gi nutiko moteriai, sužinome sudėję šią painią, bet smalsumą žadinančią mozaiką. Tobulas nusikaltimas, nei motyvo, nei auką asmeniškai pažinojo. Dėmesiui palaikyti esam pavaišinami sekso scenomis, prancūzai jų dosnūs. 
 

2022 m. balandžio 3 d., sekmadienis

Beautiful Kate (2009)

Pasistengsiu neatskleisti, kas yra pagrindinis patiekalo akcentas, slaptasis ingredientas, būtų nedovanotina. Nedas, pusamžis vyriškis, grįžta į gimtuosius namus po daugelio metų- miršta tėvas. Nedą lydi vos ne perpus jaunesnė draugužė, švelniai tariant, baltųjų šiukšlių veislės. Jų amžiaus skirtumas- pirmas požymis, kad susidursim su kokia seniai prarasta meile- toji fiksacija ties jauno kūno kultu, hmm hmm... Neklydau, beveik. Tėvukas aštrialiežuvis, savivertę talžo patyręs boksininkas. Frontą laiko jauniausioji duktė, ji apsidžiaugia brolio atvykimu. Slaugyti niurgzlų senį reikalinga šventojo kantrybė. Nieko keisto, kad praėjo tiek metų atsiskyrus, jaučiu, nesivarginčiau su vizitu ir šią niūrią valandą. Laukia daug šeimos paslapčių, kurių neatskleisiu, bet patikėkite, čia ne random stuff. Flashback'ai nukelia į paauglystės metus, lenda minėtosios paslaptys, aplink- sausa, laukinė, žavinga Australijos panorama.  

2022 m. balandžio 2 d., šeštadienis

Speak No Evil (2022)

Šiųmetės "Kino pavasario" bilietų kainos prigesino mano entuziazmą; anksčiau nardydavau kinoteatre kas antrą dieną, kartais po kelis seansus dienoje peržiūrėdavau, šįmet vos į vieną kojas nuvilkau. Kas be ko,  kelerius metus trunkąs karantinas padarė savo: noras būti didelėje žmonių grupėje  niekada neliepsnojo ryškiai, dabar ten beliko šaltų pelenų krūva. Aplinkinių šnekos ir elgesys kino salėje penktadienį vertė sėdėti sukandus dantis. Juokingiasia, kad pakliuvau tarp dviejų porų, o filmas nekūrė malonios atmosferos pasiburkuoti. Okey, "balandžiai" kairėje buvo jau apsipešioję, nebe jaunikliai, bet tai nesuteikia teisės kalbėti filmo metu?! Ėjau, kadangi filmą kategorizavo kaip siaubo. Patikslinsiu - tatai buvo Michael Haneke tipo siaubas. Įtampa brendo pamažu, daug nemalonių nutylėjimų, mažų pasikandžiojimų rodė, kad laukia aštresni grybštelėjimai ateityje. Šeima ir Danijos atostogų metu susipažįsta su porele iš Olandijos, vėliau pastaroji pasikviečia juos į svečius savaitgaliui. Vykti pas beveik nepažįstamus žmones? Avantiūra, kuri žavi nuo kasdienybės pavargusį vyrą, žmona didelio noro neparodo. Apskritai, sutuoktinis lepšis, žiūrovas  pamažu nukreipiamas priešiškai jo atžvilgiu. Valios trūkumas priveda šeimą prie tragiškos atomazgos. Mane ėmė pykinti nuo pamatytų vaizdų, och, kažin ar esu išgyvenus panašią patirtį, gal tik "Red White & Blue" ateina galvon. Mano nuomone, čia smerkiamas komformizmas. Tiek prie visko taikaisi, mandagiai nutyli, paisai takto, nori nesipykti, nuolat pamini savo intyeresus dėl gerų tarpusavio santykių, kol virsti paniekos vertu padaru, kuris tenusipelno  pliaukšt tapke.