2017 m. birželio 29 d., ketvirtadienis

Perfect Strangers (2016)

Italų filmas, į kurį nepavyko pakliūti per "Kino pavasarį", bilietai buvo iššluoti momentaliai,  tačiau atsivijęs mane per gimtadienį "Pasakos" kinoteatre. Net troleibusuose girdėjau jį liaupsinant, o čia jau kažkas, nedažnai išgirstu diskutuojant kino kultūros klausimais. Kas būtų, jei aplinkiniams atskleistume mobiliajame sugrūstas paslaptis? Šiandien telefonas- nepakeičiamas daiktas, mes nebeįsivaizduojame savo gyvenimo be šio vibruojančio, pypsinčio, skambančio mažo kūdikėlio. Tapome priklausomi lyg narkomanai, o kai pagalvoji, gyvenai sau laimingas ir be jo, dažniau susitikdavai pabendrauti "gyvai", eidavai į svečius... Susirinkę vakarienės (ak, seilė tįso nuo patiekalų) seni draugai sugalvoja pažaisti- viską, kas ateis į aparatėlius, paviešinti. Prasideda nekaltai,- sesers skambutis, programėlė, raginanti mankštintis, toliau seka pernelyg įkyrūs viršininkės skambučiai, erotinės notraukos. Įtampa kaista, galiausiai iškyla aikštėn išties šlykščių  paslapčių, kokie žmonės kiaulės-veidmainiai. Kam santuoka, jei visi krušasi lyg paklaikę? Strėlės sminga toli gražu ne tik į vyriškos lyties sėdimąsias.. Kiek daug nežinome vieni apie kitus! Iš kitos pusės, maniakiškas antrosios pusės telefonų tikrinimas taip pat ne išeitis. Kartais geriau skendėti malonioje nežinioje, nes nepagautas- dar ne vagis.

2017 m. birželio 26 d., pirmadienis

In the Valley of Elah (2007)

Henkui Deerfildui praneša, kad jo sūnus bus paskelbtas dezertyru, jei greitu metu neprisistatys į dalinį Irake; vaikinas kažkur prašapo. Tėvas imasi tirti dingimo aplinkybes, atskleidžiama sena tiesa- karas veda žmogų iš proto. Pats būdamas karo veteranas, Henkas gauna susipažinti su jaunėlį užklupusiom psichologinėm bėdom, kurių jam nepavyko įveikti. Nesveikai žiaurus ir liūdnas filmas, aiškiai jauti antikarinį režisieriaus nusistatymą. Amerika neaukštinama kaip nugalėtojų valstybė, kiekviena auka yra žmogus, arabas ar amerikietis. Fantastiška Tom Lee Jones vaidyba, pelniusi "Oskaro" nominaciją, jo veido išraiška paskutinėmis filmo minutėmis- fantastiškas aktorius. Sielvartas, siaubas, kaltė- viskas viename. Charlize Theron taip pat nemiega, jau ne sykį įrodė, kad yra ne tik nuostabaus grožio moteris, bet ir talentas. Koks siaubas būti vyru ir būti pašauktam į tokias žiaurybes- testosterono ir adrenalino srovės užlieja ir pražudo smegenis. Net grįžęs sveikas namo, pas saviškius, esi pavojingas, nenuspėjamas recidyvistas, kurio agresijos bomba gali sprogti bet kurią akimirką.

2017 m. birželio 25 d., sekmadienis

Hell or High Water (2016)

Sudomino, kodėl aukšti reitingai, nors siužetas nėra ypatingas. Dviejų pasmerktųjų žaidimas su ugnimi- broliai Taneris ir Tobis paeiliui apiplėšinėja mažų miestelių bankus. Ilgai netruks, ir bus sugauti- tai aišku jiems, aišku ir šerifui Hamiltonui. Stabtelėsiu, kad išgirčiau savo mėgiamą aktorių- Jeff Bridges vėl parodė klasę, šįmet jam sukaks 68-eri, o vis dar vaidina "Oskarų" nominacijų vertus veikėjus. Kandžios šerifo replikos indėnų kilmės partneriui verčia krizenti. Teisėsauga lipa broliams ant kulnų, kam šios desperatiškos pastangos? Nes gyvenimas yra sušiktai neteisingas, nuo pat mažens murkdęsi skurde, greitai jie praras ir motinos rančą. Biurokratai taikosi pasigviešti strategiškai puikioje vietoje esantį sklypą. Todėl, norint padengti skolas, jiedu imasi kraštutinių priemonių. Elgiasi profesionaliai, vieta, kur jie išsisuka nuo gaujos įsiutusių ginkluotų miestelėnų, wow! Broliai faini, gaila, kai žinai, kad be aukų nebus apsieita. Finalas gerai paspirgina nervus ant įtampos riebaliukų. Pietų Amerikos kraštovaizdis sukėlė daug malonumo akiai, kurio negaliu paaiškinti. Dykumos, skurdi augalija, kanjonai...Tobula.

The Flower of My Secret (1995)

Ar yra dar koks režisierius, taip apnuoginęs moters sielą? Meilė, ilgesys, išsiskyrimas, vienatvė. Rašytoja Leo atsiduria aklavietėje- išgyvenanti santuokos krizę, nebegali toliau kepti lėkštų meilės romanu su saldžiomis pabaigomis. Supažįsta su mielu žurnalistu ir nesėkmingai bando atgaivinti santykius su vyru. Jų dialogas man panašėjo į pjesę, labai teatrališka scena. Marisa Paredes dažnai filmuojasi Almodovaro filmuose, kerinti moteris.  Pasitempusi, stilinga, ak, norėčiau ir aš taip atrodyt po dvidešimt metų! Niekada nepamatysi moters su chalatu, riebaluota galva, pajuodusiais paakiais, visi jo filmai vaizduoja tik susitvarkiusias, spindinčias būtybes, o  juk žvelgiama per homoseksualo prizmę. Leo dvasinė būklė lyg šešiamečio, ką tik palaidojusio mylimą šuniuką. Ašaros, sriūbavimai, tabletės. Vampyriška asmenybė, aplinkiniai turi taikytis ir jausti kaltę, bet laimė, tai neužtrunka ir veikėja išsilaisvina iš emocinės priklausomybės.

Women on the Verge of a Nervous Breakdown (1988)


Iš koto verčianti komedija su nuostabiais aštuntojo dešimtmečio drabužiais. Pepą  palieka mylimasis, moteris negali su tuo susitaikyti. Nuolat skambina jam į darbą, palieka žinutes autoatsakiklyje, prieš susirenkant daiktus, jiems būtina pasikalbėti. Ir štai nelaimingoji sužino, kad niekšas vedęs, grįžo pas žmoną,  sena kaip pasaulis istorija. Bet ambicinga moteris nesitaiksto su padėtimi, dabar ji kaip reikiant įsiutusi. Almodovaras jaučia silpnybę rageliams- dešimt metų pradirbo telefonistu, aparatas skraido lyg karvelis. Audringai ispanai gyvena, kur pasisuksi aidi antausiai, mėtomi daiktai, rūksta lovos. Toliau sekanti sutapimų grandinė kurioziška: atvažiuoja policijos išsigandusi teroristo meilužė, mylimojo sūnus (žaviai mikčiojantis Antonio Banderas), prisistato beprotė žmona. Chaosas, riksmai, migdomųjų prifarširuotas gaspačo- gali nutikti bet kas! Veikėjos išprotėjusios, bet negali nesižavėti charizma ir spinduliuojamu begėdišku moteriškumu. 

2017 m. birželio 20 d., antradienis

The Homesman (2014)

Vesternai seniai tapo mano mėgiamu žanru, spagetti ar eastvudiniai, didelio skirtumo nėra. Paprastai matome kietus skrybėlėtus vyrukus, kurie daugiau spjaudo nei kalba, o su ginklą išsitraukia greičiau nei tu nusičiaudi. Čia kiek kitaip. Ką reiškė būti moterimi Laukiniuose Vakaruose? Kai vaikai krisdavo nuo ligų kaip lapai, derlių sunaikindavo parazitai arba šiaip, tavo sutuoktinis- paskutinis galvijas? Panašu, kad Mary Bee Cuddy nenumato visos šios vedybinės bjaurasties, ir beviltiškai trokšta ištekėti. Piršlybų scena daugiau nei graudi, vyriokui nemažai strioko įvaro. Įsitikinus, kad planas neišdegs, ir neturėdama ko prarasti, Mary imasi sunkios ir pavojingos užduoties, kurios kratosi miestelio vyrija. Pergabenti  3 pamišusias moteris artimiesiems, kurias santuokinio gyvenimo "palaima" privedė prie beprotybės krašto ir draugiškai stumtelėjo. Indėnai, plėšikai, šaltis, nenumatytos aplinkybės- moteriai praktiškai neįveikiama kelionė, todėl ji kreipiasi pagalbos į cinišką dezertyrą Brigsą. Hilary Swank ir Tommy Lee Jones duetas-  dviejų stiprių charakterių kampų šlifavimas kelionės metu. Ją erzina storžieviškos, prastos manieros, jį- begalinis Mary užsispyrimas ir diktatūra. Tačiau tai nėra klišinis romaniūkštis, kaip gali pasirodyti iš pradžių; sunkiai kylantis įkalnėn ir paskui kaip koks nuskilęs uolos gabalas kosminiu greičiu riedantis žemyn. Likus pusvalandžiui iki pabaigos nutinka šis tas netikėta. Iškraipo įprastinę įvykių tėkmę ir "nuleidžia ant žemės" visas romantiškas subinytes. 

Julieta (2016)

Naujausias Almodovaro filmas, nerimastingai skaičiuoju, kiek dar nematytų man liko, tiesiog įsikliopinau jo kūrybą. Šįkart- bene tikroviškiausias motinos ir dukters santykių kaleidoskopas, nebėra isteriškų šalutinių veikėjų, jokio humoro, kas iškart krinta į akis. Pradžioje duodama suprasti, kad juodvi nepalaiko artimų santykių, kaltės slegiama motina pradeda rašyti šeimos istoriją. Romantiška pažintis traukinyje, meilė, vaiko gimimas. Nuo idilės net trošku, imi laukti katastrofos kaip gryno oro gurkšnio, esu beviltiškai pagedusi :D Man tiesiog akių obuolius pjaustė- kokiu būdu pakrikusi moteris "parovė" du nuostabius vyrus?? Vieną dar suprantu, bet du..būkim biedni, bet teisingi! Negi tasai silpnumas taip traukia vyrišką lytį? Juk tolygu nešvariais apatiniais miniai mosuoti, nežinau nežinau...Kai kita per gyvenimą nenusipelno nė už šiknos būti pagriebta, ji randa kas rūpintųsi ir ją mylėtų (dukart). Žinoma, mentalitetų nesulyginsi, Lietuvoje nei išvaizda, nei charakteriu panašių vyrų nerasi, bet tiesiog negalėjau praleisti šio akcento. Bendrai- psichologiniu požiūriu viena stipriausių juostų, visgi "Talk to Her" tebestovi mano top'ų viršūnėje. Sutapimas ar ne,  Dario Grandinetti pavardė figūruoja abiejuose. Gražu žiūrėt, kaip po 18m- tiek praėjo nuo vaikystėj žiūrėto serialo "Chiquititas", jis praktiškai nepasikeitė :) Almodovaro filmai paliečia žmogiškų jausmų epicentrą, veikėjų emocijos tyrinėjamos mikroskopiškai, aktoriai tikri persikūnijomo meistrai. Jei reiktų apibūdinti meną dviem žodžiais, tai menas- nuoga širdis.
.

2017 m. birželio 18 d., sekmadienis

Broken Embraces (2009)

Sunku būti objektyviai, kai vaidina Penelope Cruz, pasidariau didelė jos gerbėja. Bet pasistengsiu. Istorija daugmaž per vidurį iš visų garsiojo ispano dramų. Garsus rašytojas sulaukia pasiūlymo statyti filmą,  bet medžiaga sukelia vyrui nemalonius prisiminimus ir jis atsisako. Taip pradedama pasakoti apie filmavimą, vykusį prieš daug metų, kuris atnešė meilę, sielvartą , aklumą ir naują tapatybę. Sudėtingas siužetas, ypač kai pradžioje pasakojama lyg ir nesusijusi istorija. Vėliau galai sueina. Tradicinis meilės trikampis- du vyrai, vienas turtingas, kitas menininkas, ir moteris, trokštanti tapti aktore. Pinigai suvaidina lemiamą vaidmenį.. Ar Lena buvo barakuda? Kažkodėl nelinksta taip jos vadinti... Filmavimas būtų vykęs ir be turčiaus prodiusavimo paslaugų. Dienos, mylimųjų  praleistos kartu, ypač paskutinis bučinys mašinoje.. Nesu romantikų tipo, bet krebžtelėjo ir mano surambėjusią siercą. Sunkoka nusikratyti slogučio, žvelgiant į į rašytoją vaidinantį aktorių, kai jau matei jį kaip kunigą -tvirkintoją Blogam auklėjime, bet kaltas nedėkingas vaidmuo. 

2017 m. birželio 6 d., antradienis

Talk to Her (2002)

Dėmesio, pats geriausias Almodovaro filmas iš penkių, kuriuos pamačiau savaitės bėgyje, sukrėtė, griebė už širdies, pasirausė  ir įsikūrė ten. Markas ir Lidija pora dar visai neseniai, o įvyksta šiurpi nelaimė. Lidija, matadorė, persmeigta buliaus, panyra į komą. Sugniuždytas, pasimetęs vyras nežino, ką daryti. Ligoninėje netikėtai susipažįsta su kitu panašaus likimo nelaimėliu Beninu. Jis draugę slaugo jau ketveri metai. Praleidžia palatoje didžiumą laiką, kalbasi su ja, skaito, masažuoja, prausia. Atsidavimas pribloškia Marką. Pamažu atskleidžiama Benino ir Alisijos istorija, netipiška , paprastas vyras vargu ar nebūtų padų pasipustęs. Dabar mąstau, kodėl nemačiau "Tenos" giminaičių ant klubų, nors ir komoj, sysiu vistiek darai.. Nesvarbu, žiūri išplėtęs akis, kuo viskas baigsis? Prie gero neprives, o gal..? Nenuostabu, kad neįprastas scenarijus (netgi šokiruoti mėgstančiam ispanui) atnešė "Oskarą". Komiškumo nei pėdsako, priešingai daugeliui jo filmų.

Bad Education (2004)

Pradžioje sunku atskirti, kur tikras veiksmas, o kur vaidinamas Ignasijaus parašytas scenarijus, bet pamažu atsirenki. Du berniukai vaikystėje lankė katalikišką mokyklą, kur pederastija buvo norma. Nežinau, kuri scena šlykštesnė- kur berniukas sprunka iš krūmų, o paskui bėga sutaną besisagstantis kunigas, ar kur Ignasijus gieda, o jo klausosi susėdę iškrypėliai Dievo tarnai. Berniukų chorai nuo seno mano odą paverčia į žąsies, nepamiršiu, kaip vaikystėj Katedroj klausėm "Ąžuoliuko", klausos pornografija... Ignasijui patinka bendraklasis Enrikė, bet tėvas Manolas juos išskiria. Po daugybės metų Enrikė, klestintis filmų kūrėjas, sulaukia netikėto svečio. Jį aplanko sena vaikystės meilė, bet..kažkas ne taip. Ignasijus labai pasiketęs, nebėra jausmo. Pastarasis atveža scenarijų, pagal kurį Enrikė turėtų pastatyti filmą. Medžiaga- jųdviejų vaikystės katalikiškoje mokykloje prisiminimai. Enrikė nusprendžia daugiau sužinoti apie Ignasijų. Nežinau, kaip režisieriui pavyksta šiurpius, siaubingus reiškinius, tragedijas pavaizduoti komiškai, skamba mažoras, nelieki prislėgtas ar nuliūdęs. Kiekvienas siekia asmeninės naudos. Įdomu, kas šioj istorijoj jums pasirodys didžiausias niekšas; atsakymas ne toks paprastas.

Carne tremula (1997)

"Virpantys kūnai"- koks tikslus vertimas; kratosi lyg šunų užpakaliai, rujos tampomi.. Niekaip negalėjau nusikratyt jausmo, kad žiūriu telenovelę iš Venesuelos, tik čia daug sekso ir kraujo, o šiaip..vieni su kitais miega, pavydi, iš proto dėl bobų eina, žudosi..Po ketverių metų Viktoras išeina iš kalėjimo, kur sėdėjo už netyčinį pareigūno sužalojimą (šis liko paralitiku). Tarp jųdviejų tąkart įsterpė moteris, kuri atiteko Davidui- herojus, apgynė moterį nuo įsisiautėjusio chuligano. Tiesą sakant, nesuprantami man Viktoro motyvai, kodėl jis grįžo pas Eleną. Vieną kartą pasidulkino tualete, užsinorėjo dar? Vienos nakties nuotykių apibrėžimas skamba kitaip. Iškart pajutau antipatiją šiam veikėjui, "suaugę antakiai" žavesio nepridėjo. Likimas vėl suveda trijulę, Viktoras randa, kur dirba Elena, negali palikti ramybėje. Vienas klausimas- ar Elenai tiesiog norėjosi sekso ir vaikų, ar ji iš tikrųjų "Antakį" įsimylėjo? Chaosas kažkoks. Lyg būtų mažai, margą siužetą papildo kitas policininkas ir nelaiminga jo žmona, nuolat mieganti su kitais. Pavydo plėšomas sutuoktinis ją muša, o nelaimingoji bijo skirtis. There will be blood.. Kas man patinka Pedro filmuose, kad žiūrovas visą laiką gaudo, kas vyksta ekrane, nėra verčiamas nuobodžiauti. Ir lyg taisyklė, pabaigoje sulaukia atpildo- paaiškėja koks šokiruojantis faktas (twistas), kurį smaguriauji kaip saldainį.:)

2017 m. birželio 2 d., penktadienis

Volver (2006)

Šiandien kaip tik skaičiau "Slapti didžiųjų režisierių gyvenimai", kur apie Pedro Almodovarą rašoma: artimas ir šiltas santykis su mama padarą didelę įtaką menininko  kūrybai, beveik visuose jo filmuose didelis dėmesys skiriamas moterims, jos stiprios ir nepalaužiamos. Tokios ir šios dramos herojės, kurios centre- barbė devyndarbė Raimonda (Penelope Cruz). Negana to, kad plūkiasi, devintą prakaitą lieja darbe, nesulaukia ramybės ir namuose. Vyras be darbo, ir labai jau nepadoriais žvilgsniais varsto paauglę dukterį.. Taip, režisierius nesivaržo kalbėti opiomis temomis, čia kaip vizitinė kortelė. Įvyksta nelaimė.. Bet stiprybė- vienybėje, moterų sambūriai lyg balzamas, nelaimės ištiktajai visada atsiranda armija padėjėjų. Lyg tyčia, tuo pat metu miršta mylima teta, po kurios mirties Raimondos seseriai pasirodo vaiduoklis- prieš ketverius metus tragiškom aplinkybėm mirusi mama. Gimdytoja nori atitaisyti klaidas, kurias padarė būdama gyva, ima kilti šiurpūs praeities įvykiai. Vaiduokliškas prieskonis užbaigia patiekalą- gaunam liūdną keturių moterų istoriją, parodančią, koks svarbus žmogaus gyvenime yra mama.

2017 m. birželio 1 d., ketvirtadienis

The Skin I Live In (2011)

Reikėtų daugiau atsidėti Pedro Almodovaro kūrybai; tik vieną jo filmą ir esu mačiusi. Tikrai ne visų skoniui, sunku įsivaizduot vyrą žiūrintį, čia gal..,pačiuožusiom moterim su nukrypimais :D Atsipūsiu mažumėlę, ne kasdien tokios lakios fantazijos vaisius ragauji, paspringti galima.. Sunku pasakot, ką matei, neišduodant pagrindinės "vinies", kurią, beje, man jau seniai seniai kažkas niekšiškai atskleidė. Plastikos chirurgas Robertas namuose laiko uždaręs labai gražią moterį, iškart pajunti- something is fishy. Kiek laiko ji čia? Ar chirurgas- seksualinis maniakas? Viskas iš eilės, mielieji, sekit siužetą ir nepasimeskit tarp veidų- Norma ir Vera labai panašios, net bėgau į imdb pažiūrėt, ne, tai skirtingi asmenys. Toliau atskleidžiama tragiškų Roberto gyvenimo detalių, kurios išprovokavo protu nesuvokiamą atomazgą.  Karočia.. Antonio Banderas nėra mano mėgstamųjų sąraše, bet kaip jis čia tinka. Tas pastėręs žvilgsnis.. Labiausiai bijojau, kad nebūtų Stokholmo sindromo atvejis, bet panašu, kad joga praktiška ne tik kūnui, bet ir sielai.