2015 m. vasario 27 d., penktadienis

Birdman: Or (The Unexpected Virtue of Ignorance) (2014)

Pasimatavau praėjusių metų Oskarų skudurus; daug nedvejojus, čiupau paskutinį mados klyksmą- Metų Filmą. Na.. Palyginčiau su senu geru nudėvėtu džemperiu, kurį gaila išmesti. Į alaus barą nueiti gali, bet į restoraną apsirengus eiti būtų nesmagu, o gal net būtų parodytos durys. Daug nesitikėjau, kaip tik, buvau nusiteikus skeptiškai, tai galiu džiaugtis, kad pakėlus rankas, per pažastis nesuplyšo :D Filme yra trys geri dalykai. Pirmas, labai išmoningai parinktas pagrindinis aktorius. Michaelo Keatono grįžimą į Didžiuosius ekranus galiu palygint su Mickey Rourke atgimimu dramoje The Wrestler. Aišku, Maikis nebuvo puolęs taip žemai, nepavirto į žmogų- beždžionę, bet tik Gonzalez-Inarritu dėka vėl apie jį kalbame. Toks neįsimintinas veidas, nesuprantu, ką jis išvis veikia Holivude. Tas jo nykumas suteikia filmui melancholiškos nuotaikos, vargu ar istorija atrodytų, parinkus aktorių, iš kurio trykšta sėkmė ir pasitikėjimas savimi, pvz. Robert Downey Jr. Antra, žaižaruojantis ir labai nustebinęs Nortonas; akiplėšos įžymybės rolė buvo kaip gaivinatis ventiliatorius pridvisusiam kambary. Trečia- soudtrack'as. Buvęs superherojus mėgina susigrąžinti buvusią šlovę statydamas įtartiną pjesę Brodvėjuje. Ant kortos pastatyta viskas. Chaosas, aktorių kaprizai, žurnalistų netaktas- visas šitas marmalas susižiūri greitai. Bet kaip jau sakiau, kažkokio gylio, filosofinės prasmės, per tirštą holivudišką rūką, nepavyko įžvelgti. Žanras comedy-drama yra pravalas :D 

2015 m. vasario 24 d., antradienis

Cake (2014)

Filmas nėra kažkokia įspūdinga, išskirtina istorija. Tiesiog netikėtai, vos per vieną filmą, Jennifer Aniston nustojo būti 'Draugų" Reičel... Stulbinama metamorfozė tučtuojau įvertinta- auksinio gaublio nominacija gal ir nekažkas, bet aktoriams vidutiniokams- smarkus postūmis į priekį. Mathew McCounaghey nutiko panašiai- tik jam iškart krestelėjo Oskarą, nelemtas patriarchatas ;). Jokio vapsvos liemens, tonos kosmetikos ir kitaip nuslėpto fakto pase..Aniston stulbinamai vaidina moterį, po siaubingos avarijos kenčiančią chroniškus skausmus. Jei kas nežino, ką reiškia chroniškas- ne, čia ne tas pats, kai chronius dejuoja kad alko baigėsi- tai toks kasdienis, įkyrus, iš akiduobių veizolus verčiantis skausmas. Palaužiantis ne tik kūną, bet ir dvasią, verčiantis tave dygia, kandžia bjaurybe, rupšnojančia oksikodoną. Tokia pasibaisėtina, kad net savipagalbos grupė pašalina tave iš savo gretų..Kaip jau nuspėjot, istorija ir sukasi apie tai, kaip jai teks susigyventi su šia nauja situacija, kuri itin paaštrėja, nusižudžius vienai likimo draugei. Claire, visai ne creepy, susiranda velionės vyrą, ir prasideda keista dviejų netektį patyrusių žmonių draugystė. Kai paaiškėja visas avarijos mastas, kurį lengva nuspėti, Aniston pavaro iš peties- scena su nuotrauka buvo fucking moving.. Laikau špygas už tave, Jennifer, taip ir toliau! Užteks lengvabūdiškai filmuotis su gražiausiais Holivudo vyrais, show us some acting ;D

2015 m. vasario 4 d., trečiadienis

The Little Death (2014)

Įkvėpta sėkmės, surizikavau ir mečiau sau iššūkį- o gal per vieną vakarą įmanoma pamatyti 2 gerus filmus? Gobšumas neišpasakytas, žinau, ir turėjo baigtis karčiu nusivylimu, tačiau man pavyko:) Plakatas gan tiksliai užveda ant kelio, bet šiek tiek supažindinsiu su turiniu.  Istorija apie poras, kurios turi didesnių ar mažesnių seksualinių fetišų, kelis iš jų girdėjau pirmąkart... Mergina pasidalina su draugu slapta fantazija, kad norėtų būti išprievartauta, šį segmentą, režisieriaus vietoj, būčiau užbaigusi kitaip, na, bet yra kaip yra. Rovena stengiasi pastoti, problema ta, kad laikrodžio tikslumu vykstantys "mėginimai" seniai užgesino aistrą ir neteikia jokio malonumo. Kibirkštį įskelia...vyro ašaros! Danielis ir Evie taip nutolę vienas nuo kito, kad jiems jau reikia profesionalo pagalbos. Terapeutas pasiūlo role play, kurio rezultatas taipogi gaunasi ne toks, kokio tikėtasi.. Žiūri, lyg sėdėdamas ant žarijų, su davatkišku Zosės pasidievagojimu užsiėmus burną- "o bože, svietas to nematė". Nelabai įsivaizduoju, jei ne vienam, su kuo jį reiktų žiūrėti? Pliusas tame, kad praplėčiau akiratį kino pramonės pasiūloje, nieko panašaus dar neteko matyti, labai gerai, kad dėmesio neblaškė garsios Holivudo pavardės. Visi esam keisti, bet kai kurie keistesni už kitus...

What We Do in the Shadows (2014)

Ilgai laukta ir pateisinusi lūkesčius komedija. Veiksmas prasideda 6 valandą vakaro, iš karsto pamažu, kiek nerangiai keliasi Viago. Jam 379-eri, jis bus mūsų pasakotojas, nušviesiantis vampyriško gyvenimo kasdienybę ir aktualijas: bendravimą kitais vampyrais, socialines problemas, komplikuotus santykius su vilkolakiais :D... Jo bičiuliai- charizmatiškasis Deakon, paskui kurį kaip uodega sekioja namų šeimininkė, beviltiškai tikėdamasi pati tapti vampyre ir žiaurusis Vladislav, kurio istorija siekia jau 800 metų. Rūsy dar gyvalioja vampyras Petyr, kuriam metų tiek, kad dantys auga kreivai ir elgesys primena mūsų nuokvakų pensininkų- nepričiom jis ėda vištas, žiurkes ir kitus smulkius gyvūnus :) Trijulė  mėgsta išeiti į miestą, nors tinkamai apsirengti trukdo atspindžio veidrodyje nebuvimas :D "Dažniausiai susiduriam su problema, kad įeiti galime tik pakviesti".- skundžiasi Viago. Jie sutinka kitų vampyrų, persimeta keliais žodžiais, siautėja naktiniuose klubuose..Bet geriausiai vampyriška virtuvė atsiskleidžia, kai Deakon tarnaitė į namus atvilioja du mirtinguosius, kurie turėtų būti skaistūs, sakau turėtų, nes realybė skaudi :D Paverstas vampyru, Nikas atneša nemažai rūpesčių, nes kur beeitų, visiem tauzija esąs vampyras ir šiaip išssidirbinėja, pamėgina pavalgyti. "Tavim dėtas to nedaryčiau,- sako Vladislav". Artėja raganų/vampyrų/zombių tūsas, kurio Vladislav nekantriai laukia, tikėdamasis tapti garbės svečiu. Tai tokia ta  mažo biudžeto komedija, labai panaši į belgų Vampire, drįsčiau teigti idėjos kopija, nors kai ji dar tokia šviežia ir nenuvalkiota, nesukelia pretenzingo atodūsio "Ak, ir vėl". Labai pakelia nuotaiką :)