Empire Records (1995)

Daug nesitikėjau, bet ta pusantros valandos pralėkė nejučia, pralinksmino ir pakėlė nuotaiką. Nepriklausoma muzikos įrašų parduotuvė gyvena ant permainų slenksčio- jai gresia tapti tinklo dalimi. Kol vadybininkas suka galvą, ką daryti, darbuotojai nieko nenujaučia. Visi jie pakvaišę ir jaučiasi darbe kaip namie- išdykėlė gundytoja Džina (saviakė Renee Zelweger), absolventė Kori, depresijos apimta Debra ir kt. Toks darbas būtų malonumas.. Parduotuvėje ypatinga diena- atvyksta pop žvaigždė Rex Manning- aštrus krimstelėjimas šios krypties muzikai, patys pamatysit kodėl:) Empire Records- idealus variantas vakarėliui su draugais: lengvas, šmaikštus, daug geros muzikos. Video killed the radio star!

Sundown: The Vampire in Retreat (1990)

Vampyrai.. Dienų atstumtieji ir naktų palaimintieji. Kas man patinka- kiekvienas režisierius parodo savąją versiją, nerasi dviejų panašių filmų, istorija kaskart nauja, tik su pastoviais šviesos, kraujo ir česnako principais. Turint omeny, kad filmui jau 20 metų, jis neregėtai novatoriškas- tai matyti jau įžanginiame žodyje: amžiai bėga, pasaulis, technika tobulėjo, vampyrams teko padaryti tą patį. Na ir štai- vampyrai kuo ramiausiai vaikšto dienos šviesoje! Nesuvokiama? Dėkokime kremui ir akiniams nuo saulės. Jie beveik atsikratė žalingo, bet gyvybiškai būtino žmonių kraujo gėrimo, pasitelkę padirbinį...kurio skonis nekoks, bet svarbu geri norai. Grafo Mardulako vadovaujami, jie prisitaikė gyventi žmonių pasaulyje. Deja, ne visi. Nuolatinis vampyrų nekentėjas Van Helsingas jau pakely, bet bijoti nėra ko- toks vėpla ir išsižiojėlis, koks tik Bilas Cambellas gali būti. Kalbant apie Mardulaką- aktorių Davidą Carradain'ą visada siejau su karatė pasispardymais, suprask, S.Seagal Senior, bet. Po šitos mielos istorijos apie Skaistyklos miestelį niekada daugiau negalėsiu minėti jo blogu žodžiu, jis buvo fantastiškas. Ir žinoma, Šeinas, kurio išvaizdą lenkia tik seksualus balsas- tačiau Severen ir toliau lieka mano mylimiausiu vampyru:) Paskutinis akcentas- lokacija, priežastis, kodėl man taip patiko The Hitcher- dievo pamiršta vieta, vidury dykumų..

The Hangover (2009)

Net dabar juokas ima, prisiminus priešistorę- vienas naujas pažįstamas užsikepė sumokėt už mano bilietą. Įkyriai ir atkakliai. Šiaip nepraktikuoju tuštint svetimų kišenių, bet tada pamaniau, ai, bala nematė. Ir ką jūs manot- kasoje paaiškėja, kad ponas dosnusis vos turi vienam bilietui :)) Reikėjo matyt jo veidą tą akimirką, bernai būna tokie idiotai kartais. Kadangi man tokie šūdai nerūpi, susimokėjau ir nuėjom į vasaros hitą nr.1 Nesaikingas alkoholio vartojimas visiems yra kainavęs- nuo gėdos jausmo ryte iki pamestų dantų. Bet tai, ko prisidirba trys pabroliai Las Vegase, nė iš tolo neprilygsta nė vieno jūsų patirčiai. Bengališkasis tigras, nežinia iš kur atsiradęs kūdikis.. bet čia tik pradžia. Vakardiena ne skendi rūke, ją gaubia aklina tamsa- čiūvai neatsimena NIEKO. Bet blogiausia- kur pasidėjo jaunikis?.. Linksmas reginys, bet nebuvo taip, kad lūžčiau iš juoko. Mane kiek gąsdina šią vasarą pasirodysiantis tęsinys, kuris yra tiksli kopija, apart veiksmo vietos.. Kam to reikia?

Winter's Bone (2010)

Išmušė iš vėžių- negaliu suprast, geras ar blogas buvo, skirtumas juk būna aštrus kaip britva. Šiuo tuo patraukia akį, todėl rašau apie jį blog'e. Kipšas virpino lūpų kampučius- tramdžiau juoką, paprastai tai nėra afigieno reginio iššaukta reakcija, nekalbant apie komedijos žanrą. Nevalyvi kaimiečiai, šlykščiais barzdaplaukiais apaugusiais veidais, baisios jų bobos varinėja narkotikų biznį, o jau kiek selfconfidenco, kažkokius mafijos kodeksus turi, tylos įstatymą, nors apsišik kniūbsčias. Septyniolikmetė Ree nesitampo su vaikinais ir neseka madų žunalų patarimų; rūpesčių našta gerokai prislėgus jos paauglišką nugarą. Gresia likti be pastogės- kur dėsis dvylikametis Sonis ir šešerių Ešlė, nesveika motina ir pati Ree? Vienintelė išeitis- rasti dėl visko kaltą tėvą ir pristatyti jį į teismą. Deja, mergina susiduria su pasauliu, apie kurį geriau nežinoti. Būtent pagrindinė veikėja ir tempė visą filmą, suprantama, kad gavo Oskaro nominaciją, tokios merginos man labai patinka- kieta, kandi, šiurkšti, vėtyta ir mėtyta gyvenime. Ko nepasakyčiau apie jos dėdę- jau matytas veidas iš Me You Everyone We Know, perkaręs anoreksikas ištisai žindąs cigaretę atrodė komiškai. Mielas dalykas- daug gyvūnų- arkliai, katė, viščiukai, voverės ir baltasis šeškas, kaimo vaizdų panorama irgi akį glosto, labai prijaučiu gerai kinematografijai. Bet šešėlinio pasaulio atstovai groteskiški. 6,5, ranka nekyla daugiau duot.

Frozen River (2008)

Ištaikius laisvesnį rytą, tučtuojau pasinaudojau proga- šokau prie ekran0 ir atsidaviau didžiausiam malonumui mano gyvenime, dėl laiko stokos neberandu laiko, nors užmušk. Ir reginys pasitaikė..nenuspėjamas, prasukęs net nesupranti, apie ką, geras ženklas. Kaip akmuo, išmušantis langą, pažeriantis šukes, o mažytis krislelis tau į širdį susminga, nors ir nepajauti. Low life. Tokį gyvenimą gyvena daugybė žemesniosios klasės žmonių; beviltiškas darbas supermarkete, vėjo perpučiamas namelis ir dvi burnos, kurias nuolat kiši "maistingais" pietumis- lėkšte popkornų, nes nėra pinigų- vyras išnešė muilą su paskutiniais. Melisa Leo man visai nepažįstamas veidas, todėl džiaugiuosi, kad pirmas žvilgsnis įplieskė pagarbą, vaidina tiesiog nuostabiai. Pavargus, desperatiška dviejų vaikų mama, artėjant Kalėdoms, imasi drąstiškų žygių su kita nelaiminga moterim- indėne Lila. Filmas depresovas, kinematografas aukščiausios rūšies, o sniegas.. jau spėjo tapti gero filmo pranašu, kaip kad pvz, A Simple Plan atveju.

Trainspotting (1996)

Reikėtų jį dar kartą pažiūrėti, prieš kažką rašant į blog'ą, nes prisimenu vos kelis dalykus, o kur dar neįkandamas Edinburgo akcentas, bet negaliu. Suprantama, šaunus ir įsidėmėtinas, nepamirštamas narkomanų pasaulio pavaizdavimas, Ewan McGregor, na bet man labai sunku prisiversti kažką žiūrėti daugiau nei kartą. Rentonas stengiasi išbristi iš narkotikų liūno. Bet kaip tai padaryti, kai tave supa priklausomi draugai ir kamuoja nemaldomas potraukis? Tonizuojantis garso takelis, surrealistinis šuolis į klozetą ir ekstravagantiškas Robert Carlyle žiaurumas- šūdas, ne sykį baisu buvo, toks spirgis o kaip draskosi, nesibaigs jam geruoju. Pabaiga labai optimistinė, sunkiai tikėtina, bet juk turi kažkam papult laimingas bilietas, ar ne?

The Nightmare Before Christmas (1993)

Būtina pamatyti prieš kiekvienas Kalėdas, numušt tai įtampai, sukeltai karštligiško apsipirkinėjimo ir ausims degant nuo įkyrios "Last Christmas I gave you my heart" melodijos. Visiškai kitoks, šmaikštus požiūris į šią nuvalkiotą šventę- tiesą pasakius, neatsisakyčiau tokios alternatyvos, tai jau būtų kažkas naujo. Timas Burtonas parašė animacinę pasaką apie šiurpių padarų pasaulį, kuris nebuvo nieko girdėjęs apie Kalėdas, bet nutarė pasitaisyti: pagrobė Senelį, ir su maišu savotiškų dovanų išlėkė šiurpinti miesto. Esama mielo meilės trikampio tarp Frankenšteino tipo merginos, kuriai vis nuplyšta kuri galūnė, Moliūgalvio ir išprotėjusio mokslininko; kuris mažai skiriasi nuo dažnai pasitaikančio mūsų pasaulyje- abusive relationship, nenuovokus vaikinas ir pasimetus, nelaiminga mergina. Šedevras.

A Christmas Story (1983)

Ko vaikas nepadarytų, norėdamas gauti išsvajotą žaislą nuo Kalėdų senelio, prekybos centrų sukurto simbolio piniginėms išdraskyti. Ralfis ne išimtis- jo tikslas- Red Ryder BB šautuvas. Deja, tėvai kategoriškai atsisako atremdami, kad tokie žaislai pavojingi ir ne jo amžiaus berniukui. Ralfis ima kurti planą, kaip čia gauti trokštamą dovaną.Atkreipkit dėmesį į metus, filmas žiauriai senas, bet humoras, humoras tikra klasė :) Išradingas nevalgaus vaiko maitinimas, abejingas kalėdų senelis prekybos centre, prišalęs liežuvis. Tokių filmų nebekuria- jokios propagandos, šlykštaus saldumo ir išsiviepusių vaikiščių šypsenų prie eglutės. Gaila.

Elf (2003)

Kažkaip keista rašyt apie kalėdinius filmus, kai saulė plieskia karščiu, kasdien žadėdama vis daugiau. Nekenčiu tos šventinės beprotybės, pirkimo karštinės, kai infekcija plinta prekybos centruose šviesos greičiu, nepalikdama vietos sveikam protui. Vadinasi, Elfas. Kažkokiu būdu įprastoj mažutėj elfų bendruomenėj atsirado neįprastas egzempliorius- žmogaus mažylis, kurį kalėdų senelio padėjėjai užaugino elfų pasaulėžiūra. Tik paaugus atsirado daug problemų, ūgis ir t.t. jis buvo išsiųstas ieškoti savo šaknų į Ameriką. Willo Ferrelo sukurtas personažas palinksmino kaip reikiant, o kalėdine nuotaika užkurto kalėdų senelio rogės maloniai glostė širdį- ko daugiau reikia, kad pajustum šventę. Mane šiaip užknisa filmai, kur brukamos susiskaldžios šeimos, kurias vėl suvienija Kūčių stalas, kad paskui vėl galėtum rietis ir gyventi įprastai- sumautai. Tačiau talentingas, neįprastas šeimos duetas- James Caan ir Mary Steenburgen peršoko šią prarają ir nesugadino reginio. Must see before Christmas, that's for sure.