Kažkaip keista rašyt apie kalėdinius filmus, kai saulė plieskia karščiu, kasdien žadėdama vis daugiau. Nekenčiu tos šventinės beprotybės, pirkimo karštinės, kai infekcija plinta prekybos centruose šviesos greičiu, nepalikdama vietos sveikam protui. Vadinasi, Elfas. Kažkokiu būdu įprastoj mažutėj elfų bendruomenėj atsirado neįprastas egzempliorius- žmogaus mažylis, kurį kalėdų senelio padėjėjai užaugino elfų pasaulėžiūra. Tik paaugus atsirado daug problemų, ūgis ir t.t. jis buvo išsiųstas ieškoti savo šaknų į Ameriką. Willo Ferrelo sukurtas personažas palinksmino kaip reikiant, o kalėdine nuotaika užkurto kalėdų senelio rogės maloniai glostė širdį- ko daugiau reikia, kad pajustum šventę. Mane šiaip užknisa filmai, kur brukamos susiskaldžios šeimos, kurias vėl suvienija Kūčių stalas, kad paskui vėl galėtum rietis ir gyventi įprastai- sumautai. Tačiau talentingas, neįprastas šeimos duetas- James Caan ir Mary Steenburgen peršoko šią prarają ir nesugadino reginio.
Must see before Christmas, that's for sure.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą