Nors tai nenuvalkiota, nematyta istorija, bet vystymas... toooks lėėėėėtas.... Larsas, kvanktelėjęs vaikinas, susiranda merginą- ir ne bet kokią- plastikinę lėlę. Jo brolis su žmona šokiruoti, miestelis nežino kaip reaguoti, mat šis visur tamposi "savo draugę" ir reikalauja priimti kaip gyvą žmogų. Sunku suvokt, ane? Bendrai imant, tai buvo pamoka apie humaanizmą ir artimo meilę. Imi mąstyt, kuo viskas baigsis, ir koks likimas lauktų Larso, sakykim, kokiam Lietuvos miesteliūkšty? Juk būtų jis pajuokiamas kaip tas
žemaitijos akmenėlis iš talentų šou.. Taip ir nesupratau, kodėl jis pažymėtas kaip komedija, na yra pora linskmų vietų, bet daugiau liūdna. Negali prisileisti jokio žmogaus, gali mylėti tik negyvą daiktą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą