Requiem for a Dream (2000)

D.Arronofsky vis stengiasi stengiasi, bet manau jau nebekartos tokio efekto, kurį sukėlė Requiem for a Dream. Nesakau, darbai puikūs, pamačius jo pavardę iškart ieškau filmo pasirodymo datos, tačiau ta narkomanų tragedija tokia paveiki, įtaigi, jog kartą pažiūrėjęs, jos niekada nepamirši. Pateikiamos keturios istorijos, keturi prarasti gyvenimai. Narkotikai pasisavina kūną ir sielą, žmogaus nebelieka. Ellen Burstyn personažas bene pats šiurpiausias-"but I'm going to be on Hollywood"- taip ir skamba ausyse. Kaip žemai gali smukti, kai esi priklausomas nuo narkotikų, iš pradžių tempi iš namų daiktus, kad sukrapštytum dozei, po to dalyvauji šlykščiuose vakarėliuose ir užsiimi dalykais, apie kuriuos nė sapnavęs nesi. Nėra kelio atgal, tik į bedugnę.