2011 m. balandžio 27 d., trečiadienis

Dark City (1998)

Nesuprantu, kodėl taip ilgai atidėliojau jį, kliudė kvaili nusistatymai kad bus nuobodu. Bet gavosi priešingai- žiūrint apimdavo jausmas, kaip vaikščiojant po pažįstamas vietas- filmas turi daug panašumų su jau matytais sci-fi. Esama detalių iš Inception, bet į datą žiūrint, jau greičiau Nolanas čia pasiiėmė šį tą, veikėjai primena elegantiškus baidykles iš Hellriser, Memento Leonardo situacija ir t.t. Šios aliuzijos neerzina, nekyla tas įkyrus deja vu jausmas, mat idėja originali ir stipri, protingi sci-fi man visad širdį glosto. Atsibunda Džonas vonioj ir negali prisimintii, kas jis toks, kur gyvena, absoliučiai nieko; reikia pasakyt, aktorius Rufus Sewel užkabinantis, visą filmą žiūri į jo lazy eye, žiūriu dažnas Holivude ją turi. Kaip tyčia ant kulnų lipa sutanom vilkintys plikiai (Rif Raf atpažinau iš balso, vėl jį pamatyti po Rockio- koks malonumas), jį persekioja detektyvas (numylėtinis William Hurt), tiriantis paslaptingas žmogžudystes, kurias įvykdė Džonas, o kur dar žmona, kurios jis netsimena. Miestas nuolat skendi tamsoje, plikiai mechaniškai trina žmonių atmintį; vieną dieną užmigęs kaip juodadarbis, kitą pabusi sėkmingu verslininku. Kaip jau sakiau, filmo mintis galinga, priverčia susimąstyti, intelektualų būrelyje įpliekstų diskusiją kaip reikiant, bet tuščia jo, mano tikslas pasidalint informacija ir įspūdžiais.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą