2021 m. kovo 2 d., antradienis

Thunder Road (2018)

 

Ar gali kito sielvartas būti juokingas? Būsiu pabaisa- taip, šyptelėjau ne kartą filmo pradžioje. Dešimt minučių žiūrovas stebi, kaip policijos pareigūnas, gedintis sūnus Džimas, sako kalbą per motinos laidotuves. Nesakau, kad vyrai negali verkti, stereotipus pamirškim. Bet veido mimikos... jau tuoj tuoj pravirks (gerai būtų), išsiviepia, ir veidas vėl grįžta į normalią būseną. Ši veido pantomima verčia jaustis nepatogiai kad juokiesi, bet tikrai labai komiškai atrodo. O šokis... Na, bažnyčioje susirinkę nenuobodžiavo. Šiaip Džimo gyvenimas labai liūdnas, jis atkakliai stengiasi patraukti dukters dėmesį, kai jiedu pasidalina globą su žmona, kuri galiausiai paprašo skyrybų. Kaip ir nieko netikėto, bet herojui jau per daug emocinio krūvio, nelaimėlis "pratrūksta". Pernelyg jautrių vyrų ne kasdien pamatysi, todėl pusantros valandos  tyrinėjau pagrindinį veikėją kaip egzotišką vabzdį.

El dia de la bestia (1995)

Vienas originaliausių filmų apie kovą su šėtonu. Kunigas blaškosi po naktinį Madridą , Kalėdų išvakarės, bet ne dovanėlių jis ieško paskutinę minutę. Krečia kiaulystes ir kaip begalėdamas kenkia kitiems- bent vaizdelis :D Tada kooperuojasi su juodojo metalo entuziastu/satanistu Jose Marija- klasikinis momentas, velnio akordai  bla bla bla- ir trūks plyš stengiasi išsiaiškinti, kur šiąnakt gims Nelabasis. Taip, kaip Kristus gimė, tai dabar Velnias pirmą kartą klyktels kūdikio balsu; jei gerai supratau, bus pažeidžiamas materialioje formoje. Iššaukiamas elgesys aiškinamas kaip raktas į blogio pasaulį, iš serijos "mąstyk kaip tavo priešas". Į savo crazy draugiją rokeris ir kunigėlis priėmė televizijos žvaigždę,ir  herojai triūsė triūsė.. Blemba, žiūrėjau ir mąsčiau, kad Jose įkarštį galima pateisinti narkotikų paveikiu, kunigo- religinio fanatizmo atvejis, vyresnis amžius, o žvaigždė tai rimtai rizikavo, tačiau begalinis pasitikėjimas savimi ir garbėtroškos gyslelė vertė prisidėti prie minėtųjų bepročių. Įdomus reginys, o ispanų jau neblogai suprantu :)

2021 m. vasario 23 d., antradienis

Good Time (2017)

Paskutiniu metu sunku susikaupti, per dienas žiūriu vien "Family Guy", nes paskaičius laikraščius apie šiandieninę situaciją Lietuvoje, animacijoje randu daugiau prasmės :D Gal dėl to pas mane pašaipi, nerimta nuotaika ir įtampos kupiną trilerį suvirškinau kaip komediją. Filmas liko mįsle, pradedant pavadinimu- kur čia "geras laikas"? baigiant turiniu. Pusantros valandos nevykėlio nuotykių. Debiliškiausias banko apiplėšimas- kas eina vogti su psichiškai neįgaliu broliu? Kaip galima nežinot, kad pinigai bankuose- su dažų bombom? Šakės. Iš kitos pusės, kine nuolat matome profus, kurie suskaičiavę sekundės tikslumu operacijos laiką, nė pirstelti nėra kada. O čia istorija apie žmogelį iš mūsų tarpo, kuris panori greitai praturtėti, ką, negalima pamėginti? Vienintelis talentas, kurį turi Roberto Pattisono veikėjas- manipuliacija žmonėmis, tą jis sėkmingai daro su vyresnio amžiaus meiluže, kaip man patiko pakrikusių nervų Jennifer Jason Leigh, nepilnamete juodaode, durneliu, ką tik paleistu iš kalėjimo...  Todėl apsukruolio nepagauna iš karto, pastangos pasislėpti nusipelno pagyrimo. Visa bėda, kad naiviai tikisi išvaduoti brolužį, bet sugeba sumaišyti jį ligoninėje su kitu pacientu. Spėliojau, bėglį nušaus tiesiog gatvėje kaip šunį ar lauks ilgi metai cypėje.

2021 m. vasario 20 d., šeštadienis

El Mariachi (1995)

Sunku patikėti, kad niekada nemačiau per LNK, vaikystėje jis nuolat šmėžuodavo programoje, ar tai Kalėdos ar Velykos, ar šiaip tingi šeštadienio popietė. Tiesiog nepatiko Antonio Banderas, moterų numylėtinis, give me a break, o lėkštas pavadinimas "Desperado" nežadėjo nieko gero. Kad tai- legendinis Rodriguezo "El Mariachi"- nė  nepagalvojau. Sinefilo nokautas.  Filmas pakerėjo Quentino Tarantino, paskui su Rodriguezu dažnai dirbdavo kartu. Kreizovi, protu nesuvokiami koviniai manevrai, žmogui neįmanomi, bet čia ir esmė- pašiepiami veiksmo filmai apie krūtus vyrukus. Tačiau viskas įgyvendinta subtiliai, ispaniška dvasia  neleidžia lipdyti parodijos etiketės. Prikausto dėmesį ir džiaugiesi kaip vaikas, gavęs mamos išmanųjį- daug kraujo, sprogimai, krūti ginklai,  šioks toks muilo operų wibe'as, pasiutusiai seksuali Selma Hayek- gigity! Siužetas- keršto trokštantis atskalūnas keliauja po apylinkę, nusiaubdamas barus; žinia, įkaušę lankytojai nemėgsta naujokų, kyla peštynės, virstančios skerdynėmis. Greit jis virsta legenda, istorija keliauja iš lūpų į lūpas, kol pasiekia tikslą- pavyksta užčiuopti ieškomo niekšo pėdsakus.

2021 m. vasario 18 d., ketvirtadienis

The Fundamentals of Caring (2016)

Turbūt ir aš būčiau sarkastiška subinė, jei per dienas tektų sėdėti invalido vežimėlyje ir negalėčiau savarankiškai nė šiknos nusišluostyti. Pyktis- suprantama emocija, varanti į priekį ir neleidžianti pasiduoti. Prižiūrėti tokį klientą- ne dovanėlė, bet juk tai jau matėme anksčiau. Buvo įdomu, kokio skystumo bus ši melodrama, o visgi.. Negalėjau atsižavėti tikslingai parinktais aktoriais  pagrindinių vaidmenų atlikimui- užkertamas  keliąs neprašytam gailesčiui ir ašaringos dramos plėtotei. Paul Rudd veikėjas jau susidūrė su daug liūdnesniais dalykais gyvenime, nei vienišo paauglio izdevalkes, todėl jie netrunka rasti bendrą kalbą. Maža to, leidžiasi į kelionę, kurios metu nusikrato slegiančių pančių- baimės dėl ateities, baimės būti vienam, baimės mylėti. Net Selena Gomez negadina vaizdo, netgi priešingai- nepaneigsi turint aktorinių įgūdžių.                  

2021 m. sausio 27 d., trečiadienis

Body Bags (1993)

Lyg dovana po sunkios darbo savaitės, mėgavausi kiekviena sekunde! Trys siaubo istorijos, kurias pristato morgo įnamis, mylimiausias siaubekų režisierius, kurio, gėda pripažinti, per grimą nepažinau! Taip neplanuotai gavosi, jog perėmė pultą iš šmaikščiojo skeletuko :D Pirmosios dvi istorijos- jo kūryba. Apie neeilinę naktinę pamainą degalinėje, aplink siautėjant serijiniui žudikui. Jauna juodaodė susiduria su visais nemaloniais naktinio darbo aspektais- creepas klientas (šį maestro įvardinau akimirksniu), aplink šmirinėjantis ir wc rakto kaulijantis valkata, užsitrenkia būdelės durelės ir gražiausia- pasirodo užpuolikas. Sekanti istorija palietė asmeniškai, puikiai suprantu, ką išgyveno  Ričardas- retėjantys plaukai ne juokai! Desperacijon puolęs vyras ryžtasi mįslingai procedūrai, po kurios žadama ševeliūra "eržilas". Lūkesčiai pasiteisina, deja, šalutinis poveikis neišvengiamas. Jaučiu keistą simpatiją Stacey Keachui, pamatyti jį čia buvo didelis malonumas ir milžiniškas pliusas visam kūriniui. Ir galiausiai- akies transpantacija, nepasidomėjus, kas donoras, autorius Tobe Hooper. Braižas kitoks, nemaloni atmosfera pseudofundamentalistinėje aplinkoje. Akis lyg televizoroius ima transliuoti baisybes, ir ramų šeimos vyrą verčia smurtauti. Šventojo rašto citata pabaigoje - nors prie žaizdos dėk. Finale, lyg aktorius po spektaklio, Tobe trumpam pasirodo baltu chalatu. Uždanga nusileidžia, o aš ploju ploju, kol apsiašaroju. Ačiū.

Tales from the Crypt: Demon Knight (1995)

Prasukus filmą, dėmesį pagavusi frazė buvo iškalbinga ir daug žadanti: "My nipples are smokin!" Skundėsi vyras. Viskas tuo pasakyta, they got me here :D Žinot, nenuvylė. Prieš keletą metų sąžiningai peržiūrėjau kokius penkis "Tales from the Crypt" sezonus, kol pasakėlės visai suprastėjo. Taigi šmaikštusis skeletukas pristato mums dar vieną gėrio ir blogio dvikovą. Demonams trūksta paskutinio, septintojo rakto, ir pasaulį užlies tamsa. Vyksta amžinos gaudynės, keičiasi tik pavidalai, gėrio estafetė perduodama kitam išrinktajam. Gaunasi taip, kad rakto saugotoją užspeičia nušiurusiame viešbutyje, su nieko nenutuokiančiais jo  gyventojais. Demonų išvaizda įspūdinga, nuteikia nemaloniai, bet atsiranda tokių, kurie pasiduoda jų kerams. Esmė pratempti naktį, tačiau grupė pilna neaiškių tipų, gražiai susitarti ir laikytis išvien, aišku, nepavyksta. Gėrį atstovaujančiam Braykeriui tampo nervus galingai. Ratas sukasi, mūšį gali laimėti, bet karo- niekada.