Ms .45 (1981)

Čia kaip moteriška Maniac 1980m. versija, pradėjus žiūrėti, iškart pagalvojau. Abiejuose veiksmas vyksta Niujorke; vienišas pagrindinis herojus, psichinės traumos, pasipylusi žmogžudysčių virtinė. Niekas nenumano, kokios baisybės slypi jų butuose. Pas vieną išstatyti  moteriški manekenai, "papuošti" moterų skalpais, kitos šaldytuvas prigrūstas šiukšlių maišų su kūno dalimis. Nebylė Thana išgyvena klaikiai nesėkmingą dieną- ją išprievartauja.. dukart. Pirmasis susidūrimas trunka mažiau nei pusę minutės, kitas daug baisesnis, kadangi mergina užpuolama namuose. Atitverta tylos sienos, Thana išbando 45 kalibrą- šlykštūs priekabiautojai, laikykitės! Filme akcentuojama, kiek daug seksualinio priekabiavimo aplink- diedai čepsi, švilpia, laido bjaurias replikas, nevaldo rankų- būti moterimi grynas košmaras! Netgi darbe, gašlūnas darbų vadovas taikosi suvilioti pažeidžiamą merginą. Moralas aiškus, išpildymas... daug juokingų vietų, pvz landi nupezus kaimynė, kvaršinanti Thanai galvą su nuolat skalijančia dvarneška ciuckiu; arabų šeicho epizodas, įkyrus plevėsos fotografo asistavimas- dar negirdėjau, kad negailestingai nuvytas "atsipisi, blet", diedas toliau mėgintų laimę, jau kiek perspausta:D Miesto vaizdai nostalgiški, sako vienatvė Niujorke rimtai rauna žmonėms stogą, ir štai prie ko priveda.

Alpha

Shallow Grave (1994)

Vakar norėjau atsipūsti po sunkios darbo savaitės, pamaniau, paleisiu britišką komediją, žvengsiu, visgi Danny Boyle kūrybinė pradžia. Panašu, kad pamiršau, kas yra Boyle, jei tikėjausi lengvo turinio, naivuolė :D Prasideda gal ir linksmai- trys kambariokai ieško ketvirtojo: rengia interviu, fotografuoja, filmuoja, užduoda debiliškus klausimus pretendentams, net atvirai tyčiojasi. Patyčių humoras man ne prie širdies, bet žiūrim toliau. Galiausiai randa kandidatą tik dėl to, kad jis patinka moteriškai atrankos komisijos pusei. Daug nesiplėsiu su siužetu, pasakysiu tik tiek, kad draugai išbandomi pinigais. Dideliais, purvinais pinigais-  ar atlaikys draugystė? Trejetukas-  nesveika chebra, kaip parodys jų sekantys veiksmai. Simboliška, kad  jų specialybės: gydytoja, buhalteris, žurnalistas- iš sferų, kur galima daug pakenkti, jei pozicijas užims moraliai supuvęs asmuo. Įžanginiai interviu tapo daug suprantamesni. Situacija velniškai staigiai pasidaro nevaldoma, klimpstama vis giliau. Sociopatai, blemba :D Veiksmas daugiausia rutuliojasi uždaroje erdvėje, kol pasidaro trošku, prireikia.. išgręžioti skylių! Nepasitikėjimas, įtampa, padarytos klaidos kasa neišlipamą duobę- kuriam pavyks pasprukti su babkėm?

The Idiots (1998)

Laukinė, įžūli idėja- "išlaisvink vidinį idiotą"- man patiko labiausiai iš visų trijų Trier'o retrospektyvų, rodytų Lukiškėse. Būrys žmonių imituoja psichinių ligonių elgesį- triukšmingai elgiasi restorane, reketuoja civilius paaukoti pinigų, kišdami pirkti šlykščias Kalėdines dekoracijas, trikdo nekilnojamo turto pardavimą ir t.t. Vaidina tiek gerai, kad pirmas dvidešimt minučių nesupratau kas vyksta- atėjau neskaičius turinio, cha cha. Stebėtina, kad jie neįkliūva: mintis, kad aplinkiniai žmonės verčiau linkę nusukti akis, pamatę protiškai atsilikusius, kuo greičiau nešti kudašių, pasišalinti iš nemalonios akistatos, liūdina, bet tikriausiai elgtumeisi panašiai. Vėl- socialinė Larso von Trier'o kritika! Nufilmuota kaip dokumentika, matom interviu su psicho-komunos dalyviais, jų pastebėjimai, patirtys. Išstudijavus grupę matyti, jog kai kam čia žaidimas, proga pabėgti nuo šeimyninių įsipareigojimų, vieta išlieti vidiniam pykčiui arba atsiribojimas nuo rimtų traumų. Žmogeliai net pinigų prasimano, surengia vakarėlį, draugiškai tarpusavy pisasi XD Užtat pabaiga labai kontrastuoja; nerūpestingas upelis išsausėja, lieki sėdėti ant dugno, badančio užpakalį ašriais akmenukais. Kartais geriau gyventi kaip idiotei, nei turėt panašių namiškių kaip paskutiniam veiksme.

Europa (1991)

Kiek aš Lukiškėse, tiek pila lietus:D; šis kartas buvo įspūdingas, nuo skėčių, po kuriais glaudėmės, tekėjo galingos vandens srovės. Laimei, staiga prasidėjęs, lietus taip pat netikėtai pasibaigė. Nusišluostėm kėdes, įsisiautėm į pledus- lol, orytis atšalo nejuokingai, tęsiam filmą. Iš pradžių atrodė, kad su prieš savaitę matytu "Nusikaltimo elementu" nėra nieko bendro. Bet vėliau atsekiau pasikartojančią pašaipą(?); tada- teisėsaugos sektoriaus atžvilgiu, dabar- II pasaulinį karą išgyvenusios Europos nužmogėjimas. Amerikietis atvyksta į Vokietiją dirbti traukinio konduktorium, bet greitai pajunta, kaip naglai ir nesubtiliai juo ima naudotis aplinkiniai, vedini savų politinių kėslų. Daug juokingų, net absurdiškų scenų- amerikiečio viršinininkas meta kietą ir griežtą, bet mėgsta užsidaryti kambarėlyje, gurkšnoti spiritinius gėrimus, kol atsijungia; paskui beprecedentis lovos klojimo egzaminas gyvybės ir mirties klausimo metu. Traukinys gali sprogt bet kurią akimirką, tačiau neteisingai išlyginęs antklodę nebūsi akredituotas darbuotojas. Užsimezga ir meilės istorija su kerinčiai baisia moterimi su perskeltos bulvės pavidalo nosimi- nu aišku, kad ir ji kažką rezga, labai įnirtingai laužia mįslingą femme fatale. Didesnės karvės paieškoti reikėtų, mane labiausiai užkabinęs istorijos motyvas, patinka netradiciniai sprendimai. Labai daug simbolizmo, ne mano filmas, nuoširdžiai, nes istorija visada atrodė nuobodus ir bereikšmis mokslas. Užtat pastatyta novatoriškai ir drąsiai, Trier'as labai išradingas.

Obsession (2026)

Didžioji metų siaubo sensacija! Neblogas reginys, atsižvelgiant į biudžetą, minimalios priemonės įvaryti siaubui pasiteisino, o nekalto noro  padariniai privertė gūžtis. Kas nėra kliedėjęs dėl nelaimingos meilės, o kas jeigu..? Skabęs ramunės lapelius, būręs myli, nemyli? Jaunas vaikinas Bear'as iki ausų įsikliopinęs draugę Niki. Jis yra tobulas incelis- mačo antonimas, neryžtingas trydaliotojas lūzeris, vonios spintelę prikaupęs psichotropų- sveiko proto mergina šikdama nežiūrėtų jo pusėn, net katė neatlaiko jo lūzerizmo. Portretas negailestingas, bet tikslus, tai svarbu tolesnei įvykių eigai. Prisipažinus apie jausmus normaliai, nieko nebūtų išėję, šis kandidatas būtų atstatytas akimirksniu, nes dvelkia desperacijos bezdalu. Iki čia man labai patiko dėstymas ir priežastingumas, puikiai pavaryta. Taigi apsipirkęs parduotuvėlėj a la mažoji indija, be dovanos mylimajai, vyrutis paima ir norų dėžutę. Scena krautuvėlėj labai pralinksmino- prasimuša mėgėjiškumas, matosi, kad čia pirmas režisieriaus pilnametražis filmas. Dialogas su pardavėja bukas ir medinis, prunkščiau į saują :D Žodžiu, panori Bear'as, kad Niki nieko labiau už jį nemylėtų, pabandyt verta, nu o gal paeis, nepaeis- niekas nesužinos, orumas išsaugotas. Noras išsipildo, bet kažkaip per greitai? Incelis nerimsta, jam netinka, ėmiau klykt iš juoko. O čia dar nebuvo pilnai pasireiškę, kad su Niki kažkas labai netvarkoj pasidarė. Kas per nevykėlis, blet. Karoče, prie scenarijaus yra prie kur kabinėtis, anaiptol netobulas. Gražioji dalis- Niki ir kas darosi su ja. Scena ticharinant miegamajame, apmyžtas kilimas, monologas prie stalo žaidimų- jabitute, kaip gerai. Mintis, kad tave įsimylės ne trokštama asmenybė (nes tai neįmanoma), o kažkokia bestija, užvaldanti geidžiamosios kūną, yra achujena.

The Last Viking (2025)

Oho! Tikėjausi keistos skandinaviškos komedijos, o gavau emocinį elektrošoką! Linksma- liūdna- linksma-  linksma-skaudu skaudu, kas čia vyksta, blet?! Prasideda nesėkmingu banko plėšimu- įdomu, koks laikmetis vaizduojamas, dar gali iš kažkur išnešt milijonų, hmmm. Vienas brolis sėda penkiolikai metų, patikėjęs saugoti raktą... retardui broliui :D Įdomus sprendimas, gal pagautas stresuojantis, policijos  malūnsparniam jau prie buto dūzgiant, geriau nesugalvojo, neteiskim. Atlikęs bausmę, grįžta ir tikisi atkasti paslėptą lobį. Bėda, kad brolis sukūrė sau naują asmenybę, dabar jis- Džonas Lenonas XD ir nenori nieko girdėti apie senąją, vadinamas senuoju vardu bando atimt sau gyvybę! Nuostabusis Mads Mikkelsen, pirmąkart matau jį psichikos ligonio rogėse, keistas amplua:)  Prasideda absurdo komedija, pabėgę šizofrenikai kuria band'ą, alhašas rašytojas ieško idėjų originaliai vaikiškai knygelei, jo senstanti gražuolė žmona apmaudauja mestos karjeros,- viso to sūkury buvęs kalinys bando nepamesti sveiko proto ir rasti pinigus, krūva milijonų, kur jie??? Filmas prasideda animaciniu intro, į kurį atkreipiau dėmesį, nes nieko nebūna šiaip sau, vėliau režsierius labai fainai jį panaudoja savo istorijai paaiškinti/iliustruoti- saldžiai kartus manevras, nes animacija nevaikiška, paprastai tariant :D Kaip minėjau, skaudžioji dalis prasideda ėmus lįsti flashbackams iš brolių vaikystės, išnyra belekokio liūdnumo patirtys ir išgyvenimai, dar niekad nebuvau užklupta pasalūniškai, vos nežliumbiau! Amerikietiškų kalnelių tempo kūrinys, neiškriskit iš sėdynių :D