Feels like home (2026)

The Host (2026)

Resident Evil (2026)

Nesu video žaidimų gerbėja, apskritai nepraktikuoju. Tačiau burtažodis body- horror visada iššaukia smalsumą, o 5 eurų bilietas yra stipri motyvacija. Ką gi, pranoko lūkesčius, fantastika, kėdė šokinėjo, purtantis iš juoko. Filme atsisakyta rimto požiūrio, įprasto paplitus virusui ir gresiant žmonijos išnykimui; atsimenu, dalys su Mila Jovovitch būtent tokios. Why so serious, fuck it! Sulipdykime kamuolį iš kūnų, prisekime lovecraftiškų čiuptuvėlių ir pašėlkime! Labai gerai parinktas pagrindinis aktorius, Austin Abrams. Komiška natūra šiurpių įvykių fone įsikomponuoja kaip puzzle detalė. Nesijaučia šlykštaus, debiliškų amerikoniškų juokelių laidymo, kuris taip erzindavo.  Bičas išgyvena neeilinį siuntinio pristatymą, jis peršikęs, kalba su savimi, natūralu :D Jaučiasi, kad veiksmas rutiliojasi žaidimo tempu- įlipi/išlipi iš auto, bėgi nuo monstrų, prieini objektą, vėl bėgi ir t.t. Finalas ligoninėje- jėga, nuo vėmalų monstro iki suirutės laboratorijoje, bravo, kiek pozityvo per pusantros valandos!

The Game (1997)

Visi nemėgsta pasikėlusių žmonių- Michaelas Douglasas nepriekaištingai suvaidina atkarų banko šulą. Įnoringas, dirglus, persisotinęs turtuolis, kuriam viskas atsibodę. Gavęs pasiūlymą sužaisti žaidimą, kuris sužadins naujus pojūčius, nenoriai, bet visgi pasirašo. Kadangi žinojau kur šuo pakastas, praradau dalį malonumo, bet niekas nekaltas, kad vilkinu peržiūrėti beveik 30metų. Turiu pasakyti, šlubuoja trilerio tempas; pusė filmo praeina be reikšmingesnių įvykių, jaučiama mažytė paranoja, bet ir viskas. Paskui paukšt- prasideda gainiojimo fazė, vos spėji reaguoti. Tačiau nufilmuota labai gražiai- naktinio miesto vaizdai, šaligatviuose atsispindinti žibintų šviesa, tamsūs skersgatviai- Fincheris labai stiprus kinematografijoje. Kai pasidarydavo nuobodu, tiesiog grožėjausi miestu. Ant kiek galima nuspėti žmogaus veiksmus, istorija paremta testais, kuriuos Nikolas atlieka pradžioje, nejaugi esam tokie aiškūs??

Sunlight (2024)

Paskutinis vaizdas, kurį mato Rojus, prieš užsiveržiant kilpai ant kaklo- beždžionė lange. Tada stoja tamsa, vėliau atsibunda savo kelioniniam furgonėlyje, kurį vairuoja ta pati beždžionės kostiumu mūvinti persona. Kostiumo beveik niekada nenusiima- kuriama nauja asmenybė, galutinai nusivylus senąja ir bandant lipdyt gyvenimą iš naujo, žinom tik, kad čia moteris. Juokinga ir liūdna kartu. Tai kelio filmas, kur du žmonės padės vienas kitam, nieko pernelyg įmantraus, bet susižiūrėjo maloniai. Daug absurdiškų nutikimų ir nurautų personažų- kapo atkasimas dėl laikrodžio klastotės, principinga motina policininkė, control freak dviratininkas draugužis, - negalėjau negalvoti apie pažįstamą dviratininką, laimei, juos sieja tik ši priemonė.. Režisierė- žinoma ventrilokistė Nina Conti, taip pat sukūrusi ir pagrindinį primatės vaidmenį, kaipgi kitaip :)

Demon (2015)

Niekada neteko matyti lenkiško siaubo filmo, intriguoja; turint omenyje jų temperamentą- kunkuliuojanti, nacionalistinė charizma- čia plyti neišsemiamos galimybės. Na, charizmos netrūksta, bet pirmu smuiku groja kažkoks žydų folkloro atstovas- dybukas, nors apsišik, pirmą kartą girdžiu apie tokį! Vadinasi, vyksta lenkų vestuvės- bravo, baisesnės aplinkos nesugalvosi; iškilo visi juodi prisiminimai iš sutrinų sodybų. Žmonės, kodėl renkatės švęsti šį tipo svarbų gyvenime įvykį visokiuose tvartuose?... Aišku, reikia kažkur dvi gimines sutalpinti, puseserės vyro uošvę pakviest ir visus kitus devintus vandenis nuo kisieliaus. Nusikratau praeities košmarų debesies ir judam toliau. Su jaunikiu ima dėtis kažkas nenormalaus. Iš pradžių galvojau, bus eilinė kinkadrebystė prieš lemiamus pokyčius, bet ne. Atmosfera tiršta, kreminės tekstūros- sodyboj beprotiškai nejauku, spalvinis fonas panašus į sepijos fotkes. Filmas lėto vystymo, nejauka auginama palaipsniui. Daug nepagražintos balių realybės- nesaikingas alkoholio vartojimas, dėdė išviduriuoja sveikinimo kalbą ir nežino kada sustot, kunigas, kurio nėra kam parvežt nes visi girti, visus strojinantis tėvukas ir t.t. Už šitus kadrus duodu labai daug taškų, achujenai pavaryta. Pabaiga maloniai priminė "The Shining"- fotografijos turinys. Stiprus 7/10.

Name of a Rose (1986)

Nesugebėjau knygų klubui perskaityti Umberto Eco klasikos- neturiu savyje tiek kantrybės ir susikaupimo, bent filmą pažiūrėjau. Blemba, geras.  Vien ko vertas Sean Connery! Net su juokingai išskustu vienuolio viršugalviu, jis totalus ekrano bosas. Seki kalbą, mintis, išraiškas-  kino legenda grybštelėjo BAFTĄ už vaidmenį. Mokinys Adsas- Christian Slater- skystai, bet aktorius buvo jaunutis, tai kvailumas netgi tinka į kontrastą. Atvykę į izoliuotą abatiją, jie pradeda narplioti paslaptingų žmogžudysčių paslaptį. XIV amžius, niūri ir šalta atmosfera, užsiraukę vienuoliai, nejaukumas šaltais pirštais gnaibo,brrr.. Dar paminėtinas Salvatorė- daug grimo prikrauta ant šiaip jau išskirtine išvaizda pasižyminčio Ron Perlman, padarytas panašiu į kiaulę; make up efektai irgi pelnė apdovanojimą. Paskui atvyksta inkvizitorius, pakuriami laužai, tuoj keps žmogiškoji nuodėminga mėsa! Šitas momentas krikščiosnių religijoj man pats baisiausias- kitaip mąstančius, naikinti be gailesčio, o kur mylėk savo artimą? Romanas ir ekranizacija turi ryškių skirtumų, bet noro skaityti visgi neįkvėpė.