2024 m. liepos 18 d., ketvirtadienis

2024 m. liepos 12 d., penktadienis

In a Violent Nature (2024)

Na štai, lauktoji premjera jau čia! Sėdim gal dešimt asmenų, matau kažkas atsitempė popkornų kibirą- žino, kur atėjo? Matyt skrandis plieno sienelėm, pavydžiu. Kelios porelės, originalus būdas romantikai pakurstyt, cha cha. Ekraną sumažina vos ne iki šiknaskylės dydžio ir pradedam. Skaičiau daug atsiliepimų: maišė su šūdais kaip bore-fest'ą arba kėlė į aukštumas dėl originalaus požiūrio kampo, arba/arba. Kontrastai visada patraukia mano dėmesį. Jau minėjau, prieš tai padariau lengvą apšilimą, nes pjaustalai nėra mėgstamiausia siaubekų rūšis. Ir ką- beveik viskas apversta aukštyn kojom. Režisierius nugramdė saldų glajų- paliko vien faktus. Nerūpestingų stovyklautojų chebra, žveriškas žudikas iš pragaro, vien mėsinėjimas, mėsinėjimas, mėsinėjimas. Ir daug gražaus miško. Jokio soundtrack'o, vien matom, kaip žudikas lėtai pėdina per girią. Tie gūrinimai spėja prailgti, salės gale net ėmė kažkas šnibždėtis ir aptarinėt, blet žmonės, kas per manieros. Nugramdymas- tai aukų deaktualizavimas; mes su jais praktiškai nesupažindinami, nesistengiama jiems prikurti prasmingo dialogo, jie pilki kaip pelės, paprasta šaikelė, lyg surinkta Akropolyje per "Jamam" dienas. Jų gyvybės tokios pat svarbios kaip tarakonų bute- gal kas gaudot ir kilniaširdiškai paleidžiat į lauką? :D Žudikas kažkoks vaiko mentaliteto drimba šlykščiu snukiu, nuėmę pakabuką, nelaimėliai prikelia jį iš mirusių, kad prasineštų tarp gyvųjų. Jis nėra kietas kaip Mike Meyers ar Jasonas, negali jo herojizuoti, per Helloween'ą kažin ar rinktumeisi šį kostiumą. Tai beprotiškai stiprus ir nemarus retardas. Viskas rodoma iš jo perspektyvos, todėl nulis adrenalino ir suspenso, būdingo penktadienistrylikta, helovinas ir pan legendoms. Tik smurtas dėl smurto.  Nužudymas blondės, užsiimančios joga, nustebino nauja technika, wooooosh.. Pabaiga įvaro įtampos, nors nieko blatno neparodo, lieka žiauriai nesmagu. Senas įprotis, kad tuoj pystels džampskerą, privertė ausis užsikimšti. O nepystelėjo.  P.S nors sakiau, kad šnekos tuščios ir neįsimenančios, nuskamba nuostabus bybis kaip lūpdažis palyginimas, išsisaugau šitą:D 

2024 m. liepos 11 d., ketvirtadienis

Dogman (2023)

Siužetas totalus  kosmosas, kas to Luco Bessono galvoje?? Prieš žiūrėdamas, turi atjungti visus logikos saugiklius, o tai išmuš ir išjungsi filmą. Nežinau, ar daug prarasi išjungęs, tik praleisi labai įsimintiną Caleb Landry- Jones. Užfiksavau pavardę prieš pora metų matytam Safdie filme apie valkatas-narkašus, esu prisiekus strazdanių mylėtoja, o jis dar ir talentingas, ak. Nepaisant to, kad vaidino outcast'ą- invalidą- keršytoją, pasitelkusį šunų armiją, jis gargantiueliškai išvilko šią melodramatišką nesąmonę link pagarbos slenksčio. Neperžengia jo, bet raskit kitą, kuriam būtų pavykę išlipti iš absurdo peklos sausam. Klasikinis debiliška istorija, bet nuostabi vaidyba, atvejis. Viskas žiauriai perspausta- religinio fanatiko tėvo smurtas šeimoje kažkoks biblijinis, ten turėjai apsibliaut, gaikčioti iš užuojautos, o tik žvengei iš silpnapročių su kryžiais ant kaklų. Tearjerkin'ė meilės istorija, nu jau atleiskit, rimtai??. Paskui tas epizodas drag-queen klube, nuspėjama ir klišiška nors rėk, Jėzau, Piaf... O ant koldūnų, nutelos, faršo, marmelado torto dar dar užlipdom silkę-  kriminalinio elemento- skanaus! Užtat šunys nuostabūs, galima rimtai užsikrėsti noru turėti ciucį- kiek dresūros, pasaka,   gyvūnai badass, neteko matyti.

2024 m. liepos 10 d., trečiadienis

The Burning (1981)

Dar vienas slasher'is bendram išprusimui; sakyčiau, kūrybingesnė ir smagesnė "Penktadienis, 13ta" versija. Paaugliai su daugiau gyvybės, sąmojo, charizmos, nuo raumeningo peštuko iki žertvos didele galva, nuo komiko iki šakaliuko (Fisher Stevens, koks jaunutis ir juokingas plonom kojytėm ir rankytėm :)), paties žudiko išvaizda neblogai sukurpta, panašiai nudegus morda ir atrodytų. Į vasaros stovyklą prisistato kadaise siaubingą traumą patyręs buvęs prižiūrėtojas, pokštas baigėsi liūdnai, liko sudarkytu veidu ir daug įtūžio, pasisaugokit, pizdukai! Kodėl pirmiausia mieste užlenkia prostitutę, nežinau, čia gal dėl vyriškumo pažeminimo, scena juokinga ir absurdiška, bet jei man kekšė prikištų dėl baisaus snukio, čiuju ir aš įsižeisčiau :D Stovykloje  jaunimėlis nerūpestingai leidžia laiką, flirtuoja, deginasi, mergos aptarinėja bernus, paskui su tais bernais dulkinasi arba pamyža paskutinę minutę, kaip kuri. Yra kas po mergų dušines atsėlina pasidairyt XD Nežinau, Alfredo herojui linkėjau blogiausios baigties už tokius šposus, nesvarbu, kad padūchintas, man iškrypėlių negaila Aktorius parinktas tobulai atlikti creepo vaidmenį, išvaizda provokuoja dar niekada neskambėjo įtikinamiau. Pažiūrėjus užsimanai pasiirstyt baidarėm ir pakimarint prie laužiuko miško apsupty- užkrečianti vasaros atmosfera!

2024 m. liepos 6 d., šeštadienis

Kinds of Kindness (2024)

Ilgam įsiminė dėl juokingo įvykio, nutikusio kino salėje. Prasidėjus filmui, girdžiu: už manęs šnypščia atidaroma skardinė. Hmm, žiūralas ne užkandis, o kietas riešutėlis nusimato, susilaikyčiau nuo alučio, bet juk karšta, atsigaivint norisi, tebūnie. Po kurio laiko pasigirsta su niekuo nesupainiojamas garsas: persona užknarkia. Okey, filmo trukmė beveik trys valandos, bet kam galėjo nutikti :D Pridėsiu, manęs miegas neėmė, bet kėdėje tikrai gali nuskęsti- siužetas kaip guma, nutįstanti į begalybę; režsierius nė kiek nesistengia išlaikyti dėmesio. Trys istorijos, visos šizovos, peržengiančios ribas, nejaukusis Yorgos Lanthimos grįžo! Smagu ekrane matyti Willem Defo, Emma Stone nepasišiukšlina, bet labiausiai išnaudotas Jessie Plemmons. Praėjus didžiajai daliai filmo, žiūrovas pabudo ir išėjo, gal nusivemt į tualetą (?), nes buvo gatavas- šlitiniavo tarp kėdžių. Keisčiausia, kad paskui grįžo, į tą pačią vietą, nors salė pustuštė. Grįžo, kad vėl smigtų, koks ryžtas! Pabudo, kada ėmė leisti titrus, vėliau matėm tysantį stotelėje ant bordiūro XD Taip išėjo, kad smegenys gavo pasidalinti- sekti siužetą ir įvykius užnugaryje, todėl per daug neįsijaučiau į turinį. Pamąstyti, padiskutuoti yra apie ką, labiausiai nudžiugino kūrybinė laisvė, beatodairiškumas-  patiks, nepatiks žiūrovam- pochui, aš čia dirigentas. Kaip supratau, čia hiperbolizuotas, groteskizuotas noras įtikti/patikti aplinkiniams- bet kokia kaina, bet kokiom priemonėm. 

2024 m. liepos 5 d., penktadienis

Friday the 13th (1980)

Laukiu kine pasirodant In a Violent Nature, todėl nutariau- pirma reikia pažiūrėti vieną garsiausių slasherių, neabejotinai padariusį įtakos. Frančizė, žinoma iki kraujo net nemačiusiems- pvz, kad pirmoje dalyje Džeisono nepamatysime. Teliko šypsoti matant jaunimo pramogas gamtoje be interneto- ne taip tolima praeitis, o jau tokia svetima.  Stovyklos aplinka- apleisti nameliai, senos antklodės, virtuvės rakandai, viešieji tualetai milžiniškom durim padėjo įsijausti į atokios, tragedijom paženklintos vietos nuotaiką; ir čia vasarą turėtų krykštauti vaikai? Tikrai ne. Vieną po kito, kaip bejėgius viščiukus, savanorius studentus ima pjauti žudikas. Prajuokino, koks jis metodiškas ir planuojantis pradžioje, o paskui nesugeba susitvarkyti su likusia gyva final girl. Pastaroji, aišku, per daug ir nesistengia nudobti užpuoliko, svarbiausia paleidus gerklę bėgti į tamsą- labai panašus elgesys į The Texas Chainsaw Massacre, sukėlęs kone isterišką juoką. Atrodo, blogiausia, kas nutiks ją prisivijus- atims liemenėlę. Vorhees klajonės turi nesveikai daug tęsinių, dar nežinau, ar norėsiu įklimpti, bet pradžia padaryta.

2024 m. liepos 3 d., trečiadienis

Lady in White (1988)

Vaikiškas siaubo filmas, su daug jausmingos italų šeimos virtuvės vaizdelių. Bendram rezultate atrodo komiškai, bet palietus rasizmo klausimą, liūdna. Mažas berniukas (šauniai pasirodęs atlėpausis Lucas Haas) mėgstantis kurti istorijas ir besižavintis siaubo tematika, išgyvena keistą nutikimą mokyklos drabužinėje. Jam pasirodo mergaitės vaiduoklis; netrukus jis sužino, kad vargšelę ištiko siaubinga lemtis. O ir pats vos nepalydi gyvybės.. Nuo šiol vaiduoklė vis pasirodo, o vaikas laužo galvą, norėdamas išsiaiškinti jos paslaptį. Filmo laikas švaistomas buitiniams vaizdeliams, neskubama kurstyti intrigos; turiu pasakyti, italų mentaliteto vaizdavimas buvo gryna parodija, ypač senelių, susimildami :D Kas žudikas, nebuvo spėlionių, nes nebūna siužetuose linijų šiaip sau. Aišku, pabaigoje holivudiškai viskas išsisprendžia, net cukraus vata prėska, palyginus su už širdies griebiančiu vaizdeliu. Todėl man labiau patinka mažo biudžeto 80's filmai, su kūrimo laisve: turėdami mažai babkių, daug stipriau kuria suspensą, išnaudoja žiūrovo vaizduotės galią, nesibodi debiliško make up ir kečupo kraujo, bet nors matai režisierių besismaginantį. Ką gi, dar viena siaubo seniena- check.