2024 m. gegužės 28 d., antradienis

Only God Forgives (2013)

Furiosa: A Mad Max Saga (2024)

Blemba, žinokit neketinau žiūrėti, anonsas kine atrodė kvailas, atstumiantis, kažkokia CGI fiesta. Bet ką čia mėginau apgauti, kartu su Betmenu čia vienintelė frančizė, kurios laikausi įsikibusi jau dahuja metų, kada aplinkoje netikėtai atsirado norinčių paveizėti, pagalvojau- nu tai davai išbandom Liuks salę Vingyje, geresnė proga nepasitaikys. Stogo nenunešė- ekranas mažokas- bet sėdi kaip ponas ant odinės kėdės, o garsas sklinda nuostabiai. Pats filmas sukėlė emocijų audrą, tiek visko privelta, reakcija nuo nežmoniško juoko iki susižavėjimo ir skaudžių akimirkų. Paminėsiu tik geruosius, nenoriu skleist negatyvo, nes visumoje išėjau pakylėta ir su nauju nusiteikimu ateičiai; būna ir taip, kino salėje ištinka nušvitimas. Pirmiausia- sveikintinas casting'as, daug vyresnio amžiaus aktorių; logiška, dykumoje modeliai nesimėto, kai tenka misti šuniena, bulvėm ir kopūstais. Man žiauriai svarbu, kas ir kaip filme vaidina, nenuvylė net Chris Hemsworth, subjaurintas vaškine raganiaus nosimi, vardą pateisino ir pasirodė atsakančiai. Viskas, prie ko prisiliečia Anya Taylor-Joy, man iškart auksu žiba, nenuvylė ir šįkart. O didžiausias malonumas buvo Praetorian Jack; Tom Burke labai sudomino kaip aktorius ir vėliau tyrinėjau jo filmografiją. Didelis ačiū kūrėjam, kad ekrane nebuvo meilių- seilių, sekso scenų ir pan, ne juokais nerimavau dėl šito. Plonytė kaip siūlelis romantinė linija nutraukiama nuožmiai ir negailestingai, bet dėl to jos vertė nesumenksta, priešingai. Mažiau yra daugiau. Filme labai daug charizmos ir humoro, kuris kiek blaškė ir trukdė įsijausti į keršto istoriją, bet po tos liūdnos mirties buvai priverstas surimtėti. Paskaičiavau, kad per 45metus George Miller sukūrė 5 "Makso" dalis, įskaitant ir klaikybę su Tina Turner. 1979-aisiais užgimęs kūdikis šįmet įpusėjo penktą dešimtį, bravo. 

2024 m. gegužės 22 d., trečiadienis

Pumpkinhead (1988)

Filme apstu cringe momentų: senė ragana žiurkių ir tarantulų apsupty, suodini redneckai su tuzinu utėlėtų vaikiščių, tūpas jaunimėlis ant motociklų, su mačo lyderiu priešakyje. Amerikiečių nelaikau proto bokštais, bet ar filmų personažai, siaubekuose papuolantys į bėdą, turi kokių bendrų vardiklių su realiu jaunimu? Bijau atsakymo :D Bet monstrą užskaitau, šakės, pasistengė kūrybinė grupė. Pseudoerotiška pabaisa, vykdanti keršto misiją su nuosekliu uolumu, nužudymai brutalūs ir tingūs (?), primena katės ir pelės žaidimą. Šiaip su geresne vaidyba ir visai padori siaubo drama būtų išėjusi, na, bent vaikas, kurį netyčia nukala ir dėl kurio iššaukiamas Moliūgagalvis, nenuvylė. Mielas akiniuotis, kurio trumpas likimo siūlas iš pirmo žvilgsnio matyti. Keistokas Lance Henriksen pasirinkimas; akivaizdžiai nežino, kaip elgtis vaiko draugijoje ir atrodo komiškai tėvo vaidmenyje, užtat keršto apakintojojo- netgi labai gerai, matyt čia šuo ir pakastas. Bandžiau iššaukti savyje gailestį jaunimui, tuo labiau, kad kaltas tik vienas jų, bet nepavyko, jau tokie lopai, dvėskit. Pasižaidimas su demonais kainuoja daug..

2024 m. gegužės 15 d., trečiadienis

Chinatown (1974)


Turint omenyje, į kokį skandalą yra įsipainiojęs Romanas Polianskis, šitas filmas man sukelia daug atkarių minčių. Vizualiai jis nepriekaištingas; kostiumai, automobiliai, tobulai atkurtas ketvirtasis dešimtmetis, charizma trykštantis Jackas Nicholsonas. Kodėl pusę filmo turėjo nešioti tą šlykštų tvarstį (?) na, bet iš rekvizitų vėliau atpažįstame klasiką. Ir vis dėlto, pabaigoje atsiradęs bjaurus skonis užteršia bendrą gamą. Suprantu, norėta pavaizduoti, kad pinigai gyvenime gali viską, koks bejėgis niekam nereikalingas teisingumas. Septintajame dešimtmetyje kontraversija turėjo kaip reikiant kalti į klyną, o dabar negaliu atsieti siužetinės linijos ir režisieriaus reikalų su nepilnametėmis. Kalbant apie veiksmą, tai net nuobodžiavau šiek tiek? Judesys labai sporadiškas, blyksteli ekrane, po to seka gražių kostiumų ir elegantiškų Faye Dunaway tualetų panorama. Turint omeny trukmę- virš dviejų valandų- galima buvo daugiau info apie Faye asmenį, bet taip stengtasi numesti šokiruojančią bombą, kad daug kas purvinoje istorijoje man liko neaišku. Ką gi, išsilavinimo spraga užpildyta, nuo šiol žinau, kokiomis aplinkybėmis suskamba garsioji citata, afigienai perfrazuota "Simpsonuose"- "Homeri, čia chiroptaktikų miestas...." :D 

2024 m. gegužės 12 d., sekmadienis

2024 m. gegužės 11 d., šeštadienis

Deliverance (1972)

"Žviek kaip kiaulė", arba kas gali nutikti pietuose.. Keturi draugai išsiruošia paplaukioti kanojomis po upę, kuri skaičiuoja paskutines dienas, greitu metu ją pavers ežeru. Upė veržli, srauni, yra reikalų kapanotis šaunuoliams iš miesto, bet kiekviename vyre slypi berniukas, kuris nepaliauja troškęs nuotykių.  Vietiniai, bedančiai kaimiečiai kraujomaišos palikuoniai sutinka draugiją šaltai; būčiau dėjus į kojas jau tada, kaip Edas ir norėjo padaryti. Visgi komapanijos siela, valdingasis Luisas užsispiria, ir šaika patiria nuotykį, kurio nepamirš. Susidūrę su beprasmiu žiaurumu, patys turi virsti žvėrimis- nes kaip sako Luisas: kokį teisingumą čia įsivaizduoji? Tarp prisiekusiųjų sėdės jo šeima, tėvai, taip veikia šios apylinkės! Vis galvojau, kiek šių laikų skrolintojų hipsteriškomis barzdomis atlaikytų išbadymą "pietietišku svetingumu". Įtampa nepaleidžia viso filmo metu, o upės šniokštimas aidi ausyse dar ilgai po to. 

2024 m. gegužės 10 d., penktadienis

Bring Me the Head of Alfredo Garcia (1974)

Patinka man Sam Peckinpah nuožmumas, brutalumas, elgiasi kaip panorėjęs- kaip tik perskaičiau, kad čia vienintelis režisieriaus filmas, kurį karpė asmeniškai, jaučiasi! Galvos paieška nufilmuota kaip haliucinacija: plempiant tekilą, krušantis, gaudant kirkšnines utėles ir pleškinant ginklais. Turtingas tėvas, įsiutęs dėl netekėjusios dukros nėštumo, paskiria milijono atpildą tam, kuris atneš apsėklintojo galvą. Apylinkė sukrunta- pinigai nemenki. Štai Benis (beveik nenusiimantis juodų akinių, net miegodamas (!)) dėl atlygio pasiryžęs viskam, jam tai paskutinė galimybė išlipti iš skurdo, pradėti naują gyvenimą.  Pusę filmo matome, kaip jis keliauja su palaido elgesio drauguže, gulinėja ant pievutės, piknikauja, peza apie vedybas- atrodo kaip santykių parodija, juokingi sentimentai.  Abu jie- visuomenės atmatos, bet pinigai juk gali nuplauti purvą? Konkurentai lipa ant kulnų, Benis parodo neeilinius sugebėjimus pyškinant niekšus, vietomis atrodo žiauriai perlenkta ir neįtikima, bet kaip sakiau, tas nesiskaitymas su šablonu yra žavingas. Mašinos salone ridinėjasi dvokiantius maišas su trofėjumi, Benis su juo net pasikalba!  Jau kai galvojau, kad pavyks išsukti uodegą, užgriuvo kruvinas finalas, panašiai kaip "Boni ir Klaide". Antraip būtų totali mokslinė fantastika, o ne veiksmo filmas  :D