2026 m. kovo 28 d., šeštadienis

Train Dreams (2025)

Nesitikėjau, kad taip stipiai paveiks; vakar pažiūrėjau per projektorių ir mintimis vis grįžtu.. Atrodo, lyg nieko ypatingo- medkirčio gyvenimas, nuo gimimo ligi mirties, dvidešimtam amžiui sparčiai beriant pokyčius. Technikos perversmas, darbuotojus keičia mašinos, pirmas nusileidimas mėnulyje, o žmonės pamažu svetimėja. Neminint fakto, kaip gražiai nufilmuota- miškų panoramos, saulėlydžiai užima kvapą, drama žiauriai giliai užkabina širdyje. Paguglinau režisierių- išniręs iš niekur, kepa jau antrą filmą, nominuotą apdovanojimams, Sing Sing  taipogi sužavėjo. Be patoso, melodramiškų manipuliacijų, spinduliuoja artimo meilė, gamtos grožis, nesibaigiantis gyvenimo ciklas. Joel Edgerton- nuostabus pasirinkimas suvaidinti tylų, intravertišką darbininką, kuriam tenka didelis sielvartas. Jis turi savaime kalbantį veidą, šneka nereikalinga. Vienoje vietoje gąstelėjau, kad prisiūs meilės romaną, kas būtų naher nereikalinga ir viską sugadintų bet čia tebuvo filosofinis dviejų žmonių pasidalijimas skausmu. Tema panašus į Hamnet, kuris man pasirodė primityvus ter-jerker'is, kurio tikslas dehidratuoti žiūrovą per ašarų latakus, daugiau nieko."Train Dreams" į liūdesį pažvelgė platesniu mastu.

2026 m. kovo 22 d., sekmadienis

I Swear (2025)

Apie Tureto sindromą pirmą kartą išgirdau per "South Park". Pateikta su juodu humoru, vulgariai, juokingai, kaip jiems įprasta; buvo sunku įsivaizduoti, kad čia realus, gyventi trukdantis sutrikimas. Ir dabar pažiūrėjau "I Swear". Eina sau, koks liūdnas, svajones griaunantis, žlugdantis dalykas yra Turetas! Remiantis Džono Davidsono istorija, filmas pasakoja apie iš dangaus nukritusį neurologinį košmarą, kuris apverčia trylikamečio gyvenimą aukštyn kojom. Aštuntasis dešimtmetis, be interneto, be informacijos, supant aplinkinių pašaipoms ir pykčiui, pasimetę tėvai (vienam pasirodo visko per daug ir jis išeina- klasika), nuplaukusi sportinė karjera... Pagrindinis aktorius- fenomenalus; reikėtų pažiūrėti kitą filmą kur vaidina, kad įsitikinčiau jo sveikumu, ant tiek įtaigi vaidyba! Liūdna stebėti, kaip mažai palaikymo iš šeimos, bet suprantu motiną. Likus vienai su keturiais vaikais, būti tobulu pavyzdžiu neįmanoma, nors elgesys vietom ir labai žiaurus. Sujaudino Džono sprendimas padėti kitiems, šviesti visuomenę, užuot atsiskyrus ir prasigėrus. Amerikietiški kalneliai- peržiūros metu nuolat jaudiniesi dėl Džono, nes jo verbaliniai sugebėjimai kaip tiksinti bomba, nuolat tyko pavojai ir grėsmė, net pavargau žiūrėdama :D

2026 m. kovo 19 d., ketvirtadienis

Atlantis (2019)

Mažas, bet įtaigus filmas apie karo padarinius, iš Ukrainos. Sukurtas 2019m., jis tapo pranašingu? Turiu omeny realiai vykstantį Rusijos- Ukrainos karą nuo 2022m. Nerealu, kaip mažom priemonėm sugebėta tiek pavaizduot, stingdantis šaltis ir nykuma nusiaubtoje teritorijoje. Purvas, lietus, kapai su numeriais vietoj pavardžių, apgriauti daugiabučiai. Vyrai kamufliažine apranga, seni sunkvežimiai, kursuojanty po bevaises žemes- net žolės nematyti, ką jau kalbėti apie medžius! Centre- PTSD kamuojamas karys, negalintis išvykti iš šalies;  jam nėra vietos normaliam pasaulyje. Eina šikt, kaip tamsu ir beviltiška. Apirusių lavonėlių ekspertizė. Buvo žmogus, o dabar-anoniminė nudriskusių drabužių krūvelė su kaulais. Panašu į dokumentinį stilių, tik mažiau kalbų. Gali pasirodyt lėtas, be veiksmo, tačiau ekrane tiek detalių kiekvienoj scenoj, kad pradedi jas tyrinėt iki mažiausių smulkmenų, ir čia visko labai daug.

2026 m. kovo 18 d., trečiadienis

Hamnet (2025)

Neskubėjau lėkti į kiną, pažiūrėjau namie ant projektoriaus, pasirodo nuojauta nenuvylė. Nežinau, iš kur kilo filmo hype; galbūt kad čia populiarios knygos ekranizacija? Asmeniškai buvo nuobodu. Vyrą temptis žiūrėt išvis sadistiška, nebent jis vienišas tėvas ir gali releitint, ką reiškia auginti mažus vaikus, sugyventinei besivaikant kūrybines vizijas :D Dviejų kaimiečių meilės istorija, patiko, kad veidai gerai išmurzinti, prakaito kvapą nuo skudurų užuosti gali, autentiška, jokių išgenėtų antakių ir saloninių makiažų. Klausimas, kas editino filmą, vietom šauna belekaip randominių scenų, kliūva pati pradžia. Susitinka pirmą kartą, puola laižytis? Susidarė įspūdis ne gilios meilės istorijos, o kažkokio pasidavimo tvarte kaip gyvuliams. Išsiųsdama vyrą į Londoną, Agnes pasielgia toliaregiškai; besikankinatis ir zyziantis namie sutuoktinis menka pagalba buityje. Paskui ištinka tragedija, įkvėpusi sukurti "Hamletą". Sutuoktiniai atitolsta, dabartiniais laikais jau būtų skyrybos. Kažkaip padrikai viskas, sugraudinti turėjusi finalinė scena priminė žmones kine, kurie privalo komentuoti viską, ką mato ekrane ir trukdyti kitiems, todėl juokiausi. Jessie Buckley- suvargusios motinos vaidmeny pelnytai nuskynė "Oskarą", o ar čia tiko Paul Mescal, labai abejoju. Norėčiau pamatyti kitus pretendentus į Šekspyro vaidmenį.

Maria Full of Grace (2004)

Neteko dirbti sunkaus fizinio darbo, kad pragyvenčiau, todėl kaltinti pagrindinės herojės dėl kvescionuotinų sprendimų negaliu. Rizika milžiniška, bet rožių spyglių skutimas diena iš dienos, debilas bosas, namie apsivaikavus sesuo, kurią turi išlaikyti, nors tau tik septyniolika, gali paįkyrėti. Pinigų beviltiškai stinga. Kur tie narkotikai, kuriuos reiks praryt, duokit šen staigiai! Čia pamačiau žiaukčioti verčiančią sceną lėktyvo tualete, jibat, ale kai grasina šeimos narių sąskaita, ko nepadarysi.. Merginos pasiekia svajonių šalį- Ameriką, bet kaip galima tikėtis, ne visoms mulo vaidmuo baigiasi laimingai. Filmui daugiau kaip 20metų, žiūrėjosi lyg archyvai, nes kas užsiima panašiu transportu dabar? Buvo įdomu, ant kiek tamsus filmas, ar labai žiauriai užbaigs skurdo šantažą, tačiau finale pasirinkta optimistiška nuotaika. Ech, Kolumbija, nabagų šalie, dramos pavadinimas verčia kikenti, jau kokios malonės pilna Marija, ehehehehe, apsišik kniūbsčias, oi, negalima šikti, dar ne laikas.. gurkt XD

2026 m. kovo 16 d., pirmadienis

Blink Twice (2024)

Man kilo daugybė klausimų.. Idėją supratau; vyrai- iškrypę gyvuliai, kuriems patinka seksas ir prievarta, nieko naujo. Tai galima buvo kažkaip castingą pakoreguot, suprantu, šlykštybės galvoje nepriklauso nuo to, žmogus gražus ar ne, BET dažniau jos kyla inceliškos išvaizdos individams. Aišku, kas žiūrėtų filmą su nepatraukliais aktoriais, marketingą Tatum'o pavardė garantuoja. Tiesiog, toks mažas logiškas sprendimas filmui būtų pridavęs tiek daug gylio, ech. Kaip veikia užmarštis, ko ten primaišė į pagrindinio piktadario veipą pabaigoje? Kokių paskatų vedamas jis elgiasi, kaip elgiasi, o parūkęs praregi? Viskas išsisprendžia pernelyg lengvai, reikiamu momentu slysteli, pisteli galvą, kyla gaisras, moterys laimi. Neturėjo būti daugiau apsaugos nei vienas navy- sealaz? :D Gerai, prieš tai jas ten narkašindavo, pasipriešint nebuvo pajėgios, tada užmiršdavo, ir vėl viskas iš naujo. O tai.. neturėjo pabusti perštinčiom putkom ir susimąstyt? Kodėl gyvatės neišgaudytos, suprantu, močiutė-indėnė sugalvojo pakišt turčiams koją (scena, kur duoda patraukt herojei prisiminimų eliksyro).  Pabaiga neva ambicinga, bet man pasirodė primityvi, nebent pagrindinė herojė pavargo būt padavėja ubage. Logiška, kad patinka dirbt ir šypsotis šunsnukiams. Aš būčiau jį gėjams atidavus :D

2026 m. kovo 13 d., penktadienis

Interstate 60 (2002)

Kiek man buvo metų, žiūrint pirmąkart? Pamenu, kaip atsirado akiratyje- tėvas mėgdavo iš darbo atnešti įvairiausių filmų, muzikos klipų, įrašytų CD, taip susipažinom su Marilyn Mansoin, Offspring, Britney Spears :D Iš siužeto nepamenu nieko, tik tas saldžiai karčias aplinkybes... Stebime bičą, kuris turi neapčiuopiamų problemų. Gauna gimtadieniui naujutelaitį BMW, bet niurzga, kad spalvytė nepatinka, tėvas nori įdarbinti jį kaip advokatą, bet matot, čiuvelis turi meninių aspiracijų, iš užsispyrimo dirba kažkokioj krovinių firmoj bele neimt šaibų iš gimdytojo. Aš nepriklausomas :D  Tapyba- kičo viršūnė, tik tualetų interjerams kurti sugebėjimai. Viską suprasčiau, jei herojus nebūtų tipinis Holivudo gražuoliukas James Marsden, common, kategoriškai nesutinku priimti jo problem7! Taigi šis (ne)laimės kūdikis pakliūva į keistos personos, O.W.Granto rankas, kuris išpildo vieną norą, bet reikia gerai pagalvoti, nes troškimai pildomi gan ironiškai. Gary Oldmanas klesti, suktas mazafakeris :) Pagrindinis herojus leidžiasi į fantasmagorišką roadtripą neegzistuojančiu greitkeliu, sutinka daug nupušusių veikėjų, net į kalėjimą pakliūva, bet galiausiai išbrenda ir net randa svajonių merginą. Pala pala, realybėj jis turi paną, kas čia per blondinių fetišas? Grynai, fizinė išvaizda iškeliama ant pjedestalo, su ana tąsosi iki ras geresnę, moraliniai aspektai žemiau plintuso :D Norisi tikėti, kad čia buvo turtingų tėvų atžalų psichologinių sunkumų parodija.