kai kyla noras...bet prastas oras
"Not from around here, are ya? What gave me away? You have all you teeth."
2026 m. liepos 1 d., trečiadienis
2026 m. birželio 22 d., pirmadienis
2026 m. birželio 15 d., pirmadienis
Europa (1991)
Kiek aš Lukiškėse, tiek pila lietus:D; šis kartas buvo įspūdingas, nuo skėčių, po kuriais glaudėmės, tekėjo galingos vandens srovės. Laimei, staiga prasidėjęs, lietus taip pat netikėtai pasibaigė. Nusišluostėm kėdes, įsisiautėm į pledus- lol, orytis atšalo nejuokingai, tęsiam filmą. Iš pradžių atrodė, kad su prieš savaitę matytu "Nusikaltimo elementu" nėra nieko bendro. Bet vėliau atsekiau pasikartojančią pašaipą(?); tada- teisėsaugos sektoriaus atžvilgiu, dabar- II pasaulinį karą išgyvenusios Europos nužmogėjimas. Amerikietis atvyksta į Vokietiją dirbti traukinio konduktorium, bet greitai pajunta, kaip naglai ir nesubtiliai juo ima naudotis aplinkiniai, vedini savų politinių kėslų. Daug juokingų, net absurdiškų scenų- amerikiečio viršinininkas meta kietą ir griežtą, bet mėgsta užsidaryti kambarėlyje, gurkšnoti spiritinius gėrimus, kol atsijungia; paskui beprecedentis lovos klojimo egzaminas gyvybės ir mirties klausimo metu. Traukinys gali sprogt bet kurią akimirką, tačiau neteisingai išlyginęs antklodę nebūsi akredituotas darbuotojas. Užsimezga ir meilės istorija su kerinčiai baisia moterimi su perskeltos bulvės pavidalo nosimi- nu aišku, kad ir ji kažką rezga, labai įnirtingai laužia mįslingą femme fatale. Didesnės karvės paieškoti reikėtų, mane labiausiai užkabinęs istorijos motyvas, patinka netradiciniai sprendimai. Labai daug simbolizmo, ne mano filmas, nuoširdžiai, nes istorija visada atrodė nuobodus ir bereikšmis mokslas. Užtat pastatyta novatoriškai ir drąsiai, Trier'as labai išradingas.
Obsession (2026)
Didžioji metų siaubo sensacija! Neblogas reginys, atsižvelgiant į biudžetą, minimalios priemonės įvaryti siaubui pasiteisino, o nekalto noro padariniai privertė gūžtis. Kas nėra kliedėjęs dėl nelaimingos meilės, o kas jeigu..? Skabęs ramunės lapelius, būręs myli, nemyli? Jaunas vaikinas Bear'as iki ausų įsikliopinęs draugę Niki. Jis yra tobulas incelis- mačo antonimas, neryžtingas trydaliotojas lūzeris, vonios spintelę prikaupęs psichotropų- sveiko proto mergina šikdama nežiūrėtų jo pusėn, net katė neatlaiko jo lūzerizmo. Portretas negailestingas, bet tikslus, tai svarbu tolesnei įvykių eigai. Prisipažinus apie jausmus normaliai, nieko nebūtų išėję, šis kandidatas būtų atstatytas akimirksniu, nes dvelkia desperacijos bezdalu. Iki čia man labai patiko dėstymas ir priežastingumas, puikiai pavaryta. Taigi apsipirkęs parduotuvėlėj a la mažoji indija, be dovanos mylimajai, vyrutis paima ir norų dėžutę. Scena krautuvėlėj labai pralinksmino- prasimuša mėgėjiškumas, matosi, kad čia pirmas režisieriaus pilnametražis filmas. Dialogas su pardavėja bukas ir medinis, prunkščiau į saują :D Žodžiu, panori Bear'as, kad Niki nieko labiau už jį nemylėtų, pabandyt verta, nu o gal paeis, nepaeis- niekas nesužinos, orumas išsaugotas. Noras išsipildo, bet kažkaip per greitai? Incelis nerimsta, jam netinka, ėmiau klykt iš juoko. O čia dar nebuvo pilnai pasireiškę, kad su Niki kažkas labai netvarkoj pasidarė. Kas per nevykėlis, blet. Karoče, prie scenarijaus yra prie kur kabinėtis, anaiptol netobulas. Gražioji dalis- Niki ir kas darosi su ja. Scena ticharinant miegamajame, apmyžtas kilimas, monologas prie stalo žaidimų- jabitute, kaip gerai. Mintis, kad tave įsimylės ne trokštama asmenybė (nes tai neįmanoma), o kažkokia bestija, užvaldanti geidžiamosios kūną, yra achujena.
2026 m. birželio 12 d., penktadienis
The Last Viking (2025)
Oho! Tikėjausi keistos skandinaviškos komedijos, o gavau emocinį elektrošoką! Linksma- liūdna- linksma- linksma-skaudu skaudu, kas čia vyksta, blet?! Prasideda nesėkmingu banko plėšimu- įdomu, koks laikmetis vaizduojamas, dar gali iš kažkur išnešt milijonų, hmmm. Vienas brolis sėda penkiolikai metų, patikėjęs saugoti raktą... retardui broliui :D Įdomus sprendimas, gal pagautas stresuojantis, policijos malūnsparniam jau prie buto dūzgiant, geriau nesugalvojo, neteiskim. Atlikęs bausmę, grįžta ir tikisi atkasti paslėptą lobį. Bėda, kad brolis sukūrė sau naują asmenybę, dabar jis- Džonas Lenonas XD ir nenori nieko girdėti apie senąją, vadinamas senuoju vardu bando atimt sau gyvybę! Nuostabusis Mads Mikkelsen, pirmąkart matau jį psichikos ligonio rogėse, keistas amplua:) Prasideda absurdo komedija, pabėgę šizofrenikai kuria band'ą, alhašas rašytojas ieško idėjų originaliai vaikiškai knygelei, jo senstanti gražuolė žmona apmaudauja mestos karjeros,- viso to sūkury buvęs kalinys bando nepamesti sveiko proto ir rasti pinigus, krūva milijonų, kur jie??? Filmas prasideda animaciniu intro, į kurį atkreipiau dėmesį, nes nieko nebūna šiaip sau, vėliau režsierius labai fainai jį panaudoja savo istorijai paaiškinti/iliustruoti- saldžiai kartus manevras, nes animacija nevaikiška, paprastai tariant :D Kaip minėjau, skaudžioji dalis prasideda ėmus lįsti flashbackams iš brolių vaikystės, išnyra belekokio liūdnumo patirtys ir išgyvenimai, dar niekad nebuvau užklupta pasalūniškai, vos nežliumbiau! Amerikietiškų kalnelių tempo kūrinys, neiškriskit iš sėdynių :D
2026 m. birželio 9 d., antradienis
The Element of a Crime (1984)
Nusprendžiau atgaivinti vasaros kino seansus Lukiškių kalėjime; kadangi vasara lietinga, peržiūra buvo šlapia :D Lijo nepastoviai, bet sušalti užteko. Detektyvaspartvyksta iš Kairo į gimtąją Europą tirti žiaurios nusikaltimų serijos, įtraukti vaikai. Filmas kaip šizoidinis sapnas- sunku suprast kodėl elgiamasi kaip elgiamasi, bet kaip sakė pristatytoja- svarbiausia potyris, ne siužetas. Larsas von Trieras, anstyvieji darbai, dar mažai žiaurybių ir iškrypimo ekrane, su laiku bus :D Pagrindinis herojus atkartoja žudiko veiksmus iki nusikaltimo, paskui ribos išnyksta. Kas numatyta tiesiog pranašo tikslumu- supuvusi Europos ateitis. Policijos pareigūnai- kažkoks anekdotas, su tokia teisėsauga apie rytojų gali pamiršti. Viso filmo metu laša, varva, tekši vanduo, kad lijo ir pas mus- fainas sutapimas. Spalvos primena ryškėjantį nuotraukos negatyvą; negali sugauti ko apčiuopiamo, vis išsprūsta, pabėga. Viena nežiūrėčiau namuose, todėl džiugu, kad išvilkau save už pakarpos į centrą pasikultūrinti.
2026 m. birželio 3 d., trečiadienis
The Crimson Rivers (2000)
Turbūt reikėtų perskaityti Jean Christophe- Grange romaną, pagal kurį pastatytas filmas, kad pilnai suprasčiau, kas per bezabrazija vyksta pabaigoje. Nors kaži ar verta- trileris nėra kultinis. Bet apskritai rašytoju žadu pasidomėti. Į mano, knygagraužės radarą Grange niekada nepakliuvo, o vadinamas prancūzų Stivenu Kingu!... Naiviai tikiuosi, kad čia ne dar vienas reklamistų pokštas. Senas kietas detektyvas atvyksta tirti šiurpios žmogžudystės, jo keliai susiduria su jaunu, chuliganišku leitenantu- policininkų klišės, asmeniniai skirtumai padės jiems išnarplioti bylą, ir t.t. Pliusas- kad filmas europietiškas, aktoriai prancūzai- Jean Reno ir Vincent Cassel, taigi ausų netalžo debiliški juokeliai, kurie būtų būdingi amerikiečiams. Jie savotiški ir net vietom iš tikrųjų juokingi! Ypatinga nusikaltimo aplinka- studentų miestelis, lyg Hogvartso tvirtovė. Čia galioja savos taisyklės, pabaigę universitetą, jaunuoliai lieka gyventi, dirbti, kuria šeimas su kitais absolventais, čia lyg maža valstybėlė... Pagrindinė mintis politiškai įžūli ir žavinga savo pasiutimu, išspaudė šypseną. Žmonės, ką sau galvojot, lol :D
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)



