Hen (2025)

Geriausia šių metų Lukiškių kiemo patirtis! Vištos gyvenimas ir norai irgi svarbūs! Įtikino, palaikiau ir sirgau už juodąją atskalūnę! Ištrūkus iš sriubos ingredientų sąrašo, išvengus lapės gniaužtų, sudalyvavus proteste ir patyrus kitų nutrūktgalviškų nuotykių, višta galiausiai patenka į  vienos šeimos ūkį. Ir pakliūva į negailestingą kiaušinių dėjimo vergovę! Muilo operos gabaliukas su ispaniška meilės daina privertė juoktis net keletą kartų, kokie kadrai! Patupdyta į vištidę, priversta poruotis su praplikusiu, bjauriu gaidžiu, kažkokia žmogiško seks-ringo alegorija. Juokinga ir graudu, kaip ji ieško sprendimų, bando apsaugot kiaušinį, kurį vis paima ir paima... Motyvas kartojasi daug kartų- kiaušinių rietuvės turguje, animaciniam filmuke, paskui virtuvėje- virstantys kiaušiniene; vištos tikslas aiškus ir suprantamas. Šalia rutuliojasi nešvariais reikaliukais užsiimančios šeimos gyvenimas, jį supurto gan žiaurūs įvykiai, kur višta taipogi suvaidina reikšmingą vaidmenį.  Tačiau žmogus ant tiek antraplanis veikėjas, viskas kas rūpi- tai juodojo sparnuočio likimas, nuostabi struktūra, unikalus filmas. Niekingi homo sapiens ir jų godos, pff. Pabaiga- pati ironiškiausia iš matytų, bet Juode, tau pavyko, valio!

Ringu (1998)

Apsižiūrėjau, kad liko pražiopsotas "Skambučio" originalas, tai nusprendžiau išmėginti teiginį- originalas visada laimi prieš amerikietišką perdirbinį. Ką galiu pasakyt- šiuo atveju nesutinku. Pasirodė nuobodus, ištęstas, ilgaplaukė lachūdra iš teliko išlipa tik pačioje pabaigoje, visą peržiūrą Hipnas meiliai kviečiasi pas save. Yra teigiamų aspektų- niūri, blogos lemties nuojauta neapleidžia viso filmo metu. Žurnalistė, gilindamsi į keistas paauglių mirties aplinkybes, sužino apie paslaptingą kasetę. Ech, tas beatodairiškas šokimas į ugnį- kokia kita specialybė pasižymi katės prieš mešką šokinėjimo drąsa! Depresyvus buvusių sutuoktinių tandemas- prispyrus paranormaliai bėdai, kreipiesi į eksą, daugiau nėra kur, kaip žiauru! Nu gerai, jis turi kažkokių ekstrasensinių galių, gal ir neblogas sprendimas. Darboholizmas, nuolat vienas paliekamas sūnus, liūdna, liūdna. Efektai paprastučiai, daug vietos palikta vaizduotei. Buvę sutuoktiniai skuba per savaitę išnarplioti kasetėje slypinčią mįslę, nes ją jau matė ir sūnus. Beje, kad vaikas irgi kažkoks su galiom, visai neišnaudota, amerikiečiai labiau pasistengė, ir šiandien atsimenu išskirtinės išvaizdos berniuką. Susidomėjus stebėjau, kaip pabaigoje pora sausina šulinį, užtempt kibirą į viršų palieka moteriai? Čia rimtai? Norėta taip sukurti dramatišką tirpstančio laiko efektą, o laiko jie nebeturi.  Aišku, vėliau visai nesvarbu, vistiek nieko nedavė lavono iškėlimas. Kasetės kopijavimas ir paleidimas į rinką- vienas šiurpesnių momentų, čia  stipru, bet prie geriausių norų duočiau tik 6/10.

The Sadness (2021)

Juk čia alegorija į Covidą, tiesa? :D Geriau nesugalvosi, meistriškas kūrinys iš Taivano! Dar nesu patyrus, kad filmas atvirai kalbėtų į mane- Covido laikotarpį prisimenu kaip klaikiausią gyvenime. Žinoma, filme sutirštintos spalvos- apsikrėtusieji paslaptingu virusu, žmonės tampa žiauriais psichopatais, kuriems aplinkinių skausmas ir kančia- absoliutus kaifas. Metro traukinyje įvykusios skerdynės, ulialia, kiek raudonos! Ne mažiau atstumianti šlykštaus senio kabinėjimosi prie skaitančios merginos scena, moterys supras. Kai senis virsta kraujo ištroškusia išgama, tik dar klaikiau:  lig tol užgniaužti lytiniai impulsai prasiveržia iškrypusiais būdais, Įsivaizduojat tokį scenarijų vieną dieną? Viskas, kas šlykštu mumyse, bet šiaip taip tramdoma elgesio normų ir sveiko proto balso, staiga pramuša užtvaras ir išlekia laisvėn. Prezidentas prabyla į tautą tiesioginės transliacijos metu, vėliau matom išsitaškiusią jo galvą, situacija nebevaldoma. Viskas blogai ir visi mes mirsim. Depresovas kūrinys, nesveikai įtaigus, tik ką reiškia pavadinimas?

Exit 8 (2025)

Antras kartas daugiametėje filmų žiūrėjimo patirtyje, kada balta spalva įtaigiai kuria šaltumo, nejaukumo įspūdį. Tekę keliskart keliauti metro užsienyje; nuoširdžiai- gerbiu visus, kurie gaudosi ir įsėda į teisingą maršrutą, man ten visiškai neįžengiamos, neperprantamos džiunglės... Patiko, kad filmas japonų- jų nuolaidi, non-konfliktiška natūra pastiprina kuriamą psichologinį siaubą. Jaunas vaikinukas, astmatikas vargšelis, gavęs skambutį iš merginos su stipria naujiena, paklysta metro stotyje. Ką bedarytų, kaip bepasisuktų, vis atsiduria toje pačioje vietoje, nerasdamas jam reikalingo 8-ojo išėjimo. Kartojasi plakatai koridoriuje, sandėliukų durys, praeina tas pats neprakalbinamas vidutinio amžiaus vyriškis- viskas kartojasi ir kartojasi. Apvertus aštuonetą, gaunam begalybės ženklą... Istorija rodoma iš trijų perspektyvų- vyresnis vyras ir mažas berniukas irgi klaidžioja labirinte, susipažįstam su jų situacija. Na,vaiką jau nubaudžia per griežtai, gal mamos dėmesio trūko ir nutarė pakvailiot, bet griežtas auklėjimas geriau negu auklėjimas įkišus išmanųjį trimečiui į rankas. Čia psichologinė kelionė, skambučio turinys, prieš tai traukinyje įvykęs nemalonus, praignoruotas incidentas- raktai į išėjimą, bet prireiks laiko susiprasti. 

Evil Dead (2013)

Nesu perdirbinių fanė; palikim klasiką ramybėje. Pasiskolinkim biški, jei jau labai reikia, bet saikingai, pagarbiai. Gal norėta supažindinti jaunąją kartą su garsiąja frančize? Dabartiniai žiūrovai alergiški filmams, kurių gamybos data 19... Chebra atsibeldžia į miško trobelę, kad viena merga iškęstų atchodus. Kaip blogai bebūtų, niekas atgal į civilizaciją neveš, teks išsivalyti organizmą nuo kokso. Keletas šeimos dramos elementų tarp brolio ir sesės, šiek tiek įtampėlės tarp draugelių, iškart aišku, kokiais jausmais bus žaidžiama. Nuspėjamumas nėra gerai. Faktas, kad rūsyje radę krūvą kačių, nukentėjusių nuo okultinės kilmės blevyzgų, jaunimas nededa į kojas pakibeni mat iš tos šiknos skylės, galutinai užbraukė bet kokias pusėtino siaubeko viltis. Koks normalus čiuvas/mergiščia: taip nuspręstumėt pasielgt? Aišku, dar reikia  iš keistos burtų knygos garsiai paskaityt, gi nuobodu! Nu ir atlekia demonas, gerai prasineša, taip jums ir reikia, nevykėliai. Laukiau, gal visus išgalabys, kūrinio akcijos šoktelėtų. Kai demonas užvaldo narkašę, gaunam visai fainą veikėją, kas truputį kilsteli siaubeko kokybę, body horror  variacijų irgi netrūksta: nuplikymas, vinių šautuvas, peilio palaižymas iki liežuvis skyla pusiau ir t.t. Gaila,  filmas nepasižymi žaismingu sarkastišku tonu, būdingu aštuoniasdešimtiesiems,  nors viena žavinga eilutė egzistuoja: "Why don't you come down here and let me suck your cock, pretty boy?" Žanras tarp skystos dramelės, paskutinę akimirką nusprendusios būti slasheriu. Padėjo apsispręst dėl 2023 ir 2026m. produktų-  tikrai laiko negaišiu!

Colony (2026)

Kaip fainai, kad Lietuvos kinoteatrai nusprendė jį rodyti, skubėjau į salę, kol neišėmė iš repertuaro. Atsisiųsti nėra kaip, o smalsumas žudo. Dar palyginus neseniai pradėjau pažindintis su Rytų šalių kūryba, man patiko, ką jie turi pasiūlyti, siaubekai- ledas. Netgi išsemtą zombių temą papildė originaliu požiūriu, raktas- pavadinime. Išprotėjusio mokslininko kerštas galingai koorporacijai. Veiksmas sukasi milžiniškam prekybcentryje, malonios asociacijos su George Romero "Dawn of the Dead"glosto širdį. Stebint dėl išlikimo kovojančių žmonių būrelį ir augantį zombių kolektyvinį intelektą, apima toks.. beprasmybės jausmas. Žmonės gryni šūdo gabalai- savanaudžiai, pikti, pavyduoliai, nuolat siekiantys pažeminti kitą. Suprantu blogio mastermaindą- jie pasmerkti, neverti gyventi, verčiau būti menkute dalele kažko tikro, neabejotino, išsilaisvinti iš ego aptvarėlio. Tada  tekšt momentas, kai "karantinuojamas" pastatas su jame esančiais gyvaisiais,valdžios organų nurašomi į nuostolius, panašiai  nutiktų gyvenime, niekas nesiardytų dėl saujelės ne laiku ir ne vietoj apsiprekinti atėjusių nelaimingųjų. Asmeninis pastebėjimas-  korėjiečių moterų išvaizda. Ar metų 20, ar 45, veidas vienodas, pribloškiama, vakarų botoksinėms kaliausėms slėptis po lapais...

The Odyssey (2026)

Ironiška- iš anksto nusipirkus bilietą (į premjerą merga užsimanė) vėliau atsirado galimybė pamatyti filmą nemokamai :D Būčiau sutaupius 13eurų, reginys nepateisino lūkesčių. Jau iš anonso atrodė prastai; yra režisierių, kuriems nereikėtų eksperimentuoti. Christopheri Nolanai, jei mąstai apie siaubeko kūrimą, davai nereikia?... Visų pirma- klaikus castingas ir iškraipytos, atmestinos herojų versijos. Pradėkim nuo Anne Hathaway (Penelopė)- sėdi už tinklelio, kaip kunigėlis bažnyčioj. Kada chatoj puotauja ir blevyzgoja minia diedų, jos vietoj šikčiau į kelnes kad būsiu išprievartauta! O jinai tąso kažkokį skudurą atsipūtus. Neįtikino 20m laukimo nuoširdumu, chemijos su  Matt Damon nepastebėjau. Lyg kekšė atidirbinėtų- mergaitės, kuo daugiau įnirtimo ir kuo mažiau jausmo. Aišku, ji vieni niekai prieš žiauriausią pasirinkimą pakviesti čion Elliot Page. Transgenderis karys, kaip suprasti; istorija turėjo būti tragiška, liūdna, o išėjo nesąmonė. Nupiepėlis Tom Holland- Odisėjo sūnus- vapšė nereikalingas, istorija tik prideda nereikalingą valandą filme, puikiai apseitume be jo. Robert Pattison irgi prašovė- vietom taip pervaidina, kad darosi panašu į nenusisekusį kaimo teatro spektaklį. Charlize Theron- pala pala, Odisėjas sėdi gražios moters draugijoj, SPA sąlygom, atminties kalėjime, matai, kenčia XD  O kur dar Juodaodė Elena, dėl kurios kilo Trojos karas... Afigiet. Tada pigiai atrodanti karinė apranga- nu kaip iš karnavalinių kostiumų parduotuvės, taip ir užuodžiu plastiko kvapą, made in China, lūžau iš juoko. Beje, Nolanas iškrėtė įžūlų šūdų pokštą- Trojos arklyje, žinote, buvo šikama ir myžama. kaip ir logiška. Bet kaip tada jie, neužuosti, išsiropštė iš ten? Turėjo ekskrementai ir sysius imt tekėt pro skylę, o Trojos kariai užuosti chuinę. Pabandykit nuimt laiką, per kiek laiko tualete ima dvokti, ištūmus rudį,- žaibiškai. Poemos frazės "kai pasakosi apie mane, dadėk ką nors", "eik šikt, seni" ir labiausiai užknisusi "tavo akys atrodo išmintingos", kaip galima darkyti tekstą???  Gerai, keli akcentai, kurie atvėsino nusivylimo karštį- Ciklopas buvo nuostabus. Kaip žiauriai ten su juo pasielgė, gyveno sau oloj, avis ganė, atėjo akį išdūrė, urodai. Kirkės burtai- Samantha Morton- va kur enigma, atmosfera, charakteris. Odisėjo vyrus minko kaip plasteliną, lipdydama kiaulių pavidalus, baisu ir akių negali atplėšti, jėga...   Pabaigoje Odisėjas turi nužudyti Penelopės jaunikius: kova komiškai primena John Wick, galvojau, visus čia ir kirs, žiovulys suėmė. Holivudas išniekino lietaratūrinį perlą be gailesčio, aš apšalus.