kai kyla noras...bet prastas oras
"I don't know. You creep me out. You get a real "off her meds" vibe."
2026 m. rugsėjo 29 d., antradienis
2026 m. rugsėjo 25 d., penktadienis
Feels like home (2025)
Nesu tikra, ar kada lankiausi Mondo Bizaro festivalyje "Skalvijoje", rugsėjį tuo laiku kas nors dubliuojasi, todėl praleidžiu. Šįkart žlugo savaitgalio planai, suskubau naršyti programos, ką čia galėčiau nustverti. Išsirinkau daug žadančią vengrų juostą, lyginamą su Yorgos Lanthimos kūriniais. Ambicinga, čia tik režisieriaus debiutas.. Ar nebus susvilęs blynas, nuo kurio juodų dūmų krapštysiu akis besikeikdama? Džiugu, kad nuojauta neapgavo, filmas buvo puikus. Vienišą, ką tik bedarbe tapusią Ritą pagrobia. Persigandusi moteris atsiduria keistoje, totalitariniu režimu gyvenančios šeimos nelaisvėje. Jai suteikiamas naujas vardas, gyvenimas, o senąjį verčiau pamiršti. Netrukus kalinė patiria, kad yra ir daugiau prievartinių šeimos narių. Minimalistinis, sunkiai radęs investicijų, nes kritikuoja Vengrijos politinę santvarką. Aktoriai labai labai geri; pagrindinė herojė greitai permano žaidimo taisykles ir pradeda manipuliacijas, gražu pažiūrėti. Beprotybėje geriau būti vadovu, nei vykdančiuoju! Paradoksalu: nors čia sektos analogas, sukuriama kažkas.. brangintino? Kas iš to savarankiškumo ir autonomijos, jei niekam tavęs nereikia ir tau dingus, niekas neieškos? Ko vertas toks gyvenimas? Labai mėgtu galvoti ir diskutuoti kviečiančius kūrinius!
The Host (2006)
Pietų Korėja- įsimintinų filmų valstybė; garantas, kad pamatysi kažką netipiška. Monster- horror žanras tik neseniai ėmė patikti, su malonumu paleidau sau ir sesei per projektorių. Kosmosas, koks juokingas filmas! Jau nekalbu apie korėjiečių manierizmus; kaip jie "tvarkosi" su ekstremalia situacija, klykiau iš juoko. Užuot medžiojus pabaisą, karantinuojami netoliese buvę ir galimai kontaktavę žmonės, su jais atliekami jūros kiaulyčių tyrimai! Viena nelaiminga šeima atsiduria karantine, kai jų mažametė giminaitė bando išgyventi monstro gūžtoje. Koks nuovokus, sumanus vaikas, pagaliau laikiau špygas dėl jos likimo. Nieko panašaus į išsižiojusius, lyg raminamaisiais apkvaitintus Holivudo išperas. Taigi, senelis, tėvas ir dėdė su teta stengiasi ištrūkti, nes supranta- laiko liko nedaug, mažajai žūtbūt reikia padėti. Vandens pabaisa- šauni, turint omeny, kad 20metų prabėgo nuo sukūrimo. Gal man pasirodė, bet keletą kartų pasišaipyta iš JAV- kaip neramumų priežasties ir aklo užsispyrimo simbolio. Nuotykinga, nors liūdna, šeimos gelbėjimo operacija.
2026 m. rugsėjo 21 d., pirmadienis
Resident Evil (2026)
Nesu video žaidimų gerbėja, apskritai nepraktikuoju. Tačiau burtažodis body- horror visada iššaukia smalsumą, o 5 eurų bilietas yra stipri motyvacija. Ką gi, pranoko lūkesčius, fantastika, kėdė šokinėjo, purtantis iš juoko. Filme atsisakyta rimto požiūrio, įprasto paplitus virusui ir gresiant žmonijos išnykimui; atsimenu, dalys su Mila Jovovitch būtent tokios. Why so serious, fuck it! Sulipdykime kamuolį iš kūnų, prisekime lovecraftiškų čiuptuvėlių ir pašėlkime! Labai gerai parinktas pagrindinis aktorius, Austin Abrams. Komiška natūra šiurpių įvykių fone įsikomponuoja kaip puzzle detalė. Nesijaučia šlykštaus, debiliškų amerikoniškų juokelių laidymo, kuris taip erzindavo. Bičas išgyvena neeilinį siuntinio pristatymą, jis peršikęs, kalba su savimi, natūralu :D Jaučiasi, kad veiksmas rutiliojasi žaidimo tempu- įlipi/išlipi iš auto, bėgi nuo monstrų, prieini objektą, vėl bėgi ir t.t. Finalas ligoninėje- jėga, nuo vėmalų monstro iki suirutės laboratorijoje, bravo, kiek pozityvo per pusantros valandos!
2026 m. rugsėjo 19 d., šeštadienis
The Game (1997)
Visi nemėgsta pasikėlusių žmonių- Michaelas Douglasas nepriekaištingai suvaidina atkarų banko šulą. Įnoringas, dirglus, persisotinęs turtuolis, kuriam viskas atsibodę. Gavęs pasiūlymą sužaisti žaidimą, kuris sužadins naujus pojūčius, nenoriai, bet visgi pasirašo. Kadangi žinojau kur šuo pakastas, praradau dalį malonumo, bet niekas nekaltas, kad vilkinu peržiūrėti beveik 30metų. Turiu pasakyti, šlubuoja trilerio tempas; pusė filmo praeina be reikšmingesnių įvykių, jaučiama mažytė paranoja, bet ir viskas. Paskui paukšt- prasideda gainiojimo fazė, vos spėji reaguoti. Tačiau nufilmuota labai gražiai- naktinio miesto vaizdai, šaligatviuose atsispindinti žibintų šviesa, tamsūs skersgatviai- Fincheris labai stiprus kinematografijoje. Kai pasidarydavo nuobodu, tiesiog grožėjausi miestu. Ant kiek galima nuspėti žmogaus veiksmus, istorija paremta testais, kuriuos Nikolas atlieka pradžioje, nejaugi esam tokie aiškūs??
2026 m. rugsėjo 7 d., pirmadienis
Sunlight (2024)
Paskutinis vaizdas, kurį mato Rojus, prieš užsiveržiant kilpai ant kaklo- beždžionė lange. Tada stoja tamsa, vėliau atsibunda savo kelioniniam furgonėlyje, kurį vairuoja ta pati beždžionės kostiumu mūvinti persona. Kostiumo beveik niekada nenusiima- kuriama nauja asmenybė, galutinai nusivylus senąja ir bandant lipdyt gyvenimą iš naujo, žinom tik, kad čia moteris. Juokinga ir liūdna kartu. Tai kelio filmas, kur du žmonės padės vienas kitam, nieko pernelyg įmantraus, bet susižiūrėjo maloniai. Daug absurdiškų nutikimų ir nurautų personažų- kapo atkasimas dėl laikrodžio klastotės, principinga motina policininkė, control freak dviratininkas draugužis, - negalėjau negalvoti apie pažįstamą dviratininką, laimei, juos sieja tik ši priemonė.. Režisierė- žinoma ventrilokistė Nina Conti, taip pat sukūrusi ir pagrindinį primatės vaidmenį, kaipgi kitaip :)
2026 m. rugpjūčio 28 d., penktadienis
Demon (2015)
Niekada neteko matyti lenkiško siaubo filmo, intriguoja; turint omenyje jų temperamentą- kunkuliuojanti, nacionalistinė charizma- čia plyti neišsemiamos galimybės. Na, charizmos netrūksta, bet pirmu smuiku groja kažkoks žydų folkloro atstovas- dybukas, nors apsišik, pirmą kartą girdžiu apie tokį! Vadinasi, vyksta lenkų vestuvės- bravo, baisesnės aplinkos nesugalvosi; iškilo visi juodi prisiminimai iš sutrinų sodybų. Žmonės, kodėl renkatės švęsti šį tipo svarbų gyvenime įvykį visokiuose tvartuose?... Aišku, reikia kažkur dvi gimines sutalpinti, puseserės vyro uošvę pakviest ir visus kitus devintus vandenis nuo kisieliaus. Nusikratau praeities košmarų debesies ir judam toliau. Su jaunikiu ima dėtis kažkas nenormalaus. Iš pradžių galvojau, bus eilinė kinkadrebystė prieš lemiamus pokyčius, bet ne. Atmosfera tiršta, kreminės tekstūros- sodyboj beprotiškai nejauku, spalvinis fonas panašus į sepijos fotkes. Filmas lėto vystymo, nejauka auginama palaipsniui. Daug nepagražintos balių realybės- nesaikingas alkoholio vartojimas, dėdė išviduriuoja sveikinimo kalbą ir nežino kada sustot, kunigas, kurio nėra kam parvežt nes visi girti, visus strojinantis tėvukas ir t.t. Už šitus kadrus duodu labai daug taškų, achujenai pavaryta. Pabaiga maloniai priminė "The Shining"- fotografijos turinys. Stiprus 7/10.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)


