2021 m. spalio 22 d., penktadienis

Breakdown (1997)

Dėmesį patraukė dykumų vaizdai- įkaitęs smėlis, kanjonai, skurdi augalija, mylių mylios, neužterštos žmogaus būties- gražiausias peizažas pasaulyje. Sutuoktiniai, keliaujantys į Kaliforniją, netikėtai sustoja vidury niekur- sugedo jų absoliučiai naujas automobilis. Laimei, pro šalį važiuoja draugiškas furistas, ir paiima moterį, kad šioji iškviestų pagalbą. Na ir kaip ten sakydavo X-failuose- "nepasitikėk niekuo", žmona dingsta be žinios. Jos nė pėdsakų užkandinėje, kurioje tartasi susitikti. Sunerimęs vyras blaškosi ieškodamas bent siūlo galo, kurio galėtų nusitverti. Viskas veltui, niekas nematė nei vairuotojo, nei damos. Užsispyrimas vertas susižavėjimo- žmona neverta grieko, kažkokia nususus pelė, įtariu retas kuris ardytųsi :D Įsisuka smalsumą žadinančio trilerio ratai, ir susidomėjęs stebi, kas po velnių čia vyksta. O tada pamatai Lemmy Killmister antrininką (be karpų)- ir esi pavergtas galutinai. Tave persekioja roko žvaiždės stilium pasidabinęs banditas, jėgytė. Pasirodo, kad niekšai užsirovė ne ant eilinio nevykėlio, žingsnis po žingsnio vyrelis įgauna superherojaus savybių ir be kovos nesileis duchinamas. 

2021 m. spalio 18 d., pirmadienis

Boys in the Trees (2016)

Nustebino ši Helovino tematika pastatyta juosta iš Australijos! Norėjimas pritapti, pamynus savo hobius, užmiršus vaikystės draugą, pamažu ima varginti  pagrindinį veikėją Korį, paaugliškos paniatkės, likę toli praeity, ačiū dievui. Juk visai čia pat mokyklos baigimas, apsimetinėjimas nebetenka prasmės- paauglių autoriteto pozicija praranda savo jėgą ir galią. Vaikinas nori siekti prasimušti fotografijos srityje, tuo jis labai skiriasi nuo vėjavaikių bendraamžių, kuriems terūpi alkoholis, merginų triusikų turinys ir patyčios iš silpnesnių. Prie pastarųjų jis verčiamas prisidėti. Auka neeilinė- buvęs vaikystės draugas. Labai gerai parinktas aktorius dėl fizinės išvaizdos ypatybių- ne koks normalus saldus amerikonų vaikas, kuriam stereotipiškai užmaunami akiniai ir tokiu banaliu būdu paverti jį auka. Mažesnio ūgio, vaikiško veido, atrodo minimum 5metais jaunesnis už bedraamžius-  lengvai matau, kaip jis taptų patyčių mėsa mano mokykloje. Turi nelaimėlio autentikos, o vaidina nuostabiai. Išgavęs iš Korio pažadą palydėti jį namo dėl patirtos galvos traumos, Jona įtraukia buvusį draugą į  niūrią, mistikos kupiną Helovino nakties kelionę.  Čia persipina realybė ir miesto legendos, vaiduokliai, vienatvė, išdavystė ir ką reiškia būti persekiojamojo kailyje. Muzikos takelis- garsiausi 1990-2000ųjų hitai, nesidomėjau muzika plačiau, bet teko kelis gabalus girdėti, kas privertė šyptelėti. Solidus veikalas apie tapimą suaugusiu.

2021 m. spalio 10 d., sekmadienis

Kajillionaire (2021)

Vieną Mirandos July režisuotą  filmą jau teko matyti, įdomumo dėlei užmečiau akį, kada- eina sau, prieš 11 metų! Įsiminė keistos paauglių varžytuvės dėl blowjob'o ir mergaitė, kolekcionavusi elektrinius buities prietaisus. Filmas apie vienišius, kokių lengvai nesutiksi, socialiniai išsigimėliai (puiku), tai daugmaž nusiteikiau panašiam braižui. Šįkart privilioti du garsūs vardai- Richard Jenkins ir Evan Rachel Wood, nu, galvoju, ingredientai aukštos kokybės, gal ir patiekalas laukia neprastas? Smulkūs sukčiai- tėvas, motina ir duktė- kasdien ieško progų apšvarint kišenes, išvogt paštą, ar šiaip kokią apgavystę prastumt, bet turi 1500 dolerių skolą už nuomą. Aferų apsukos slabnokos, nepadengia pagrindinių poreikių. Taigi jie sumąsto aukštesnio lygio klastą, bet pradeda aiškėti smarkiai braškantys partnerių santykiai. Ir juokinga, ir graudu tuo pačiu metu, kai išgirsti keisto  dukters vardo kilmę :) Ir dar- karts nuo karto įvyksta žemės drebėjimai, kas iššaukia seriją komiškų reakcijų ir nušvitimų :D Daug whatafuck momentų, svetimos gėdos gnybtelėjimų, grynas autsaidarių oušeno vienuoliktukas, tačiau visumoje man patiko, pralinksmino. Pasirodo, dabar E.R. Wood filmuojasi retai ir būtinai  fantasmagoriškoj, komerciškai katastrofiškoj istorijoje, įdomu, ar asmeninis pasirinkimas, ar džiaugiesi tuo, ką gauni?

2021 m. spalio 6 d., trečiadienis

Great Freedom (2021)

Laikiau špygą, kad spėčiau pamatyti kine, kol nesugalvojo paskelbti trečio karantino :D "Lokys, liūtas, šakelė"- kolekcija įvairiuose festivaliuose rodytų,  patikrintų filmų, mano pasirinkimas- "Didžioji laisvė". Kalėjimas ir homoseksualumas, 1945-ieji, kada buvo ypač nekažką būti kitokiam nei visi. Keista, maniau cypėj tratintis visada buvo norma. Filmo pradžia sukėlė šoką, nemaloniai primindama "Kreivių" patirtį, kada teko degti iš gėdos pasikvietus draugę į ne ką kita, o gėjų porno, nes meninės vertės tiesiog nebuvo, prosta tak. Viešpatie, galvoju, gi čia Franz Rogowski, nelogiška! Laimei, pateikta tik aštri įžangėlė, užtikrinanti: čia reikalai rimti, taigi pacanai,  sėdėję netoliese, galėjo išeiti tiesiog tada, kam laukė dar valandą? "Bliat, varom iš čia"- galiausiai kapituliavo šeimų maršo atžalos ir nešė mėsas iš salės. Hansas Hofmanas, išgyvenęs koncentracijos stovyklų siaubą, nenustojamas bausti. Homoseksualus vyras permetamas kalėjimo žinion. Jis neslepia  orientacijos, nuolat patenka valdžios nemalonėn, tačiau neišsižada savęs, net tamsiausią karcerio valandą. Galva neišneša žiaurumo masto. Kalėjime Hansas susipažįsta su Viktoru, dvidešimties metų bėgyje matyti, kaip evoliucionavo jų draugystė. Užfiksavau mikroskopinę aliuziją į Shawshank Redemption, kai pamini Ritą, iš visų moteriškų vardų, būtinai Rita? negali būti tiesiog sutapimas. Labai patiko Viktoro veikėjas. Tiek metų nelaisvėje, o žmoniškumo nepametė. Scena, kur jie apsikabina kieme, smogė man per emocijas, net žliumbtelėjau. Pabaigoje vėl kilo nerimas, kad nebūtų tiesmuka, lėkšta, nes oi nepagailėta vaizdelių. Tačiau ne kartą matytas motyvas šįkart būtent tai ir reiškė- didžiąją laisvę būti savimi.

Dune (2021)

Man patinka, kaip Denis Villeneuve neskuba. Kad neskaičiau "Kopos", man absoliučiai netrukdė suprasti siužetą- tam skiriama pirmoji valanda. Daug europiečių aktorių- antras didelis pliusas, jie santūresni, šaltesni, taigi išvengta patoso ir superherojų vibe'o, kuris kiečiau pavarys. Kinematografija užima kvapą. Justi žvaigždžių karų ir Hellriser įtaka, na, dėl pastarojo gal klystu, knygos gi neskaičiau, bet man pasirodė. Siužeto nekartosiu, čia turbūt garsiausias 2021-ųjų filmas. Akivaizdu, kad laukia antra dalis, tikėkimės, iš to paties režisieriaus rankų. Smagu, kad Dave Bautista, išlindęs iš po ringo virvių, filmuojasi komerciškai sėkminguose projektuose, jo fiziniai duomenys panaudojami tinkamai.  Iš smalsumo dirstelėjau į 1984-ųjų "Dune", pagal David'ą Lynchą. Vajezusmarija, buvo blogai, o juk mėgstu senus filmus.

2021 m. rugsėjo 24 d., penktadienis

Kalifornia (1993)

Bijok norėti, nes norai kartais išsipildo. Žurnalistas Brajenas, apsėstas serijinių žudikų, sugalvoja padaryti turą po garsiausias žmogžudysčių vietas, vėliau gal net parašyti apie tai knygą. Nusimato ilgas kelias, kertant ne vieną  valstiją, todėl norėdamas sutaupyti ant kelionės išlaidų, jis su drauge paima porelę bendrakeleivių. Du white trash atstovus, Erlį ir Adelę. Ir koks sutapimas- Erlis yra psichopatas, žudantis žmones :D Ketveriukė juda Kalifornijos link, Brajeno draugės skepticizmas auga kas valanda. Jai nepatinka Erlis, kaip jis elgiasi su savo šulo stokojančia, bet miela mergina, kad yra nevalyvas šūdo gabalas. Ji bando įkrėsti proto savo draugužiui, kad jiedu mestų neprognozuojamo elgesio šunsnukį, kol dar ne vėlu. Bet Brajenas lyg užhipnotizuotas kunkuliuojančio, per kraštus virstančios Erlio vyriškumo. Įtampa auga. Dar nesu mačius Brad Pitt tokio nasty motherfucker amplua :D Žiūrint filmą, visiškai iškrito iš galvos, kad dešimtajame dešimtmetyje tai buvo vienas seksualiausių planetos vyrų. Atstumiantis, bjaurus smurtautojas ir viskas. Magiška, kaip galima persikūnyti. Juliette Lewis retardės vaidmeny irgi žavinga, bet pasirodo, šis triukas naudotas ne vienam filme. Ką galiu paskyti apie David Duchovny? Jo melancholiškas balsas labai tinka klausyti už ekrano, bet .. negalėjau atsikratyt įspūdžio, lyg jis nuobodžiautų.

2021 m. rugsėjo 9 d., ketvirtadienis

Corpus Christi (2019)

Vos neišjungiau- pasirodė atstumiantis, lėtas, nuobodus. Bet pagalvojau- žmogau, juk čia buvęs pretendentas į "Oskarus" kaip geriausias užsienio filmas- už nieką nominacijom nesitaško. Pamažu įsivažiavau, nors nejauku liko iki pat pabaigos. Jaunuolis iš pataisos namų, užuot pradėjęs dirbti pas malūnininką, prisistato miestelyje kaip kunigas Tomas! Panašios kiaulystės įmanomos tik provincijose, kur senas kunigėlis mėgsta priliuobti iki nukritimo, o išpažinčių klausyti ir mišias laikyti kažkam tai reikia. Neįtikėtina, bet su sielos vedlio pareigomis naujasis "kuniga"s susitvarko puikiai, pelno miestiečių simpatijas, jo netradiciniai pamokslai ir šokiruojantis nuoširdumas pavergia visus. Bet smurtinga praeitis niekur nedingo. Pagrindinio herojaus veidas, pakalbėkim apie veidą! Tai- emocijų žemėlapis, kuriame persikryžiuoja daugybė jausmų, sustabdai filmą, kad galėtum į jį ilgiau pažiūrėti, tai lyg hipnozė. Gerą kiną visgi lenkai kuria, verta patyrinėti festivaliuose, ką jie siūlo.