Point Blank (1967)

28 Years Later (2025)

It's What's Inside (2024)

Smagi, pašiepianti sci-fi komedija, belekaip gerai praleidau vakarą! Pagalvojus, visos problemos kilo iš to, kad veikėjai troško pasidulkinti ne su savo partneriais, amžinas struggle XD Grupelė gen-Z kartos draugelių susirenka paskutinį kartą pašvęsti kartu, prieš vienam jų priimant santuokos įžadus. Ne, čia ne bernvakaris, dalyvauja ir merginos.. Atvyksta seniai nematytas draugas, su kuriuo būta nesusipratimų praeityje, jis atsiveža ŽAIDIMĄ. Prasideda sukčiavimas, kas gali pakrypti blogai, pakrypsta blogai kvadratu, išlenda senos nuoskaudos, slaptos aistros, melai ir t.t. Smaližiavau iš žmogiškų santykių kylančią bjaurastį kaip superviva ledus, lėkšto, nuo instagramo priklausomo jaunimėlio bėdos kėlė sadistinį pasitenkinimą :D Rimtai, nėra nei vieno mielo veikėjo, visi su vienokiom ar kitokiom ydom., šaikelė durnelių.  Prireikė lapelio su tušinuku, kad nepaklysčiau įvykių eigoje, smegenų mankšta, liuks. Pabaiga sarkastiška iki negalėjimo, blemba, būčiau nieko prieš kada nors išvysti tęsinį :D

Bacurau (2019)

Tiesą sakant, vos neišjungiau; pirma pusė užknisančiai nuobodi. Mąsčiau peržiūrėti per dvi dienas, atsikankinant po valandą, bet paskutinę akimirką išlindusi intriga griebė mano ranką ir neleido pasiduoti. Čia įdomiai pritaikyta klasikinė vesterno fabula dabartiniams laikams, jeigu esat matę nors keletą. Bet prieš tai, gyventojai pakramto psichodelikų :D  Dėmesį patraukė Udo Kier, seku, kur vaidina, nenuvylė ir čia. Ypač, kur pasiuto pavadintas naciu, nes yra iš Vokietijos, epiška! Vienybė- tai jėga, miestelio žmonės smogia iš peties. Kol nesupranti, kas vyksta, žiūri sutrikęs wtf kas čia per nesąmonės, dar ateivių laivo pavidalo dronas ima zvimbti, nu blet. Ir sumišimo būklėje žiūrovą režisierius išlaiko labai ilgai, vertinant jau peržiūrėjus, tai tampa pliusu. Šiais laikais, kada viską galima nuspėti, jis vedžioja tave už nosies valandą (!), rizikuodamas, kad išjungsi, galiausiai kantrieji lieka apdovanoti. Neįprastas formatas, vienas iš atvejų, kada pažiūri, pamiegi, o ryte filmas nušvinta naujomis spalvomis ir įspūdis pagerėja :)

Coming Home in the Dark (2021)

Naujoji Zelandija, viduryje niekur nerūpestingai stovyklaujančią šeimą su dviem paaugliais sūnumis užklumpa du ginkluoti vyrai. Atėmę pinigus, mobiliuosius, automobilio raktelius, regis, galėtų nešdintis, bet dinamika rodo, kad materialinis grobis antraeilis dalykas, o užpuolimas- ne atsitiktinis. Todėl tai, kas įvyksta vėliau, pernelyg nenustebino. Pamažu atkasinėjami tėvo praeities artefaktai. Režisierius pasirinko pažeidžiamą žmonių grupę, kaip ir vėlesniame "The Rule of Jenny Pen", tiesa, pastarajame originalesnė. Viena ilga slogi, siaubinga naktis, nepažįstamajam vairuojant tavo ratus. Gal kiek ištįso laiko prasme, buvo aišku, kuo baigsis, visgi scena stadione nustebino. Deklaruojantys keršto idėjas, su ateitimi nesolidarizuoja. Mintis, kad atmintyje labiau išlieka tai, ko NEPADAREI, įstrigo, peržiūrėjus liko nemalonus jausmas; gero reginio ženklas. Nepaisant visko, kas nutiko, begalinis tėvo noras išgyventi pasirodė.. koktus.

Dangerous Animals (2025)

Buvo vienas iš laukiamų šių metų filmų, deja, atnešęs nusivylimą. Iki vėmimo užsaldinta vieno nakties nuotykio siužetinė linija, pagrindinei herojei, beje, jokios apčiuopiamos naudos nedavusi, vos manęs nepribaigė. Krūta bangletininkė, praleidusi vaikystę globos namuose, išvaizda kaip modelio, jokių narkotikų/degradacijos pėdsakų, yeah, right. Ir karštuolis NT agentas, vartantis neblogas babkes ir blyniukus pupytei pusryčiams po audringos sekso naktelės. Jo clingyness buvo suteikę vilties, jog pasirodys esantis didesnis iškrypėlis už Poną Ryklių Virtuozą, deja, ne. Jau nekalbant kad galima apkarpyti trukmę iki 1:25, tiek bereikalingo blaškymosi geldoj. Visgi nėra totali katastrofa, idėja nauja, ir blogiukas padirbėja iš peties, dieve, ant pečių velka visą filmą- charizmos kupinas, perversijos užvaldytas. Rykliai maloniai dilgčiojo adatėlėm per nervus, patogiai sėdint kino salėje, už daugybės kilometrų nuo bet kokios tikimybės susidurti su kremzliniu plėšrūnu. Galiausiai- vandenynas, užpylęs sąmonę ilgesio banga, vos kartą gyvenime patirtas, bet niekada neužmirštas. Negaliu visiškai nurašyti filmo, kur tiek vandens, taigi 6/10

The Damned (2024)

Ledinės vandenyno bangos, daužančios žvejų salos krantus, šaltis, sniegas- atmosfera sukurta tobulai. Izoliacija, nedidelė grupelė žmonių, vos dvi moterys (!) tiek daug gali pakrypti blogai, smalsavau, kas būtent. SPOILER ALERT, toliau neskaityti, jei filmas sudomino, nes dabar išklosiu siužetą, kitaip man neišeina apie jį papasakoti. Horizonte pasirodo laivas, šėlsta audra, jis įstrigęs, rimtai gresia, kad stichija suknežins. Saloje esantys gauna priimt sunkų sprendimą- rizikuoti savo gyvybėm ir irkluoti gelbėti nelaimėlių, ar tiesiog stebėti ir baisėtis? Situacija klaiki, negali kaltinti nieko. Aišku, kada žvejai plaukia ieškoti po laivo sudužimo atlikusio gero, atrodo labai neskaniai.. Iškyla legenda apie Draugurą, kuriuo užsikrečia tarnaitė, o neilgai trukus ir žvejų įmonės savininkė Eva, moterys imlios fantazijos įsisiautėjimui. Grupę užpuola nelaimių virtinė; kažkur dingsta maisto atsargos, visus apėmusi panika, žmonės atsigręžia vienas prieš kitą. Kadrai, kur matome kažką tūnant tamsoje ir lašant, nuteikė nesmagiai, džiugu, kad neparodė, kaip iš tikrųjų atrodo. Pabaigoje mirtys pasipila tankiai ir vienodai, norėjosi daugiau originalumo, bet finalas filmą prikalė prie kryžiaus, matėt, 5,7 balo? Suprantu priežastį, labai nupezėta ten, stačiai neįmanoma. Visgi renkuosi variantą, kad čia dar vienas įaudrinto, badaujančio proto kliedesys, arba Drauguro eibė, o ne rimtai galėjęs nutikti dalykas.