The Year My Voice Broke (1987)

1408 (2007)

Vakar perskaičiau Stiveno Kingo "Apie rašymą"; kaip klostėsi  karjera, kaip gimė garsiausi kūriniai. "Kerė" išgelbėta iš šiukšliadėžės, tik pagalvokit! Pabaigoje, skaitant "1408" pastraipos redagavimą, toptelėjo- pala, šios ekranizacijos nesu mačiusi! Greitai parsisiunčiau ir užpildžiau spragą- seku knygas, kurios virsta filmais, bent kiek vertais dėmesio. Baisu nebuvo, bet savimi pasitikintį, skeptišką paranormalių reiškinių tyrėją- rašytoją John Cusack perdavė. Jo darbas- važinėti po viešbučius, kurie skelbiasi esą apgyvendinti vaiduoklių, ir dalinti "kaukolytes", pagal šiurpo mastą. Aišku, daugumoje viskas tik priemonė turistams pritraukti, todėl rašytojas jau sketicizmo doktorantas. Kol negauna riešutėlio, kuris jo žabtams per kietas. "The Dolphin" ir 1408 kambarys. Impozantiškas viešbučio valdytojas Samuel L. Jackson mėgina vyruką atkalbėti nuo savižudiškos misijos; bergždžias reikalas. Todėl ypač smagu žiūrėti, kaip herojus gauna per aukštai iškeltą nosį. Įkyrūs, užsispyrę žmonės man kelia antipatiją, visai negaila dėl ištikusios krušliavos. Efektai- nuo lengvų pašiurpinimų netikėtai įsijungus radijai iki terminio šoko: čia prakaitas pila, čia jau -5. Vaiduoklių hologramos atrodė ne vietoje, bet dar nematytas formatas, tai užskaitau. Priežastis, kodėl kambarys- gryna pragaro siuita, nepaaiškėja ir gerai, juk būtų koks šabloninis stereotipas, keliantis žiovulį. Laimingos pabaigos nėra, rašytojas- ne supermenas, nulaužiantis prakeiksmą, bet susiprotėja padaryti taip, kad ateityje smalsučiai nesugalvotų čia apsistoti nervų padirginti.

Close (2022)

Prancūzijos filmai, Europos mastu, bene vieninteliai, kurių privengiu. Mane slegia ištęstos scenos, nieko neduodančios kūrybine prasme, daug papų, kūšio ir penių, spjūvis į pabaigą- jokios kulminacijos, ai, laikas baigėsi, gerai, leidžiam titrus. Visų  niuansų nė neišvardysi. Todėl į "Close" Lukiškėse ėjau be ypatingo nusiteikimo pamatyti šedevrą, nors internete liaupsino. Pradėsiu nuo to, kad dviejų trylikamečių draugystė pavaizduota lyg pradedančios gėjų poros. Bandžiau atsiriboti nuo šalto lietuvių mentaliteto, gal užsienyje čia normalu. Miegojimas vienoje lovoje, susiglaudus, neatsiplėšimas vienam nuo kito? Buvo nejauku žiūrėti, bet pirmąkart susidųriau su  drąsiu požiūriu į faktą, kad homoseksualumas nenukrinta kaip gripo diagnozė- staiga, netikėtai. Keistas ryšys nelieka nepastebėtas mokykloje, vaikai yra vaikai. Šalto dušo pliūpsnis išblaivo vieną iš vaikų ir šis mėgina atitolti, rasti naujų veiklų, draugų. "Pedalo" klička šulėj ne tas pakabukas, kurį nešiotum didžiuodamasis. Santykių aiškinimasis kaip dviejų sutuoktinių: zyzianti boba ir jos užgauti jausmai ir pasimetęs vyras, vaikams perkeliamas suaugusiųjų modelis. O tada nutinka tragedija, kurią nuspėjau nė anonso nežiūrėjus, akivaizdi kaip saulė ryte. Tada labai ilgas susitaikymas su netektimi, kaltė, sielą drožiantys jausmai. Gavosi istorija apie anksti šalnos pakirstą homoseksualumo daigą- mano interpretacija.

Wake in Fright (1971)

Jaunas mokytojas skaičiuoja paskutines pamokos minutes, o tada- atostogos! Sudie, nykus kaimiūkšti ir apsisnarglėję vaikai, vyrukas šaus tiesiai į Sidnėjų. Deja, pakeliui užsirauna ant pernelyg svetingų vietinių alkoholikų. "Agresyvus vaišingumas"- kai tau stato gerti, o atsisakyti negali. Dažniausia išsilavinusių žmonių bėda, nemoka pasakyti "ne", bijodami įžeisti artimo jausmus. Nesiginčysiu, jie atrodo grėsmingai. Teko gyvenime  matyti panašių "geradarių"; paprastai piktybiški, savanaudiški tipai, norintys tave paguldyti savo nuosmukyje. Negana to, įkalęs, mokytojas pralošia pinigus kvailose lažybose, Sidnėjus lieka kaip tolimas sapnas. Dabar jis- daugiadienių įkaitas ir baltų arklių ganytojas, su kitais alhašais stumia vieną spirituotą dieną po kitos. Truputį juokinga, nes vyrukas laikė save aukščiau kitų, žvelgė su ironija į paprastus žmogelius ir jų primityvias pramogas, o dabar še. Be skatiko svetimame mieste. Ne, istorija ne apie asmeninį nuopuolį, o ratą, iš kurio negali ištrūkti, puikus siaubo filmas! Fantasmagoriška karuselė pavaizduoja šiurpiai įtaigiai, spėliojau, kuo gali pasibaigti karštligiškos linksmybės su Australijos šunkarom? Scena su kengūrom- klaiki, pasiekusi aukščiausią įtampos tašką; imi šlykštėtis girtuokliais ir linkėti kepenų cirozės čia ir dabar. Su niekuo nesulyginama patirtis, wow.

Bad Boy Bubby (1993)

Po velnių, kas čia buvo??? 35minutes kraipiau galvą nuo ekrane matomų iškrypimų, nesukrėtė tol, kol nepamačiau žiauraus elgesio su gyvūnais. Kaip dažnam siaubo fanui, man čia yra stop. Šlykštu, nepriimtina, pasibjaurėtina. Tačiau atsižvelgiant į kontekstą... Kas, jei taip elgiasi žmogus, kuriam košės galvoje ne per daugiausia? Jeigu trisdešimt metų neišėjai iš apšnerkšto kambario, kuriame tave laikė pabaisa motina, gąsdindama visa matančia Jėzaus akimi, šansų užaugti normalus turėjai ne per daugiausia. Fuucckkkk... Mano sąmonė buvo supurtyta. Galiausiai herojus išeina į dienos šviesą, taip prasideda jo nuotykiai išoriniame pasaulyje. Bubis, nesuvokdamas kas esąs, kopijuoja kitų žmonių elgesį, rezultate gauname kuriozinių dialogų ir situacijų. Geriausia žinoma, kad jo unikalumą galiausiai panaudoja muzikos grupė, savo pasirodymuose. Vis dar permąstau, ką čia mačiau, neina sulyginti su niekuo. Tas lagamino turinys, a la "Se7en" stiliumi gali klykti what's in the suitcase, what's in the suitcase??? Bet net šmaikštauti šia baisia tema neišeina, blyn :( Pagrindinis aktorius vaidina gąsdinančiai įtaigiai, jau maniau, paimtas retardas iš kokių globos namų. Va ką reiškia aktorinis meistriškumas!

Holy Spider (2022)

Man labai reikėjo dvasios pakylėjimo, nes pilnaties savaitgalį ji buvo nugręžta kaip skuduras. Ėjau į Lukiškių kiemą beveik aklai, sudomino, kad bus šioks toks bylos tyrimas, paremta tikra istorija. Ir buvo fantastiška! Kas pagavo nuo pat pradžių- tai ausį rėžiantis vertimas, vertęs prunkšti ir baisėtis? tiesiog idealiai tikęs vulgariai, šlykščiai atmosferai dar labiau pabrėžti. "Išdrošiu tau putę!", "Ištvatinsiu", "Putei nepatinka, kai ant jos rėkia", "Ateik, parodyk kaip tvarkaisi su pute"- keletas spalvingų frazių iš prostitučių kasdienybės. Irane, Mašhado mieste, siautėja serijinis žudikas; jo tikslas- išvalyti miestą nuo paleistuvių. Pirmieji kadrai- gatvės patamsių panoramos šedevrai. Viena prostitutės nakties išklotinė: kasekas opiumo, kad atbuktum, tada kliento lūkuriavimas, darbas kliento namuose, vėliau mašinoje- nustebau pamačiusi oralinio sceną, tiksliau bybį burnoje :D, tada pinigų nusukimas... Žudiko asmuo jokia ne paslaptis- tai gerbiamas vyras i trijų vaikų tėvas Saidas Razimis. Policija nededa įnirtingų pastangų surasti žudiką, kas siutina atkaklią ir ryžtingą žurnalistę, atvykusią pasidomėti. Atsainumas sukrečia- moters padėtis ir taip apgailėtina, vaikų dauginimo mašina perekšlė, o jei prostitutė... Naudotis galima, bet būtina smerkti ir siaubingai su jomis elgtis. Nežinau, kiek kartų padėkojau aukštesnėms jėgoms, kad negimiau musulmonų krašte, blyn. Košmaras, ne gyvenimas. Žudikas pamažu ima byrėti iš vidaus;, aktorius perteikė eižėjančios psichikos vyrą tobulai- religinis fanatikas pamažu ima daryti klaidas. Kova su apkūnia aštrialiežuve kekše  jo namuose vertė juoktis ir šiurpti vienu metu. Galiausiai, sučiupus nusikaltėlį, šalyje jis tmapa didvyriu! Paauglys sūnus žavisi tėvo misija, pasakoja prieš kamerą, savaip atkurdamas žmogžudysčių eigą.  Ilgai ne6iosiu atmintyje..

The Master (2012)

Atmetus faktą, kad per daugiau dvi valandas nepamatai aiškios siužeto linijos- pradžia, dėstymas, kulminacija, pabaiga- o tik dviejų keistų asmenybių draugystę- filmas vistiek palieka įpūdį dėl įtaigios Phillip Seymour Hofmann ir ypač Joaquin Phoenix vaidybos. Aktoriui nuolat tenka ribiniai, beveik išprotėję personažai, jis susitvarko kerinčiai, čia geriausias jo vaidmuo, iš manęs gauna "Oskarą" :D Dvasiškai karo ampalmdytas vyras su ryškiais PTSD simptomais, sutinka kulto lyderį Lankasterį Dodą. Scientologijos įkūrėją. Nuostabiai susiklosčiusios aplinkybės, kaip tik tai, ko reikia klejojančiam veterano protui- šarlatanų šaikos. Visgi, persiimti idėjomis nėra taip lengva, nors herojus stengiasi, kiek išgalėdamas. Jo meilė per smurtą- netinka.. Jei teisingai supratau, Fredis tebuvo Lankasteriui, hmm, iššūkis, kurį sau metė? Manipuliacija jautriu, pažeidžiamu asmeniuž, pavydas dėl nevaržomo Fredžio elgesio, nesaikingo alkoholio vartojimo, lyderis juk turi būti respektabilus? Tik Fredis jau kažkur kitur, scientologas pavėlavo. Paskutinis jų susitikimas rodo, kad lyderiui nepavyko. Nieko baisaus, sekėjų skaičius kasdien auga.  Religija persiėmę asmenys atrodo kaip apsiriję narkotikų- keistai žibančios Amy Adams akys, turtuoliai, besileidžiantys užhipnotizuojami, kad išpasakotų savo praeities gyvenimus- juk taip nuobodu būti turtingam, nors stauk. Keistas filmas, bet muzikos takelis nuostabus, o puikių aktorių vaidyba atsveria nykų scenarijų. Bet kirba įtarimas, kad filmas po 10, 20 metų man atrodytų visiškai kitaip.