Europa (1991)

Obsession (2026)

The Last Viking (2025)

Oho! Tikėjausi keistos skandinaviškos komedijos, o gavau emocinį elektrošoką! Linksma- liūdna- linksma-  linksma-skaudu skaudu, kas čia vyksta, blet?! Prasideda nesėkmingu banko plėšimu- įdomu, koks laikmetis vaizduojamas, dar gali iš kažkur išnešt milijonų, hmmm. Vienas brolis sėda penkiolikai metų, patikėjęs saugoti raktą... retardui broliui :D Įdomus sprendimas, gal pagautas stresuojantis, policijos  malūnsparniam jau prie buto dūzgiant, geriau nesugalvojo, neteiskim. Atlikęs bausmę, grįžta ir tikisi atkasti paslėptą lobį. Bėda, kad brolis sukūrė sau naują asmenybę, dabar jis- Džonas Lenonas XD ir nenori nieko girdėti apie senąją, vadinamas senuoju vardu bando atimt sau gyvybę! Nuostabusis Mads Mikkelsen, pirmąkart matau jį psichikos ligonio rogėse, keistas amplua:)  Prasideda absurdo komedija, pabėgę šizofrenikai kuria band'ą, alhašas rašytojas ieško idėjų originaliai vaikiškai knygelei, jo senstanti gražuolė žmona apmaudauja mestos karjeros,- viso to sūkury buvęs kalinys bando nepamesti sveiko proto ir rasti pinigus, krūva milijonų, kur jie??? Filmas prasideda animaciniu intro, į kurį atkreipiau dėmesį, nes nieko nebūna šiaip sau, vėliau režsierius labai fainai jį panaudoja savo istorijai paaiškinti/iliustruoti- saldžiai kartus manevras, nes animacija nevaikiška, paprastai tariant :D Kaip minėjau, skaudžioji dalis prasideda ėmus lįsti flashbackams iš brolių vaikystės, išnyra belekokio liūdnumo patirtys ir išgyvenimai, dar niekad nebuvau užklupta pasalūniškai, vos nežliumbiau! Amerikietiškų kalnelių tempo kūrinys, neiškriskit iš sėdynių :D

The Element of a Crime (1984)

The Crimson Rivers (2000)

Turbūt reikėtų perskaityti  Jean Christophe- Grange romaną, pagal kurį pastatytas filmas, kad pilnai suprasčiau, kas per bezabrazija vyksta pabaigoje. Nors kaži ar verta- trileris nėra  kultinis. Bet apskritai rašytoju žadu pasidomėti. Į mano, knygagraužės radarą Grange niekada nepakliuvo, o vadinamas prancūzų Stivenu Kingu!... Naiviai tikiuosi, kad čia ne dar vienas reklamistų pokštas. Senas kietas detektyvas atvyksta tirti šiurpios žmogžudystės, jo keliai susiduria su jaunu, chuliganišku leitenantu- policininkų klišės, asmeniniai skirtumai padės jiems išnarplioti bylą, ir t.t. Pliusas- kad filmas europietiškas, aktoriai prancūzai- Jean Reno ir Vincent Cassel, taigi ausų netalžo debiliški juokeliai, kurie būtų būdingi amerikiečiams. Jie savotiški ir net vietom iš tikrųjų juokingi! Ypatinga nusikaltimo aplinka- studentų miestelis, lyg Hogvartso tvirtovė. Čia galioja savos taisyklės, pabaigę universitetą, jaunuoliai lieka gyventi, dirbti,  kuria šeimas su kitais absolventais, čia lyg maža valstybėlė... Pagrindinė mintis politiškai įžūli ir žavinga savo pasiutimu, išspaudė šypseną. Žmonės, ką sau galvojot, lol :D 

Backrooms (2026)

Filmo sėkmė yra idėja- jau apsčiai ekrane prigalvota, primąstyta, regisi, kad matei visus įmanomus siaubo siužetus, ima ir pametėja dar vieną. Jautrų, pažeidžiamą objektą- psichiką ir jos labirintą. Įsivaizduokit, "IKEA" atsivertų nematomas praėjimas sienoj ir patektum į savo pasąmonę- tuščias patalpas, kur ką tik stūksojo baldų ekspozicijos, paruošti buities scenarijai, dabar tupi iškreipti tavo pažįstamų įvaizdžiai ir prisiminimai. Eina šikt, kas gali būt klaikiau?? Į tokį štai nuotykį leidžiasi pagrindinis herojus, vargstantis dėl nenusisekusio asmeninio ir profesinio gyvenimo- išsiskyręs architektas dirba apgailėtinoj baldų parduotuvėj, kur niekas nesilanko. Užtat vyras uoliai lankosi pas psichoterapeutę (veržlioji norvegė Renate Reinsve, nesibaidanti filmuotis alternatyviuose projektuose, šaunuolė), nes situacija bloga. Kliedesiui apie atrastą įėjimą į kitą dimensiją (?) specialistė neteikia per daug reikšmės, iki pacientas dingsta. Varoma smalsumo/kaltės/pareigos degalų kokteilio, moteris leidžiasi tyrinėti minėtos erdvės. Skaičiau, kad filmas nekainavo baisiai daug, užtat pinigų prižėrė atsakančiai vos pasirodęs. Filmuota minimalistiškai- klaidžiojam po baltus kambarius, net snūstelėt užsimaniau, taip mažai veiksmo. Found-footage žymė irgi nedžiugino, bet jo nedaug. Nėra baisus, bet erdvės diskutuoti, samprotauti, gal net tęsinį pakurti- belekiek.

Bound (1996)

"Matricos" kūrėjų, brolių (sesių?) Wachowski debiutas. Man neišėjo iš galvos- ar jau tada kirbėjo mintis pasikeisti lytį? Trileris spinduliuoja begalinį seksualumą ir kunkuliuoja lesbietiška aistra, tobulai atskleista Jennifer Tilly ir Ginos Gershon, gal kartais ir perdėta, bet dzin. Tarpusavio chemija nenuneigiama. Dvi ką tik susipažinusios moterys, pajutusios abipusę simpatiją, kurią liudijam karštose lovos scenose, nutaria nušvilpti du milijonus dolerių iš vienos meilužio mafijozo. Sukuria gana paprastą, bet efektyvų planą, veikiantį domino principu. Veiksmas lemia atoveiksmį, plokštelės gula viena ant kitos, gula su pagreičiu. Istorija rutuliojasi minimalistinėje erdvėje- dviejuose šalia esančiuose butuose, truputį priminė Tarantino "Reservoir Dogs". Netrūko žiaurybių, kraujo, kostiumuotų diedų, tik čia pagrindinė griaunamoji jėga- moteriškas žavesys. Dievinu devinto dešimtmečio trilerius, kur reikėjo taip nedaug, tik gero scenarijaus ir tinkamai parinktų aktorių; dabar samdo esančius "ant bangos". Neatsimenu, ar esu mačius filmą, kur moterys būtų kietos mazafakerės, į galvą ateina tik "Monster", bet Aillyn baigė labai liūdnai, netinka :( Mafijozas, atliktas Joe Pantoliano, įneša isterijos ir psichopatiško žavesio; nors daugumą veiksmų galima nuspėti, visgi nėra čiuvas visai laisvai skaitoma knyga. Spėliojau, kuo gi čia baigsis ambicinga vagystė, ar bus išdavystės momentas, nes Tilly įdomi tipė, tikėtumeisi.