2024 m. vasario 29 d., ketvirtadienis

2024 m. vasario 27 d., antradienis

Reptile (2023)

2023-ieji kaip reta turtingi dėmesio vertų filmų. Atrodo, vis žiūriu, žiūriu, bet krūva nemažėja! Nors kukliais paskaičiavimais, liko TIK 5-6 variantai, taigi jau tuoj, tuoj baigsis..  Pagavus kriminalinę nuotaiką su "Killer", norėjosi kažko tamsaus, brutalaus, ok, nebus fincher'iškai išbaigtas ir nepriekaištingas, tiek to, bele ne prastai atvaidintas. Žvilgsnis užkliuvo už Benicio del Toro ir- kas čia per grybas- Justino Timberlako :D Tebūnie. Vėliau perskaičiau, kad čia režisūrinis debiutas, anksčiau kurtos tik muzikinės dokumentikos, tai vertinu kaip gan tvirtą pirmąjį žingsnį į meninių filmų industriją. Nužudoma jauna brokerė. Žvilgsnis, žinoma, krypsta į pačius artimiausius- daugumoje atvejų pasidarbuoja sugyventinis. Jį suvaidino priverkmanupę Timberlakas. Niekada nemaniau, kad kada pasakysiu- popsiukas yra aktorius ne iš kelmo spirtas! Mamytės sūnelis su puvėsiais dvokiančia sąžine, ta mamytė kaip rėkiantis kaltės įrodymas. Mamyčiukai visada būna kulnus apsišikę.. Vis dėlto daugiausia dėmesio iš manęs sulaukė, stačiai įsimylėjau Benicio del Toro. Kaip čia išeina, kad su juo  praktiškai nieko nesu mačiusi? Būtinai ištaisysiu klaidą ateityje; fenimenalus. Kaip ir nieko drąstiško, įsimenamo neparodo, net visai pastangų nededa į vaidmens kūrimą. o išeina taip, kad yra kertinis filmo akmuo. Faina, kad darbo užkulisiais dalijasi su žmona,- geresnės romantikos man ekrane dar niekas neparodė: kaip virtuvėje jie atkuria dantų žymes, fainuoliai :) Remontas namuose, virtuvės krano skrolinimas telefone bylos tyrimo metu, priartina detektyvą prie žmogiškojo buiteko; šmaikštu ir simpatinga.

2024 m. vasario 25 d., sekmadienis

The Killer (2023)

Peržiūra praėjo lyg meditacija- ramiai, atsipalaidavus- klausant samdomo žudiko refleksijų apie pasaulio galinguosius, kapitalizmą, pinigus ir susitvardymą, kurio negali pamesti. Patiko naujas požiūris; esame pratę hitmanus matyti be proto kietus, nuolat skubančius, respektabiliom povyzom, nors iš kaukolės kažin ar daug košės iškabintum. Anonimiškas pagrindinis herojus pradeda nuo.. minčių apie nuobodulį. Jeigu negali atsispirti gniuždančiam nuobodulio poveikiui, šis darbas ne tau. Iš tiesų, ilgos tykojimo valandos, sustingę raumenys, iš tavęs besityčiojantis laikas, apie tai nekalbėta nė vienam ligšiol matytam filme. Michael Fassbender čia gula kaip dailiai pasiūtas drabužis- yra vienas tų aktorių, kurie mažai kalbėdami, tik savo fizionomija atskleidžia viską. Žudikas dirba metodiškai, apgalvotai, bet nėra superherojus  (vėlgi, pliusas, nors nieko čia ypatingo, tiesiog mano sąmonė vis dar infekuota džonvikiškumo :D) Sunki kova su buldogo šeimininku įrodo, kad veikėjas sužeidžiamas, rizikuoja lygiai kaip visi mirtingieji, laikomasi įsikibus realizmo virvelės. Didelis dėmesys skiriamas technologijoms- praėjo laikai, kada pakakdavo šautuvo su taikikliu, geros regos ir nevirpančių rankų, o tada mikliai tepti slides. 21amžiuje esi nuolat stebimas kamerų, pilna spynų ir apsaugos sistemų, kurias reikia įveikti. Veikėjas sumaniai downloadina ir operuoja appais, kurie man nieko nesako, bet faktas, kad informacinės technologijos prisideda prie žmogaus gyvybės atėmimo, kelia šiurpulį. Džiugiai nustebino pabaiga- pasiekęs galutinį tikslą, keršto misijos kulminaciją, herojus pasielgia labai netikėtai. Pradžioje susiraukiau, o paskui viskas pasirodė logiška. Standartinis sprendimas būtų nugramzdinęs šia stilingą, daug žadančią kriminalinę dramą istorijos užmarštin. Vadinkime tai vienu iš principų, kuriais vadovaujasi šaltas, pragmatiškas žudymo įrankis. Jis vertina sistemą, kuriai dirba, ir supranta savo vaidmenį joje, išlieka profesionalu. Tiesiog kartais pasitaiko klaidelių, kurios nebepasikartos.

2024 m. vasario 22 d., ketvirtadienis

Society of the Snow(2023)

Prisimenu, kaip prieš septynerius metus žiūrėdama Alive, galvojau- kodėl Urugvajaus, kurio valstybinė kalba ispanų, komandos narius vaidina amerikiečiai, Ethan Hawke, Josh Hamilton? Urugvajaus piliečiai- visai kita etninė kultūra! Man į galvą nebūtų atėję, kad galima tiesiog spjauti į tokius dalykus; kaip pernai Ridley Scottas padarė su Napoleon  Absurdas- prancūzų imperatorių vaidina Phoenixas! Būtų mano valia, istorines asmenybes atliktų tik tos pačios tautybės aktoriai, be diskusijų! Taigi, 2023-iais pagaliau ekranus pasiekė vizualiai tikslesnė 1972-aisiais įvykusios aviakatastrofos versija. Matant tiek sniego, sunku patikėti, kaip jiems pavyko, kokia temperatūra būdavo naktį, siaubas... Manau, juos išgelbėjo faktas, kad buvo sportininkai, ne vien fizine prasme, bet  ir psichologine- komandinis darbas. Turinys žinomas, nekartosiu, tik tarsiu kelis žodžius apie režisūrą. Įvykius pasakoja herojus, dėl kurio išgyvenimo žiūrovas nė kiek neabejoja- juk pabaigą žino tas, kuris išliks. Čia lyg nerašyta taisyklė. Todėl išimtis šiame filme paduria į šoną taikliai, giliai, palieka nustebusį, sutrikusį. Beje, skirtumas nuo amerikoniškos versijos,- įspūdinga kinematografija. Andų kalnai stulbinamo grožio, mirti jų apsuptyje atrodo menkniekis. Taip pat kalnuose įveiktas atstumas iki artimiausios Čilės gyvenvietės atrodo įspūdingiau; kelionė pavaizduota reikalaujanti daug pasiruošimo, sekinanti, vis stumiant šalin beviltiškas mintis. Ekrane daug patrauklių veidų, fiziškai atsižvelgiant į tikras asmenybes; labai vyriški vaikinai, man tos kelios valandos praskriejo pernelyg greitai XD

2024 m. vasario 20 d., antradienis

The Passenger (2023)

Filme taikliai pavaizduota slegianti būtis. Žadintuvas išplėšia iš miegų ir tėškia tave į šlykštų darbą riebaluotoje užkandinėje, kur susirinkęs atkarus kolektyvas. Manot, kad mokyklinis chuliganizmas būdingas tik paaugliams? Klystate. Prie mėmės Bredlio įkyriai priekabiauja žaliūkas tinginys; vožtum su padėklu tokiam per marmūzę ir baigtas kriukis. Tačiau Bredlis yra tobulas žertvos įsikūnijimas, nuolankiai priima patyčias ir nusileidžia skriaudikui. Velnias, tokių tylių pelyčių iš tikrųjų pilna, lengvai patikėjau slogia rytine scena. Tada reikalai pakrypsta netikėtai- kitas kolega apverčia situaciją aukštyn kojom, laiko neatsuksi atgal, tenka sprukti. Kodėl žmogus sprogsta,nežinia, bet su laisvai išduodamais ginklais Amerikoje kyla daug problemų, na, atsisuko varžtas, kas čia tokio? Bredlis tampa pamišusio bendradarbio kompanionu, nes norėdamas išlikti gyvas, turės kiek pasivažinėti. Kyle Gallner vaidina šauniai; žiūrėjau ir galvojau; ateity būtinai pasitaikys tavęs vertas scenarijus su geru režisierium, tu per geras mediocre šūdui, laikau už tave suspaustas špygas, net sąnariai traška!  Porelė atlieka Bredlio perauklėjimą pagal Maestro nušoviau tris bendradarbius ir man pochui programą.   Vyrukas, vaidinantis Bredlį, nesislapstydamas ašaroja, inkščia ir yra apgailėtinas kaip skylėtos kelnaitės. Kodėl Bensonas su juo terliojasi, nesupratau; bet galiausiai gauna  peiliu į nugarą geradaris, pabaiga. 

2024 m. vasario 10 d., šeštadienis

God's Crooked Lines (2017)

Suviliojo istorija beprotnamyje, nepabūgau ilgos trukmės. Ir ką, apvyniojo mane aplink pirštą- pabaigoje tikrai negalėjau pasakyti, ar pagrindinė herojė psichinė ligonė, ar sveika moteriškė.  Proto žaidimų, manipuliacijų čia apstu, gražu žiūrėti. Kas užkliuvo- tai kad lyja pagal užsakymą, visais kritiniais filmo momentais, net erzina; grįžta iš liūties lauke, sausais plaukais, nors ką tik permirko, lol. Šiaip intriga išlaikyta iki galo, daug simpatingų veikėjų- pvz. geriausi draugeliai milžinas ir patvirkęs neūžauga, dvyniai šizikai ir žmogus, beprotiškai bijantis vandens. Kaip tada maudosi? Nepaaiškina, na, neesminis dalykas siužetui :) Siužetas, vienu sakiniu, skamba: į durnyną savanoriškai prisistato turtinga moteris, neva tirti įtartinos draugo sūnaus savižudybės; taip, šalia turtų žarstymo tarp pirštų, ji tokia kaip ir neoficiali detektyvė! Dabar, kai rašau, vis juokingiau atrodo visa istorija, kai žiūrėjau, regis, nebuvau tokia priekabi XD Ligoninės direktoriui moteris kaip rakštis šiknoje, net mėlynuoja neigdamas bet kokius jos "sveikatos" argumentus, paskui duoda truputį elektros nervams apmaldyti, hehe. Bet moteris ne iš kelmo spirta, turi užtarėjų: metusi kelis flirto manevrus, staigiai užverbuoja akiniuotį gydytoją. Užverda Hipokratų karas. Gavosi ispaniškas gegutės lizdas su moterim protagoniste, daug lietaus ir kiaule sukčiumi sutuoktiniu, be dvasinio išsivadavimo elemento. 

2024 m. vasario 5 d., pirmadienis

Loving Adults (2022)

Santuoka kaip visuomenės konstruktas, po filmo įplieskė smegenyse chaosą. Jeigu pagrindinę heroję nurašėte kaip psichopatę, tada atmetate visą sutuoktinių "iki mirtis mus išskirs" reikalą, "šventą" santuokos sakramentą :D Užsineriat kilpą dėl savo įsitikinimų, tuo ši danų psichologinė drama stulbina ir verčia žavėtis.  Žinoma, dabar gyvenam laisviau, giminės mažiau baksnoja į tuščią vietą ant piršto ir laido koserę "tai vis dar viena, o biologinis laikrodis tiksi", bet dar pasitaiko kenčiančių panašias atakas prie švenčių stalo. Viskas, apie ką dabar galiu galvoti. kaip ,nesveika ir patologiška būti su vienu ir tuo pačiu žmogumi, kai kurių gyvenimas, medicinos dėka, sieks galbūt ir 90+ metų. Kas planuoja turėti vaikų, deja, geresnės santvarkos dar niekas neišrado, bet kaip rodo patirtis, tose pačiose šeimose taip pat išauga nevykėliai, ligoniai, nusikaltėliai; destruktyvus motinų santuokų pavyzdys (kas trečia lupama), vėliau atsispindi ir dukrų gyvenimuose, nes smurtą priima kaip normą. Tačiau aš nuklydau į lankas, grįžtu prie siužeto. Sužinojusi, kad vyras neištikimas su jaunesne bendradarbe, Leonora tučtuojau užima gynybinę poziciją. Kas priklauso jai, niekada nepriklausys kitai. Prasideda arši kova tarp sutuoktinių, materialinė gerovė suvaidina ne paskutinį vaidmenį. Kodėl turėtum atsisakyti patogaus gerbūvio, viską atiduoti  kažkokiai mergšei? Pragmatinis požiūris man labai patiko, paprastai moterims pakiša koją įžeisti jausmai ir jos "kilniai" perleidžia vyrą meilužei. Vyras- anaiptol ne auka, jo sprendimas išprovokuoja negrįžtamas pasekmes, veikiančias žymiai efektyviau nei santuokinis žiedas :D Kas laukia šios poros? Įvykius detektyvas pasakoja savo dukrai- kaip tyrė mįslingas porą lydėjusias mirtis, bet nieko tikro įrodyti negalėjęs.