Backrooms (2026)

Bound (1996)

"Matricos" kūrėjų, brolių (sesių?) Wachowski debiutas. Man neišėjo iš galvos- ar jau tada kirbėjo mintis pasikeisti lytį? Trileris spinduliuoja begalinį seksualumą ir kunkuliuoja lesbietiška aistra, tobulai atskleista Jennifer Tilly ir Ginos Gershon, gal kartais ir perdėta, bet dzin. Tarpusavio chemija nenuneigiama. Dvi ką tik susipažinusios moterys, pajutusios abipusę simpatiją, kurią liudijam karštose lovos scenose, nutaria nušvilpti du milijonus dolerių iš vienos meilužio mafijozo. Sukuria gana paprastą, bet efektyvų planą, veikiantį domino principu. Veiksmas lemia atoveiksmį, plokštelės gula viena ant kitos, gula su pagreičiu. Istorija rutuliojasi minimalistinėje erdvėje- dviejuose šalia esančiuose butuose, truputį priminė Tarantino "Reservoir Dogs". Netrūko žiaurybių, kraujo, kostiumuotų diedų, tik čia pagrindinė griaunamoji jėga- moteriškas žavesys. Dievinu devinto dešimtmečio trilerius, kur reikėjo taip nedaug, tik gero scenarijaus ir tinkamai parinktų aktorių; dabar samdo esančius "ant bangos". Neatsimenu, ar esu mačius filmą, kur moterys būtų kietos mazafakerės, į galvą ateina tik "Monster", bet Aillyn baigė labai liūdnai, netinka :( Mafijozas, atliktas Joe Pantoliano, įneša isterijos ir psichopatiško žavesio; nors daugumą veiksmų galima nuspėti, visgi nėra čiuvas visai laisvai skaitoma knyga. Spėliojau, kuo gi čia baigsis ambicinga vagystė, ar bus išdavystės momentas, nes Tilly įdomi tipė, tikėtumeisi.

Blade (1998)

Stilinga nesąmonė apie vampyrus su tirštu nostalgijos padažu; vaikystėje žiūrėtas dar su močiute. Atsimenu, jai labai patiko Wesley Snipes, apskritai juodaodžius laikė gražiais. Kas turėjot tokią močiutę? Fuckin legend! Siužetas- pagrindinė blogiečio vampyro užmačia- kažkoks kliedesys, ko siekė? Negaliu išjungt smegenų, mane visada persekioja logikos šmėkl, kalta, atleiskit :) Ir taip gyvena amžinai, ar ketino išnaikint žmoniją? Ką tada valgys? :D Užtat kaip iškilminga, kiek pasiruošimo. Beje, ar vampyrai tokie bejėgiai, iš tarybos, kodėl juos taip lengvai transportuoja? Udo Kierą išvis suvysto kaip kūdikį, atveža saulės tekėjimo žiūrėt, patys po šalmais pasislėpę, wtf? Kokia čia nauda būt vampyru, jei esi išglebėlis senbezda.  Daug nesąmonių, neminint precedento neturintį  spf naudojimą,  tačiau virtuoziškas Bleido švaistymasis kardu su odiniu lietpalčiu bei Stephen Dorff charizma padaro neįmanomą. Išvelka filmą į kultinių gretas, negali nesižavėt šiuo briedu. Rodyti pievas ekrane ir vistiek laikyti žiūrovą prirakintą, nors klykiantį iš juoko- didelis kino meno pasiekimas. Pradžioje scena su krauju, purškiamu per klubo lubose įtaisytus purkštukus. Fantastika.

Dead Heat (1988)

Pradžia- juokingas juvelyrinės apiplėšimas su kojinėm ant veidų. Totalus absurdas- nenušaunami vagys; policija ištuština dafiga apkabų, o tie kaip nemiršta, taip nemiršta. Galvoju, kas per briedai, nors čia ne metų filmas išliekamosios vertės atžvilgiu, bet kokia nors logika turėtų būti? Ir paaiškėja, kad paslaptis... mano profesijos atstovų stebuklingas bakst. Pagerbta, ačiū!❤ Momentaliai timptelėjau nusmukusių kelnių balą aukštyn, nekasdien pamatysi analogiškas nesąmones :) Miestą siaubia zombių vykdomi nusikaltimai, du policininkai bando užčiuopti pagrindinį mastermaindą. Farai skirtingi, kaip įprasta komedijose, plevėsa aštrialiežuvis ir disciplinuotas teisėtvarkos sergėtojas. Pastarasis žūva apgulties metu, bet yra prikeliamas! Dabar turi keletą valandų savo bylai išspręsti, iki virs supuviusia mėsos krūva. Lengvas panirimas į policininko gyvenimo prasmės klausimą, bet laiko nėra, tai prabėgom dramos ištiktukas bibliotekoje, cha cha. Treat Williams- malonus pažiūrėti, aštuoniasdešimtųjų mačo energija ir antakiai, kuriuose paklysti galima, hell yes. Belekas vyksta, scena kinų restorane su atgijusia strykčiojančia skerdiena- kosmosas. Filmas kultinis, daugiau abejonių nebeturėjau;  kaip jis išsilaisvina iš greitosios pagalbos automobilio, blemba! Pabaigoje žybteli anksčiau negirdėta, sumani turtuolius privilioti turinti idėja, pristatyta siaubo legendos, Vincent Price.  Praleidau bombastiškas 1:20 val, troškau kad niekada nesibaigtų body horror šedevras.

1922 (2017)

Toliau tęsiu S. Kingo ekranizacijų tyrinėjimus. Neslėpsiu, buvau sudėjusi daug vilčių; apsakymas "Tamsoje be žvaigždžių" vienas mano mėgstamiausių. Jis turi viską- aklą užsispyrimą, šlykščius psichologinius žaidimus, sąžinės padiktuotą siaubą, pasmerktojo dalią. O sūnaus likimas, vargeli- jau kai manai, kad blogiau negali būti, še tau tragizmo nokautas. Sykį jau taip kalbu, kas nepatiko? Man pasirodė lėkštoka. Nufilmuota beprotiškai gražiai, kinematografija pribloškianti- beribiai Nebraskos kukurūzų laukai ir juose gęstanti saulė- akivaizdu kodėl pagrindinis herojus trokšta išlaikyti dirbamą  žemę.Thomas Jane neblogai suvaidino manipuliatyvų tėvą, įkalbantį sūnų talkinti žmonos nužudyme. Pietietiška tartis, kaimiška natūra- suėjo įtikinamiau nei dailininkas "The Mist". :D Užtat moksliukiškas vadovavimasis knygos įvykiais- praktiškai atkartota ždis žodin- vis dėlto nepasiteisino. Neįtikino, kokia atkari, vulgari boba buvo Arletė ir kaip šeimos nariai jos nekentė, kad ryžosi nudobti. Juk čia istorijos pagrindas! Galvoju, kad parinko blogą aktorę. Išvis su castingu nesusipratimas. Sūnus mėmė, jo draugė irgi, žmona neperteikia ką privalo perteikt, kaimynas- lyg iš ofiso ištrauktas, švarutis, blizgančiu smakru švaruolis :D Kur gylis, kur žmogaus sielos purvas??? Nežinau, kaip čia išėjo, bet pasikartojantis žiurkių motyvas, knygoje atrodantis bloga lemiantis ženklas- filme erzinanti aplinkybė ir tiek. Arletė buvo žiurkių karalienė! O va nejauti siaubo ir klaiko, kurį išgyveni skaitydamas; žiūrisi kaip katalikiška drama- už blogus darbus lauk atpildo, pabaiga. Gal neskaičiusiems filmas atrodo geriau, aš tegaliu duodi dosnų 6/10.

Caveat (2020)

Man tiek įstrigo, kaip čiuvakas sutinka būti pritvirtintas grandine chatoje su beprote, idant nepasiektų jos miegamojo, nes mergiščiai paniška sbaimė kad kas užeis į jos kambarį, kad nespėjau apdoroti siužeto. O jis, gyvatė, pinklus, gavau paskui skaityti po filmo internete; kaip mokinys, paliktas po pamokų, nes išdykavo. NU sutikite, absurdas kažkoks- kas pasirašytų "dirbti" panašiom sąlygom? Ir dar kur- saloje, kur jie vieninteliai gyventojai! Sumislijo dėdė- rūpestėlis,  pats ir dabok giminaitę, ieško čia durnų! Galėjo truputį daugiau paaiškinti- sukurti įvaizdį, kad vyrukas nepavydėtinoje finansinėje šiknoje ir neturi pasirinkimo, reikia pinigų ir panašiai, todėl ir pasiduoda įtikinėjimams. Paskui jau viskas gan sklandu, aišku, baugu ir žiūrisi įdomiai. Kraupus išverstakis kiškutis, pradedantis mušti būgną, kai turi reikalą su paranormalia esybe, šizofrenikė, klaidžiojanti tamsiais koridoriais su arbaletu, herojus su amnezija, kuriam reikia dealinti su puvėsiais, irimu atsiduodančiu namu ir jo paslaptimis. Aura nemaloni, nervus padilgina. Čia "Oddity" ir "Hokum" režisieriaus debiutas,- visi trys apie keršijančias dvasias (?) ir prisidirbusius žmogelius, tik vis nauju kampu. Ar norėčiau ketvirtos istorijos apie tą patį? Bijau, kad jau pakaks, davai ką šviežesnio.

The Mist (2007)

Po daugelio metų, dar kartą su malonumu perskaičiau Stiveno Kingo "Tamsoje be žvaigždžių", "Bleizą" ir "Rūką". Užėjus skaitymo blokui, nustoji apgaudinėti smegenis ir pakiši patikrintą produktą kad nemaištautų, o godžiai valgytų. Asmeninėje kolekcijoje turiu aštuonias knygas, kurios tikrai sulauks eilės tyliais, tamsiais vakarais, pakritus ant foteliuko. O pradėjau apie knygas todėl, kad Kingas turi labai skirtingos kokybės ekranizacijų. Egzistuoja ir absoliučių fiasko. Apie "Rūką" kaip filmą kalbu tik dabar, nes pabaigą internetas negailestingai ištriūbijo, kokia prasmė žiūrėti, žinant twistą? Tačiau po knygos sukilo smalsumas- visi nenormalūs čiuptakojai, gigantai vabzdžiai,  milžiniški vorai ir kitos šlykštydos, kaip bus atvaizduoti? Turiu pamatyti, iš naujo išgyventi! Nu faina žinokit! Efektam beveik dvidešimt metų, laiko išbandymą atlaikė neblogai. Nesu vorų fanė, kada rodė akistatą vaistinėje, buvo gan nemalonu. Taip ir įsivaizduoju- iš pampersų kambario šauna ėdrų siūlą aštuonkojis monstras- praverstų sauskelnė tarp kojų :D Asmeninio apdovanojimo už įdėtą triūsą kuriant psichologinį terorą uždaroje erdvėje nusipelno aktorė Marcia Gay Harden. To-bu-la beprotė religinė fanatikė mis Karmodi. Monstrai lauke yra viena, bet jos triedžiamos biblinės kvailystės, kurioms žmonės pamažu pasiduoda, yra dar klaikiau. Vien jos dėka filmas yra aukšto lygio psichologinio siaubo pavyzdys. Pradėjus eiti titrams, pamačiau kad režisavo Frank Darabont. Va kodėl filmas turi tokio dramatiško gylio! Jau antrą kartą iš Kingo lobyno jis kažką išsirenka ir pavaizduoja nepriekaištingai (Shawshank Redemption niekaip nenulipa nuo pirmos, visų laikų geriausio filmo, viečikės). Gaila, kad po "The Mist" jis nustojo režisuoti. Keistas aktoriaus pasirinkimas pagrindiniam herojui- Thomas Jane dailininko amplua sunkiai limpa, kieto vyruko kumštyje teptukas atrodo kvailai. Bet vienoj scenoj nusiėmė maikutę- daugiau klausimų neturiu, patyriau nušvitimą:D Mielas sutapimas: filme suvaidino trys aktoriai, kurie po trejų metų susitiks ilgiausiai trukusiam siaubo seriale "The Walking Dead", kurį žiūrėsiu net išlašėjus paskutiniams žavesio lašams kiek, vienuolika metų? Dieve mano, čia tai fanatės atsidavimas, gal su Karmodi turiu bendrų taškų? :D Buvo ir daugiau veidų, kurie siaubekuose šmėkščioje, surinkta gera chebra. Žiūrint filmą, statytą pagal šviežiai perskaitytą knygą, įdomu palyginti, ką paliks, ką prikurs. Milžiniškas ačiū, kad iškirpo sekso sceną, prikūrė karininko paaukojimą  ir sugalvojo alternatyvią pabaigą. Sekanti užduotis- susirasti 1922:)