2014 m. birželio 30 d., pirmadienis

Paradise (1991)

Kitokia Melannie Griffith; narkotikus ir alkoholį vartojo jau aštuntojo dešimtmečio pradžioje, bet agentai (?) vis kažkaip pristabdydavo žalingą procesą... Tačiau praėjus daugiau nei dešimčiai metų kūnas pamažu ėmė pasidavinėti. Dar nelabai žymu, bet veidas ima tižti.. Gaila. Jei Mickey Rourke būtų moteris, jis būtų Melaninie.. Bet grįžkim prie filmo. Iš pažiūros saldi istorija apie mažą berniuką (Elijah Woodas), kuris padeda vėl suartėti tragedijos išskirtiems sutuoktiniams. Būtų buvę šlykštu, jei aktoriai nebūtų tokie nuoširdžiai tikroviški, ypač Don Johnson, ir kai pamažu pamatai, kad veikėjų gyvenimai anaiptol neatitinka holivudinio idealios šeimos paveikslėlio, čia beveik nėra laimingų. Sako, tuo metu Melannie ir Donas buvo pora ir gyvenime, todėl jauti tarp jų "tvyrančią chemiją". Nebent tai vandenilio sulfido dujos- tokią slegiančią santuoką galima suvaidinti tik uostant pirdalus. Atkreiptinas dėmesys į Elijo draugę Bilie Pike (mažytė Thora Birch)- blyn, mielesnio vaiko paieškot reikia :) So did you? Seen dead body? ir jos nupušusią mamytę. Padariusi išvadą, kad gyvenimas su vyrais, kuriuos myli, nenusiseka, ji nutaria tekėti už to, kurį net bučiuoti šlykštu. Gan graudūs vienišos motinos sprendimai.

2014 m. birželio 24 d., antradienis

Working Girl (1988)

Bulvarinėj spaudoj nuaidėjo, jog iširo dar viena "ideali" Holivudo pora- kas man nuolat sukelia piktą krizenimą- o tada suvokiau, kad nesu mačiusi nei vieno filmo su Melanie Griffith. Aišku, dabar ji atvirkštinis plastinės chirurgijos Frankenšteinas- tol pjaustė ir siuvo  gyvo žmogaus veidą kol gavosi šūdas, bet kadaise...tai buvo Moteris. Vaidinimo maniera tokia paprasta ir natūrali, be jokių pastangų ji traukia žvilgsnį. Panašų efektą kėlė Jane Fonda mistiniam trileryje Clute. Vienintelis kartas, kai ji buvo nominuota Oskarui, ir sakyčiau, ne už vaidybą, o tiesiog kaip padėka už tai, kad buvo tokia, kokia buvo. Naivi sekretorė stengiasi prasimušti, pasiekti karjeros laipteliais aukščiau nei kavos virimas.  Deja,  pastangos baigiasi  limuzine su nedviprasmišku pasiūlymu. Pasiuntusi ant trijų raidžių paskutinį viršininką, Tesė įsidarbina pas Ketriną Parker. Moterį! Nuo šiol viskas bus kitaip! Galas nešvankiems anekdotams, diskriminacijai, tegyvuoja feministės! Įkvėpta naujos aplinkos ir tiesiogiai paskatinta viršininkės, Tesė pasidalina puikia idėja reklamos srityje. Turbūt nujaučiat, kas seka paskui.. Vyrai kenkia atvirai, o moterys prišika į batą, nė neįtari, kas vyksta, kol  neįmurkdai kojos  į dar šiltą kaką.. Ketrina nemirktelėjusi pasisavina Tesės idėją... Sunku kiek suvokt tas firmų peripetijas ir ofisų intrigas, bet iš esmės tai karjeros istorija su didelėm kliūtim, kurios nugalimos su žavaus kolegos pagalba :) Harisonas Fordas ypač gerai atrodo darboholiko, besiplaunančio pažastis gėlių bandeniu, vaidmenyje :D Pasigėrėtina Joan Cusack su groteskiška šukuosena ir klouno vokų šešėliais, ir aišku, suktoji Sigourney Weaver.. Ką turim? Puikus cast'as, 80'ųjų mada ir graži moteris karjeros zenite! Ak šlovės valanda, kodėl tu tokia trumpa..

2014 m. birželio 18 d., trečiadienis

Borgman (2013)

Ryškios alegorijos į Haneke daržą, tik šiurpiojo vokiečio daržovės man per aštrios, visgi kada nors nustosiu šikti į batą ir peržiūrėsiu Funny Games...Prasideda lyg ir nekaltai- apkiautėlis paprašo leisti nusimaudyti turtuolių namuose. Šventas naivumėli, pamanai, spruk, kol į snukį negavai. Taip ir nutinka, nieko keisto, jei iš pat pradžių nepastebi, jog valkata tai išprovokuoja. Nuobodžiaujanti žmona skubinasi atgailauti, priglaudžia nuskriaustąjį, slapčiomis nuo vyro. Žaidimas taip įtraukia, kad kai svetys susiruošia keliauti, bobelė sunerimsta. Ką, baigėm žaisti? Nu ir prasideda tokie dalykai.. Labai daug užuominų į Šventąjį Raštą- samarietis, angelai, o kiek dar nepastebėta. Materija apsikrovusi aukštesnioji klasė net jausmus vaikams perduoda per auklę, sutuoktinių tarpusavio santykiai- kaip Arktis. Borgmanas su savo bičiuliais taip apraizgo šeimą, kad susivokti- kaip iki šito prieta- nebelieka laiko. Manipuliacijos ir hipnozė priveikia moteriškę, ji ryžtasi žmogžudystei. Kol nebuvo aišku, kad čia įpintos antgamtinės jėgos, buvo keista, kam tiek daug pašalinių lavonų, kurie istorijoj beveik nedalyvauja, kam tos mirtys? Apokalipsės angelai aplanko tuos, kuriems pinigai aptemdė akis, nuobodulio žiovulys surakino burną, o puikybė sušaldė širdį. Intriga viso filmo metu- kuogi baigsis? Nieko panašaus nesu mačius, tiek simbolių, tiek raktų, lyg kokį rebusą spręstum! Ilgam nepalieka, ir puiki tema diskusijai su draugais ;)

Happy Endings (2005)

Laiminga pabaiga- kokia ji? Ne viskas juokinga ir šviesu, komediją mažai kuo priminė. Bet aplenkiama mirtis- to visiškai pakanka šiam dviejų žodžių junginiui. Nesaugūs lytiniai santykiai paauglystėje Mamie buvo beveik užsimiršę, bet lyg iš kanapių išlindo šlykštukas pradedantysis režisierius. Iškapstęs visą istoriją, sukursto motinos smalsumą sužinoti, kaip susiklostė sūnaus gyvenimas po įvaikinimo. O dabar šlykščioji dalis- visą ašaringą dalį jis nori nufilmuoti. Žinoma, vaiko nepasidarysi be vyriškos pagalbos; kur tas išsižiojėlis, prezervatyvo nematęs? Čarlis šiandien sėkmingai  atradęs save kaip gėjus ir laimingai gyvena su gražuoliu partneriu. Visgi netiesiogiai praeitis neduoda ramybės. Ar pažįstamų lesbiečių sūnus gimė iš jo užšaldytos spermos, ar iš partnerio? Otis- turtingo tėvo gėjus sūnus, beviltiškai įsimylėjęs Čarlį, su kuriuo kartu dirba, bet savo homoseksualumą slepia. Jo gimdytojas dėl to labai pergyvena, ir tuo netrunka pasinaudoti Džud, jokio rimto užsiėmimo neturinti kekšelė.  Visų veikėjų neišvardinsi, jau bijau, kad nebūčiau ko pripainiojusi, jų čia net 10.. Esmė- vienų gyvenimai nuolat liečiasi su kitų, maždaug nepastumk bobos troleibuse- o gal čia būsima anyta ir pan. Mėgstu istorijas, kurios liečiasi su kitomis, kol nusineria painus santykių voratinklis, o kad visai nepasimestum, įterpiama pastabų raštu. Maggie Gyllenhaal labiausiai patiko, jos pribloškiantis dainininkės talentas- wow! Klausai ir negali patikėt savo ausim, taip ilgesinga, švelnu, kaip paimt katę į rankas. Kas tingit žiūrėt filmą, susimildami, nors garso takelį atsisiųskit, "Honesty", "How Lucky Am I" ir "I Can't Wait" performed by M.G. 

Hello I Must Be Going (2012)

Pasiraitojam rankoves, laukia šiek tiek rašliavos- per pora savaičių niekaip neprisiverčiu prisėst ir išguldyt internetinėj erdvėj paskutinių matytų perliukų. Pradėsiu nuo seniausiai užsistovėjusio- "Labas, turiu varyt". Melanie Lynskey miela mergiotė neįsimenamu veidu, visgi mano viskiu praskalautose smegenyse užsifiksavo kaip negražioji įseserė iš "Ever After". Ne itin optimistiškas tag'as, bet ne visos gimstam yvom. Taigi 34-35m namų šeimininkė grįžta po skyrybų. Taip, atgal pas tėvus. Amerikoj čia kaip ir gėda, Lietuvoj dažnas susituokęs  tebegyvena su tėvais- ekonomika griežtas atkirtis pašaipūnams. Jai depresija. Ji nekelia kojos iš namų, neišlenda iš tų pačių prakaitu trenkiančių marškinėlių. Kai tau liūdna, biologinės išskyros bejėgės prasiskverbti iki savikritikos šnervių. Norėdami prablaškyti dukrą, tėvai jėga priverčia dalyvauti dalykiniuose pietuose su klientais, kurie-vualia- turi 19metį sūnelį. Depresija, pff, apie ką mes čia?! :D Užsimezga sunkai tikėtinas romanas, viskas vyksta slaptai, tai dar labiau kaitina. Pora kartų juos užklumpa, bet ech, jaunystė, kam nepasitaikė?:D Man. Nieko per daug gilaus, viskas baigiasi gražiai kaip ir prasidėję. Vienas suvokia, kad nenori būti aktoriumi, kita susipranta, kad josios santuoka nebuvo jau toks didelis rojus. Sakyt gyvenimiškas neapsiverčia liežuvis, nes nežinau nei vienos poros, su tokiu amžiaus skirtumu, puritonizmo ir moralės gniaužtai lyg replės laiko suspaudę mūsų bobeles. Užtat pavadinsiu taip- kas galėtų padėti, kai jautiesi apgailėtina bulvės lupena, kažkam išsikepus skanų kugelį.

2014 m. birželio 2 d., pirmadienis

Out of the Furnace (2013)

Sakoma, negali turėti visko: jei sutari su šeima, vadinasi, neturi draugų, jei sekasi darbe- tai nesiseka meilėje ir pan. Nematomos svarstyklės atsveria daugmaž po lygiai. Bet ką daryti, jei pamažu iš tavęs atima viską? Sėdi į kalėjimą, palieka mylima moteris, o paskui sužinai, kad paskelbta jaunesniojo brolio paieška; radinys atneša tik sielvartą... Dar pernai sudomino depresyvus šio filmo tonas; treileris melancholiškas, skamba  nuostabus Pearl Jam "Release". Siužetas aiškus kaip plentas- atkeršyti  mafiozui, kiek sutrikau, kad tai padaryti- juokų darbas?? Bet pažiūrėti verta dėl tamsaus šešėlio, gyvenimo neteisybės, kuri gaubia filmą. Stengiesi gyventi dorai, kasdien marini savo kūną beviltiškai sunkiam, menkai apmokamam darbe, bet lyg kas prakeikęs būtų, šis pasaulis nesutvertas geros valios žmonėms. Labai ryški alegorija į Michael Cimino "Deer Hunter"-didelis pliusas. Kalbant apie aktorius, viskas tiesiog puiku, baigiu pamėgti Christian'ą Bale'ą, ir pamiršti jo pasirodymą Betmene... taip, nekenčiu Briuso Veino. Woody Harelsonas psichas be priekaištų, įdomi  scena, kur prieš nušaudamas, prašo Rodnį nežiūrėti jam į akis. Willem Defoe- niekada nepašiukšlino, Sam Shepard- ak, Rojaus dienos, kur jūs? :)) Vienintelis moteriškas personažas- Zoe Saldana, sudaužytai širdžiai paaitrinti, vieta, kur jie susitinka ant tilto, jmj, vos dūdų nepaleidau:) Liūdnas filmas apie tai, kad skurde teisybės nėra, taip gyvendamas ir Jėzus kam nors į skudurus duotų. Tai ko čia norėti iš paprasto žmogaus..