2014 m. birželio 18 d., trečiadienis

Borgman (2013)

Ryškios alegorijos į Haneke daržą, tik šiurpiojo vokiečio daržovės man per aštrios, visgi kada nors nustosiu šikti į batą ir peržiūrėsiu Funny Games...Prasideda lyg ir nekaltai- apkiautėlis paprašo leisti nusimaudyti turtuolių namuose. Šventas naivumėli, pamanai, spruk, kol į snukį negavai. Taip ir nutinka, nieko keisto, jei iš pat pradžių nepastebi, jog valkata tai išprovokuoja. Nuobodžiaujanti žmona skubinasi atgailauti, priglaudžia nuskriaustąjį, slapčiomis nuo vyro. Žaidimas taip įtraukia, kad kai svetys susiruošia keliauti, bobelė sunerimsta. Ką, baigėm žaisti? Nu ir prasideda tokie dalykai.. Labai daug užuominų į Šventąjį Raštą- samarietis, angelai, o kiek dar nepastebėta. Materija apsikrovusi aukštesnioji klasė net jausmus vaikams perduoda per auklę, sutuoktinių tarpusavio santykiai- kaip Arktis. Borgmanas su savo bičiuliais taip apraizgo šeimą, kad susivokti- kaip iki šito prieta- nebelieka laiko. Manipuliacijos ir hipnozė priveikia moteriškę, ji ryžtasi žmogžudystei. Kol nebuvo aišku, kad čia įpintos antgamtinės jėgos, buvo keista, kam tiek daug pašalinių lavonų, kurie istorijoj beveik nedalyvauja, kam tos mirtys? Apokalipsės angelai aplanko tuos, kuriems pinigai aptemdė akis, nuobodulio žiovulys surakino burną, o puikybė sušaldė širdį. Intriga viso filmo metu- kuogi baigsis? Nieko panašaus nesu mačius, tiek simbolių, tiek raktų, lyg kokį rebusą spręstum! Ilgam nepalieka, ir puiki tema diskusijai su draugais ;)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą