Pasiraitojam rankoves, laukia šiek tiek rašliavos- per pora savaičių niekaip neprisiverčiu prisėst ir išguldyt internetinėj erdvėj paskutinių matytų perliukų. Pradėsiu nuo seniausiai užsistovėjusio- "Labas, turiu varyt". Melanie Lynskey miela mergiotė neįsimenamu veidu, visgi mano viskiu praskalautose smegenyse užsifiksavo kaip negražioji įseserė iš "Ever After". Ne itin optimistiškas
tag'as, bet ne visos gimstam
yvom. Taigi 34-35m namų šeimininkė grįžta po skyrybų. Taip, atgal pas tėvus. Amerikoj čia kaip ir gėda, Lietuvoj dažnas susituokęs tebegyvena su tėvais- ekonomika griežtas atkirtis pašaipūnams. Jai depresija. Ji nekelia kojos iš namų, neišlenda iš tų pačių prakaitu trenkiančių marškinėlių. Kai tau liūdna, biologinės išskyros bejėgės prasiskverbti iki savikritikos šnervių. Norėdami prablaškyti dukrą, tėvai jėga priverčia dalyvauti dalykiniuose pietuose su klientais, kurie-vualia- turi 19metį sūnelį. Depresija, pff, apie ką mes čia?! :D Užsimezga sunkai tikėtinas romanas, viskas vyksta slaptai, tai dar labiau kaitina. Pora kartų juos užklumpa, bet ech, jaunystė, kam nepasitaikė?:D Man. Nieko per daug gilaus, viskas baigiasi gražiai kaip ir prasidėję. Vienas suvokia, kad nenori būti aktoriumi, kita susipranta, kad josios santuoka nebuvo jau toks didelis rojus. Sakyt gyvenimiškas neapsiverčia liežuvis, nes nežinau nei vienos poros, su tokiu amžiaus skirtumu, puritonizmo ir moralės gniaužtai lyg replės laiko suspaudę mūsų bobeles. Užtat pavadinsiu taip-
kas galėtų padėti, kai jautiesi apgailėtina bulvės lupena, kažkam išsikepus skanų kugelį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą