2021 m. kovo 2 d., antradienis

Thunder Road (2018)

 

Ar gali kito sielvartas būti juokingas? Būsiu pabaisa- taip, šyptelėjau ne kartą filmo pradžioje. Dešimt minučių žiūrovas stebi, kaip policijos pareigūnas, gedintis sūnus Džimas, sako kalbą per motinos laidotuves. Nesakau, kad vyrai negali verkti, stereotipus pamirškim. Bet veido mimikos... jau tuoj tuoj pravirks (gerai būtų), išsiviepia, ir veidas vėl grįžta į normalią būseną. Ši veido pantomima verčia jaustis nepatogiai kad juokiesi, bet tikrai labai komiškai atrodo. O šokis... Na, bažnyčioje susirinkę nenuobodžiavo. Šiaip Džimo gyvenimas labai liūdnas, jis atkakliai stengiasi patraukti dukters dėmesį, kai jiedu pasidalina globą su žmona, kuri galiausiai paprašo skyrybų. Kaip ir nieko netikėto, bet herojui jau per daug emocinio krūvio, nelaimėlis "pratrūksta". Pernelyg jautrių vyrų ne kasdien pamatysi, todėl pusantros valandos  tyrinėjau pagrindinį veikėją kaip egzotišką vabzdį.

El dia de la bestia (1995)

Vienas originaliausių filmų apie kovą su šėtonu. Kunigas blaškosi po naktinį Madridą , Kalėdų išvakarės, bet ne dovanėlių jis ieško paskutinę minutę. Krečia kiaulystes ir kaip begalėdamas kenkia kitiems- bent vaizdelis :D Tada kooperuojasi su juodojo metalo entuziastu/satanistu Jose Marija- klasikinis momentas, velnio akordai  bla bla bla- ir trūks plyš stengiasi išsiaiškinti, kur šiąnakt gims Nelabasis. Taip, kaip Kristus gimė, tai dabar Velnias pirmą kartą klyktels kūdikio balsu; jei gerai supratau, bus pažeidžiamas materialioje formoje. Iššaukiamas elgesys aiškinamas kaip raktas į blogio pasaulį, iš serijos "mąstyk kaip tavo priešas". Į savo crazy draugiją rokeris ir kunigėlis priėmė televizijos žvaigždę,ir  herojai triūsė triūsė.. Blemba, žiūrėjau ir mąsčiau, kad Jose įkarštį galima pateisinti narkotikų paveikiu, kunigo- religinio fanatizmo atvejis, vyresnis amžius, o žvaigždė tai rimtai rizikavo, tačiau begalinis pasitikėjimas savimi ir garbėtroškos gyslelė vertė prisidėti prie minėtųjų bepročių. Įdomus reginys, o ispanų jau neblogai suprantu :)

2021 m. vasario 23 d., antradienis

Good Time (2017)

Paskutiniu metu sunku susikaupti, per dienas žiūriu vien "Family Guy", nes paskaičius laikraščius apie šiandieninę situaciją Lietuvoje, animacijoje randu daugiau prasmės :D Gal dėl to pas mane pašaipi, nerimta nuotaika ir įtampos kupiną trilerį suvirškinau kaip komediją. Filmas liko mįsle, pradedant pavadinimu- kur čia "geras laikas"? baigiant turiniu. Pusantros valandos nevykėlio nuotykių. Debiliškiausias banko apiplėšimas- kas eina vogti su psichiškai neįgaliu broliu? Kaip galima nežinot, kad pinigai bankuose- su dažų bombom? Šakės. Iš kitos pusės, kine nuolat matome profus, kurie suskaičiavę sekundės tikslumu operacijos laiką, nė pirstelti nėra kada. O čia istorija apie žmogelį iš mūsų tarpo, kuris panori greitai praturtėti, ką, negalima pamėginti? Vienintelis talentas, kurį turi Roberto Pattisono veikėjas- manipuliacija žmonėmis, tą jis sėkmingai daro su vyresnio amžiaus meiluže, kaip man patiko pakrikusių nervų Jennifer Jason Leigh, nepilnamete juodaode, durneliu, ką tik paleistu iš kalėjimo...  Todėl apsukruolio nepagauna iš karto, pastangos pasislėpti nusipelno pagyrimo. Visa bėda, kad naiviai tikisi išvaduoti brolužį, bet sugeba sumaišyti jį ligoninėje su kitu pacientu. Spėliojau, bėglį nušaus tiesiog gatvėje kaip šunį ar lauks ilgi metai cypėje.

2021 m. vasario 20 d., šeštadienis

El Mariachi (1995)

Sunku patikėti, kad niekada nemačiau per LNK, vaikystėje jis nuolat šmėžuodavo programoje, ar tai Kalėdos ar Velykos, ar šiaip tingi šeštadienio popietė. Tiesiog nepatiko Antonio Banderas, moterų numylėtinis, give me a break, o lėkštas pavadinimas "Desperado" nežadėjo nieko gero. Kad tai- legendinis Rodriguezo "El Mariachi"- nė  nepagalvojau. Sinefilo nokautas.  Filmas pakerėjo Quentino Tarantino, paskui su Rodriguezu dažnai dirbdavo kartu. Kreizovi, protu nesuvokiami koviniai manevrai, žmogui neįmanomi, bet čia ir esmė- pašiepiami veiksmo filmai apie krūtus vyrukus. Tačiau viskas įgyvendinta subtiliai, ispaniška dvasia  neleidžia lipdyti parodijos etiketės. Prikausto dėmesį ir džiaugiesi kaip vaikas, gavęs mamos išmanųjį- daug kraujo, sprogimai, krūti ginklai,  šioks toks muilo operų wibe'as, pasiutusiai seksuali Selma Hayek- gigity! Siužetas- keršto trokštantis atskalūnas keliauja po apylinkę, nusiaubdamas barus; žinia, įkaušę lankytojai nemėgsta naujokų, kyla peštynės, virstančios skerdynėmis. Greit jis virsta legenda, istorija keliauja iš lūpų į lūpas, kol pasiekia tikslą- pavyksta užčiuopti ieškomo niekšo pėdsakus.

2021 m. vasario 18 d., ketvirtadienis

The Fundamentals of Caring (2016)

Turbūt ir aš būčiau sarkastiška subinė, jei per dienas tektų sėdėti invalido vežimėlyje ir negalėčiau savarankiškai nė šiknos nusišluostyti. Pyktis- suprantama emocija, varanti į priekį ir neleidžianti pasiduoti. Prižiūrėti tokį klientą- ne dovanėlė, bet juk tai jau matėme anksčiau. Buvo įdomu, kokio skystumo bus ši melodrama, o visgi.. Negalėjau atsižavėti tikslingai parinktais aktoriais  pagrindinių vaidmenų atlikimui- užkertamas  keliąs neprašytam gailesčiui ir ašaringos dramos plėtotei. Paul Rudd veikėjas jau susidūrė su daug liūdnesniais dalykais gyvenime, nei vienišo paauglio izdevalkes, todėl jie netrunka rasti bendrą kalbą. Maža to, leidžiasi į kelionę, kurios metu nusikrato slegiančių pančių- baimės dėl ateities, baimės būti vienam, baimės mylėti. Net Selena Gomez negadina vaizdo, netgi priešingai- nepaneigsi turint aktorinių įgūdžių.                  

2021 m. sausio 27 d., trečiadienis

Body Bags (1993)

Lyg dovana po sunkios darbo savaitės, mėgavausi kiekviena sekunde! Trys siaubo istorijos, kurias pristato morgo įnamis, mylimiausias siaubekų režisierius, kurio, gėda pripažinti, per grimą nepažinau! Taip neplanuotai gavosi, jog perėmė pultą iš šmaikščiojo skeletuko :D Pirmosios dvi istorijos- jo kūryba. Apie neeilinę naktinę pamainą degalinėje, aplink siautėjant serijiniui žudikui. Jauna juodaodė susiduria su visais nemaloniais naktinio darbo aspektais- creepas klientas (šį maestro įvardinau akimirksniu), aplink šmirinėjantis ir wc rakto kaulijantis valkata, užsitrenkia būdelės durelės ir gražiausia- pasirodo užpuolikas. Sekanti istorija palietė asmeniškai, puikiai suprantu, ką išgyveno  Ričardas- retėjantys plaukai ne juokai! Desperacijon puolęs vyras ryžtasi mįslingai procedūrai, po kurios žadama ševeliūra "eržilas". Lūkesčiai pasiteisina, deja, šalutinis poveikis neišvengiamas. Jaučiu keistą simpatiją Stacey Keachui, pamatyti jį čia buvo didelis malonumas ir milžiniškas pliusas visam kūriniui. Ir galiausiai- akies transpantacija, nepasidomėjus, kas donoras, autorius Tobe Hooper. Braižas kitoks, nemaloni atmosfera pseudofundamentalistinėje aplinkoje. Akis lyg televizoroius ima transliuoti baisybes, ir ramų šeimos vyrą verčia smurtauti. Šventojo rašto citata pabaigoje - nors prie žaizdos dėk. Finale, lyg aktorius po spektaklio, Tobe trumpam pasirodo baltu chalatu. Uždanga nusileidžia, o aš ploju ploju, kol apsiašaroju. Ačiū.

Tales from the Crypt: Demon Knight (1995)

Prasukus filmą, dėmesį pagavusi frazė buvo iškalbinga ir daug žadanti: "My nipples are smokin!" Skundėsi vyras. Viskas tuo pasakyta, they got me here :D Žinot, nenuvylė. Prieš keletą metų sąžiningai peržiūrėjau kokius penkis "Tales from the Crypt" sezonus, kol pasakėlės visai suprastėjo. Taigi šmaikštusis skeletukas pristato mums dar vieną gėrio ir blogio dvikovą. Demonams trūksta paskutinio, septintojo rakto, ir pasaulį užlies tamsa. Vyksta amžinos gaudynės, keičiasi tik pavidalai, gėrio estafetė perduodama kitam išrinktajam. Gaunasi taip, kad rakto saugotoją užspeičia nušiurusiame viešbutyje, su nieko nenutuokiančiais jo  gyventojais. Demonų išvaizda įspūdinga, nuteikia nemaloniai, bet atsiranda tokių, kurie pasiduoda jų kerams. Esmė pratempti naktį, tačiau grupė pilna neaiškių tipų, gražiai susitarti ir laikytis išvien, aišku, nepavyksta. Gėrį atstovaujančiam Braykeriui tampo nervus galingai. Ratas sukasi, mūšį gali laimėti, bet karo- niekada. 

Mandy (2018)

Nicolas Cage, kaip aktorius, nusipelno atskiros studijos, nagrinėjančios jo stulbinamai turtingą asmenybę. Jis gali pasiūlyti tiek daug, kad dažnas režisierius nesusitvarko ir pasekoje filmas nurašomas kaip šūdas. Tik išskirtinai talentingi - Davidas Lynchas, broliai Coenai, Spike Jonze, Mike Figgis sugebėjo atskleisti jo unikalumą, beje pastarojo režisieriaus "Leaving Las Vegas" įeina į mano TOP 5, kuris jau daug metų stovi nepajudinamas. Laimei, "Mandy" drąsiai galima priskirti kategorijai, kur Nicolas žybsi žaižaruoja, atveria dar nematytą savo pusę. Neįsivaizduoju kito aktoriaus  šiame vaidmenyje. Išsprogtakis našlys, pamišęs iš sielvarto, eina medžioti žmonos žudikų. Apsinarkašinusių hipių (?) sadistų, kurių chebroje- baikeriai demonai. Stebi lyg narkomano haliucinaciją, pačiam pavartojus medžiagų, manau, atsiskleistų dar nematytos plotmės ir kontekstai, nors raudonas fonas, psichodelinė muzika neblogai padeda įvažiuoti į šią kruviną keršto odisėją. Labai patiko žmona, išskirtinio veido, kuris gali priklausyti tiek vyrui, tiek moteriai. Nepraranda orumo ir paskutinę valandą, priešingai, gerai padūchina  tariamą mačo.

2021 m. sausio 17 d., sekmadienis

The Neon Demon (2016)

Vos jam pasirodžius, nenorėjau žiūrėti vien dėl Elle Fanning- mano kuklia nuomone, žiauriai pervertinta aktorė. Pamanyk, bukas lėliškas veidas, blondiniški plaukai, vaidyba kaip taburetės- Holivude tokių tūkstančiai. Štai sesuo Dakota- kitas reikalas. Bet čia rekomendacija, o jų stengiuosi paisyti, nes vis sunkiau darosi rasti medžiagos filmų priklausomybei pasotinti. Susikoncentruosiu į pliusus. Tamsūs modelių pasaulio užkulisiai- nebloga tema, o išpildymui pasitelktos video  žaidimus primenančios vizualizacijos, hipnotizuojanti muzika ir kalės manekenės. Nicolas Winding Refn tempas lėtas, bet prie jo prisitaikius, stebint žmones-pakabas ir kasant karantino metu užaugusį pilvyzą, reginys  intriguoja.  Naujokei Džesei, norinčiai Los Andžele  išgarsėti kaip modeliui, tenka susidurti su stipraus pavydo banga iš patyrusių skudurų šou ryklių. Ji jauna, natūrali, nepaliesta plastinės chirurgijos, todėl greitai  patraukia garsaus fotografo ir dizainerio akį. Iš pradžių kukli, nedrąsi, bet greitai dėmesys ir šlovė susuka jai galvelę ir ima riesti nosį. O hienos jau suka ratus, pagrindinė patelė- grimerė Rubė, smagu matyti Jena Malone blogietės amplua. Primeta draugę, bet iškart aišku, kas ji per padaras. Beje, su stipriais nukrypimais. Šmėkšteli Keanu Reeves, jam nebūdingam sadisto vaidmeny, scena su peiliu nemaloniai nuteikia gomurį... Žodžiu, susumavus, absoliučiai negaila pagrindinės veikėjos, paklydusios negailestingose grožio industrijos džiunglėse. Kitokios pabaigos nė nemačiau, būčiau savsiem nusivylus ir apie Neon Demon nė nerašyčiau. 

2021 m. sausio 16 d., šeštadienis

Nomadland (2020)

Sunku uždavinys nusakyti įspūdžiui, mano žodžiams vis tiek trūks druskos. Žinojau, kad laukia kažkas ypatingo, kai dar nebuvo išėjęs, Frances McDormand savaime yra garantas. Kai bankrutuoja fabrikas, darbu aprūpinęs miestelį, vietovė negailestingai ištuštėja. Stūkso vieniši namai, o mūsų herojė  pradeda gyvenimą ant ratų. Nieko nelieka, kai tau, visą gyvenimą gyvenimą dirbusiam, nė pašalpa nepriklauso. valstija nebeturi ko tau pasiūlyti. Absoliuti laisvė, beribės Amerikos platybės, jokių mokesčių, paskolų naštos. Važiuoji, kur akys veda, ieškai sezoninių darbų, minti pašildytais konservais, praleidi daug laiko gryname ore. Sumažini vartotojiškumą iki minimumo, nes daiktai, reikalingi kelyje, dėl vietos stokos, turi būti gerai apsvarstyti. Filme matome tris žmones, kurie vaidina patys save, tai pastovus jų gyvenimo būdas. Išeina per pirštą  nuo dokumentikos. Nejučia imi jiems pavydėti,žinoma, klajokliškas gyvenimo būdas reiškia ir daug pavojų, be to,esi absoliučiai priklausomas nuo savo namelio-ant-ratų. Be jo- tu tik dar vienas valkata. Žmogaus ir mašinos simbiozė beveik sakrali. Laikau geriausiu 2020-ųjų filmu.

2021 m. sausio 12 d., antradienis

Palm Springs (2020)

Košmaras įkliūti į laiko kilpą, vadinamąją švilpiko dieną, kieno nors vestuvėse. Zovada atlėkę kandim apėję giminės,snukį perkreipęs jaunasis, debiliški tostai ar neduokdieve žaidimai, alkoholio limitą peržengęs lopas ir ašaras spaudžiantis beprasmybės jausmas. Ačiū, ne. O Nailsui tai kasdienybė. Niekas nepadeda nutraukti velnio burtų, belieka per dienas (t.y. dieną) gerti, krėsti kvailystes, kabinti bobas- vistiek kitą dieną niekas nieko neprisimins, išskyrus jį. Gyventi, lyg nebūtų rytojaus! Tiesa, yra vienas vyras, kurio besikartojanti ta pati diena nežavi ir jis visaip stengiasi Nailsui atkeršyti. Tačiau nutinka taip, kad Nailso kompanijoje atsiranda Sara. Pradžioje mergina paklaiksta, mėgina ištrūkti iš užburto rato, bet pamažu susitaiko su "niekas nesvarbu" filosofija ir jiedu pradeda šauniai leisti laiką. Būdas pailsėti nuo pašėlusio gyvenimo tempo, skirti laiko pramogoms, o kas vakarą laukia tūsas (aplinkybės ne mano stiliaus, bet alkoholio netrūksta, visks normalei), be pachmieloryte- awesome! Romantinė komedija, aišku, kaip rutiliosis siužetas- kivirčas, išsiskyrimas, sąžinės atchodai, susitaikymas- bet fantastikos fonas padaro jį išskirtinį. 

Promising Young Woman (2020)

Gal pakeisiu nuomonę apie žinomų dainų cover'ius?- filmo pabaigoje nuskamba du nerealūs atlikimai. Britney Spears "Toxic", kažkokio styginių orkestro, ir Shaggy "Angel", mergelių grupė. Priešingu atveju, efektas būtų išėjęs popsovas, pigus, o reikėjo įtampos, nerimo ir ironijos žaismės. Jauna moteris Kasandra, vis dar gyvena su tėvais, dirba savo potencialo neatitinkantį darbą ir turi keistą (mano akimis- itin pavojingą) hobį pasilinksmino vietose. Patraukia žiūrovo dėmesį, maniškis niekur nedingo ligi pačios pabaigos. Pagrindinė herojė spinduliuoja neaiškią grėsmę, pažeistos psichikos ženklus. Neilgai trukus sužinome, kad praeityje pergyno skaudų nutikimą, kas stipriai krestelėjo jos gyvenimą. Vieną dieną Kasandra sutinka buvusį studijų draugą ir sužino naujienų apie bendramokslius, kuriems ji jaučia pagiežą. O tada nubunda kobra. Nepamenu, ar esu mačiusi filmų, kur keršto misijai vadovautų moteris' nuosekliai, virtuoziškai, išradingai. Svarbiausiai- protingai. Lyg gera šachmatų partija. Carey Muligan verta, kad atidžiau patyrinėčiau jos kūrybinį paveldą kine.

2021 m. sausio 10 d., sekmadienis

Nightcrawler (2014)

Nustebino Jake GylLenhaal- stačiai išvertė iš koto. Sukčius, vagis, sąžinės neturintis šunsnukis, siekiantis rasti būdą pralobti. Ir jam pavyksta užčiuopti aukso gyslą. Šiurpūs video iš avarijų, gaisrų arba susišaudymų zonos brangiai perkami televizijos. Tai vaikinas ir stengiasi, pamynęs bet kokią moralę, įkyriai brukasi lyg uodas, siurbtelėti siaubo- kraujo, sužalotų aukų, skausmo ir nevilties. Net nupurto pagalvojus, kad toks žmogus galėtų atsirasti tavo artimoje aplinkoje. Jake Gyllenhaal akių baltymai švyti tamsoje, fanatiškas atkaklumas hipnotizuoja. Labai džiaugiuosi, kad žiūrėjau per projektorių, didesnis vaizdo formatas nors kiek priartina prie kinoteatro suteikiamo efekto, nes filmas zajebys. Tamsios asmenybės visada traukia akį, dažniausiai juos net palaikau; jei jos sukurtos  silpnai, filmas man netenka pusės žavesio. Bet čia bastardų rojus- dėl reitingų velniui sielą galinti atiduoti televizija! Viskas vieno tikslo vardan- kad pasotintų žiūrovą, šių laikų gladiatorių arenos smalsuolio atitikmenį. Seniai matyta Rene Russo, televizijos kanalo direktorė,- karštuolė milf- komplimentas, žagtelėjau pamačius, kad aktorei tuo metu buvo 60metų! 

2021 m. sausio 5 d., antradienis

Killer Joe (2011)

"Is that your dick, Ansel?" Sustabdžiau filmą, kad išsižvengčiau; balso tonas ir susirūpinimas, atsižvelgiant į situaciją, chebra,  man isterija :D Kardinaliai pakeičiau nuomonę apie Matthew McCaunaghey 2013-aisiais, po "Dallas Buyers Club", paskui sekė nuostabusis "True Detective", žinoma, į kalbas leidžiuosi tik apie pirmąjį sezoną. Aktorius išvertė kailį ir nustebino mus visus. O vat šis filmas praslydo pro akis, ačiū draugui už achujeną rekomendaciją. Vienas pasipiktinęs komentatorius rašė, kad veiksmas ekrane galėtų patikti nebent psichopatui, man nėra geresnio paskatinimo pažiūrėti ir išbandyti save. Tikrai ne pats kruviniausias ir vemt verčiantis reginys, bet prikausto dėmesį nuo pirmos scenos! Įsiskolinęs vaikinukas neranda geresnio pinigų prasimanymo būdo nei nužudyti motiną ir gauti jos gyvybės draudimą. Linksmiausia, kad šeimynėlė be moralinių skrupulų, ir daug nesvarsčiusi, pasirašo. Atsiranda veikėjas Džo, lyg ir policininkas, bet dasideda prie algos papildomai, nukepdamas kokį nelaimėlį. Kadangi užsakovai be išimties debilai, nieko keista, kad reikalai ima važiuoti žemyn, iki finalinių 10 minučių, kurios primena Tarantino stilių. Tikėtina, kad po kelerių metų siužetas išdils iš atminties, bet KFC kulšelė visada užims garbingą vietą :D

2021 m. sausio 2 d., šeštadienis

The Craft (1996)

Keturios paauglės ima pizdelint su juodąja magija, kitaip sakant, raganauti. Nori atsikeršyt bernui, pliupiančiam visiems apie tariamus šėliojimus lovoje, kitą skriaudžia bjauri moksladraugė, kančios dėl išvaizdos ir panašios jaunatviškos problemytės. Bėda ta, kad jau įsivažiavus su kerais, galvą apsuka galios pojūtis ir situacija pasidaro  nebekontroliuojama. Ar baisus filmas? Kai  kambaryje  iš nugaros priėjo (sėdėjau tamsoje su ausinėmis) ir grybštelėjo už galvos, nebuvo malonu, pulsas šoktelėjo keletu dūžių :D Labai patiko, kad neparodo jokio malemono-  demono, tik gyvūnai, siejami su irimu, tamsa, pavojumi,- vabalai, žiurkės, gyvatės. O iki plikumo iškritę plaukai bet kokiai panai sukeltų nemalonių jausmų, įtaigiai grybšteli tuštybės gyslelę. Norėtųsi mokėti panašių fintų, bet pagalvojus, kaip greitai gali atsigręžti prieš tave juodi dalykėliai.. ..geriau papletkint iki užkimimo ir bus gana :D