Užėjo vakar nuotaika helovyninė, susiradau siaubekų keletą; vienas jų pasirodė visai ne siaubekas, bet apie viską iš eilės. Kirbėjo įtarimai dėl "The Night House" vertės, kadangi brangūs facebooko grūpso "Horror movies" nariai sudraskė jį į skutelius mano paskelbtoje užklausoje. Anksčiau turėjau minčių pamatyti kino teatre, norėjosi apsidrausti. Tąkart buvau atbaidyta, bet kai dabar turiu už dyką prieš nosį, kodėl ne, išjungsiu, jei ims lįsti rudasis, samprotavau. Matomai, pataikiau ant kokių snobų, kurių kriterijai siaubekui skiriasi nuo maniškių, nes man visai neblogas pasirodė nakties namelis. .Dar šįmet mačiau Rebecca Hall filme labai panašiom aplinkybėm- vieniša moteris dideliam name, prasideda aplink judesys, žąsies oda, jausmas, kad esi stebimas- kalbu apie "The Gift". Tik ten žmogus nagus buvo prikišęs, o čia paranormali kilmė. Našlė gedi vyro nuostabiame name prie ežero, gurkšnoja alko, žiūrinėja vestuvių videkus-- žydinti mazochistė. Gal ir pateisinamas elgesys- vyras ne šiaip mirė, o nusišovė, palikęs mįslingą atsisveikinimo raštelį. Klausimų lavina neduoda moteriai ramybės. Sutapimas, bet abiejų filmų herojų specialybė- mokytoja, ateity matau platų potecialą šioje teritorijoje :D Name ima dėtis keisti dalykai- pats pasileidžia muzikinis centras, atsidarinėja varteliai prie ežero, prasideda keisti sapnai. Pridėkime faktą, kad našlė turi nemenką stipriųjų gėrimų arsenalą ir dažnai papildo savajį degalų baką, ir mistikai kelias lyg sviestu pateptas. Kai liko pusvalandis iki pabaigos, apėmė nerimas, kad nesugriūtų stilingai ir patraukliai sudėliotas siužetas, vis galvojau, kas čia taip nuvylė siaubo fanus? David Bruckner mano akyse jau spėjo užsirekomenduoti, netikėjau, kad susimaus. Asmeniškai, likau patenkinta, netgi originaliai išvystė, režisieriaus darbai tik gerėja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą