Čia tai bent kontrastas- prieš rodant filmą, parodė kelis anonsus, vienas kvailesnis už kitą; šaudau-gaudau su Vašingtonu ir Reynoldsu, ir tūpas nesusipratimas, kažkas apie orgiją, taigi kai galiausiai pradėjo eiti filmas, žiūrovas buvo atplėštas nuo siaubo, kurį ką tik pamatė, ir nukeltas į laikus, kai kinas dar buvo menas. 1927m. Nebyliojo kino žvaigždė Džordžas Valentinas šlovės viršūnėje, sutraukia minias, žmonės jį dievina. Bet netrukus pažanga parodys nagus-įgarsinti filmai pamažu ima viršų, senosios žvaigždės nustoja spindesio. Dabar garsi ji- Peppy Miller, statistė, kadaise vaidinusi kartu su Džordžu. Buvusi žvaigždė, dabar- niekas, grimzta į neviltį. Netikėta tai, kad viskas, ką kalba, taip ir rodoma ekrane, nėra jokių verbalinių garsų, pagal visas nebyliojo kino tradicijas. Sunku patikėt, kiek daug praleidi, klausydamas to, ką šneka veikėjai. Klausa užgožia, atrodo, svarbiausią pajūtį, teikiantį daugiausia informacijos- regą. Kai esi priverstas stebėt kiekvieną judesį, išraišką, atsiveria kiti horizontai. Yra labai jautrių momentų, kurie efektingiausi tyloje- pavyzdžiui, kaip Peppy persirengimo kambaryje įkiša ranką į Džordžo švarko rankovę ir apsimeta, kad tai jo ranka ją apkabina... Jeigu jis įeitų ir pasakytų net ir nekalčiausią frazę, jau nekalbu apie tokius žiaurius- ėėė, ką čia darai??- momentas būtų prarastas. Jean Dujardin šįmet vertas Oskaro kaip niekas kitas, būtų kraupu, jei laimėtų Clooney; vien metus akį į The Descendants treilerį pakvipo eiliniu neišsiskiriančiu šūdu, supratau kad tikrai nežiūrėsiu. O šitas- įžūlus įsibrovėlis Holivude, sukurtas pagal nestandartines taisykles, nenuolaidžiaujantis, šviežio oro gūsis tvankiam kambaryje. 10 Oskaro nominacijų, tikiuosi, išplėš bent vieną.
"It's strange that you encourage people to invest their whole life savings, go into debt, just to buy a house they can't afford."
2012 m. sausio 29 d., sekmadienis
2012 m. sausio 28 d., šeštadienis
Possible Worlds (2000)

2012 m. sausio 26 d., ketvirtadienis
Muriel's Wedding (1994)

When I lived in Porpoise Spit, I used to sit in my room for hours and listen to ABBA songs. But since I 've met you and moved to Sydney, I haven't listened to one Abba song. That's because my life is as good as an Abba song. It's as good as Dancing Queen.
Seksmisja (1984)

2012 m. sausio 23 d., pirmadienis
Down By Law (1986)
Hmm, šviestis kiekvienam ne pro šalį. Taip jau nutiko, kad Jarmušas man visai nematytas buvo, tik juokingas jo veikėjas Simpsonų seriale. Šis filmas laikomas klasika, įeina į 1001, tačiau.. Nesupratau, kuo jis toks ypatingas. Tom Waits (sexy as hell, o jau aprangos stilius, šaunu), John Lurie, Roberto Benigni- na taip, potencialas yra, bet ko aš nepagavau? Absolutely independent, black and white, bet buvo sunku susilaikyt neprasukus. Pirmas 40min nuobodžiavau, paskui pasirodė Benigni; veikėjas, kuris patiktų tavo mamai, tau irgi. Linksmas, optimistas italas, juokingai kalbantis angliškai, jungia Džeką ir Zaką, kuriems abiems kalėjimo vienutė per ankšta, ir kurie ištisai nori peštis. Chebrytė pabėga, klaidžioja po pelkynus, kol prieina Luidžio parduotuvę, kur trejeto keliai išsiskiria. Jokio holivudiškumo, nereikalingų pašalinių veikėjų, that are met on the road, vadinasi skirtas tokiem europinio meno gerbėjams, kurie paklausti "Kodėl?" argumentuoto atsakymo nerastų. Bendram išprusimui- taip. Nenuleidžiu rankų ir taško nededu, žiūrėsim ką Jim dar turi, gal tiesiog užšokau ne ant to.
2012 m. sausio 20 d., penktadienis
Four Weddings and a Funeral (1994)

2012 m. sausio 19 d., ketvirtadienis
Dorothy Mills (2008)

2012 m. sausio 15 d., sekmadienis
We Need to Talk About Kevin (2011)
Tokių filmų nesu linkus aukštint, girt, nes atrodytų, kad esu nenormali- kalba liečia krūvą žmonių, tragiškai žuvusių dėl psicho paauglio kaltės. Žiūrint labai priminė Debros Spungen patirtį- ji irgi turėjo vaiką, kuris kėlė abejonių, bet jokie gydytojai nesugebėjo nieko rasti ir tvirtino jį esant sveiką. Jis rėkė būdamas kūdikis, kalbėti pradėjo vėlai ir nuolat visai nevaikišką pyktį, pasireiškiantį atitinkamais veiksmai- mamos kambario sudarkymas, maisto mėtymas, tyčinis tuštinimasis ne vietoj- kad dar labiau įsiutintų. Keista, kaip ji neištrenkė jo per langą ar šiaip neužplumpino- žiūrovo nervai tąsomi kaip guma, bjauresnio vaiko nėra. Kratinys iš praeities, dabarties momentų, orientuotis padeda Swinton šukuosena; nesuprantu, kaip ji neišvažiavo po viso to, kas nutiko? Kodėl liko ten pat, nors gyvenimas jau seniai tokio nebepriminė? Montažas superinis. Lieki prislėgta, tiesiog sutraiškyta. Neabejotinas pernai metų grynuolis, kurį nežinai kam pasiūlyti. Jausies paskui blogai, labai blogai... Tačiau žvelgiant objektyviai, nesu mačius nieko tobulesnio.
2012 m. sausio 12 d., ketvirtadienis
Terri (2011)
Fainas. Nepritapę ir atstumtieji kine nuolat patraukia akį, nes atskleidžiama, kokie šaunūs žmonės jie vis dėl to iš tikrųjų yra. Tačiau filmai nebūtų filmai; prisiminus kai kuriuos šūlės wierd'us, mane nukrečia šiurpas- nieko mielo juose nematau, žiauru sakyt, bet kažkas buvo rimtai ne taip. Anyway, Teris nuostabus. Plius minus 120kg sveriantis paauglys, gyvenantis su depresija ar kokiu velniu sergančiu dėde, reikalaujančiu nuolatinės priežiūros, kamuojamas klausimo ar gali pažįsti sau krūtis ir pravardžiuojamas titty- ball, pamažu nuleidžia rankas. Iš ko galima spręsti kad žmogus pasiduoda gyvenime- jis numoja ranka į savo išvazdą- Teris eina į mokyklą su pižama. Bet laimei mokykla ne tokia, kur visiem giliai nusišikt ant tavęs, mokiniu rimtai susirūpina direktorius Ficdžeraldas. Nieko ypatingo nepadaro, ir tai sveikintina, nes jau tie perdėti geraširdiškumai Holivude seniai vemt verčia. "Aš susimaunu nuolat, nes žmonėms tai nutinka visą laiką,- sako Fic. Ir tu myli W.C.Reilly už tai, tiesiog už pastangas.
2012 m. sausio 10 d., antradienis
This Must Be the Place (2011)

2012 m. sausio 8 d., sekmadienis
Phantom of the Paradise (1974)
Pradžioje pamačius de Palmos pavardę netekau žado- kąąą? Scarface, Carlito's Way kūrėjas... ir šitai?" Taigi negalėjau išjungti neperžiūrėjus iki galo, nors pradžia gero nežadėko. Bet paskui, kai galiausiai atradau tikrojo fantomo pėdsakus, likau labai patenkinta. Tai tobula klasikos parodija, su ekstravagantiškais kostiumais, dainomis ir net Doriano Grėjaus elementais. Nelaimingas kompozitorius svajoja išgarsėti su savo Fausto kantata, tuo pasinaudoja klastingas šoumenas Swan. Apgautas vargšelis patupdomas į kalėjimą; troškimas atkerštyi baigiasi tragedija, ir gauname analogų neturintį Fantomą; jei klasikoje tai pabaisa nuostabiu balsu, tai mūsiškis švogždžia per aparatą, o jo kaukė primena žvaigždžių karus. Nejauti jokio gailesčio, viskas yra Šou.Kristinos vaidmenš perima hipė Fyniks, bet nekaltos mergaitės įvaizdžio nė kvapo, ji traukia kokainą kaip didelė. Sunku nelyginti su Rocky Horror Picture Show, bet datos liudija, kas čia ką galėjo kopijuoti. Pramogų pasaulio taisyklės paprastos kaip du kart du, arba tikroji tiesa, kaip aktorės gauna vaidmenį :).. Kostiumai šaunūs, grimas.. mažo biudžeto ir vietom absurdiškas, bet nesvarbu, parodijai tai nebūtina.
2012 m. sausio 3 d., antradienis
Drive (2011)

Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)