Four Weddings and a Funeral (1994)

Kaip žavu, kad tokius filmus pažiūri ne taip, kad reikli motina televizija įgrūda tau juos į gerklę eilinių švenčių maratono metu, ir tu visam laikui paspringsti, ateityje jų pavadinimai tau varys vėžį. Kažkaip ieškojau kokios padoresnės komedijos ir išaušo valanda ir jam. Vestuvės pavaizduotos taip fainai, kad nejučia ir pats užsimanai ženytis (klaiku ar ne?). Nėra jaunikio trizniojimo, žmonės drąsiai prisiima įsipareigojimus jų nesureikšmindami, nėra jokių "durys užsitrenkė" motyvų ir kitų nesąmonių. Nebūtų britai- humoras skoningas, veikėjai simpatiški- garantuoju kad išsirinksit saviškį- man tai buvo Fiona ir Garetas. Hugh Grantas savo amžinoj rolėj- gražus plevėsa, nuolat vėluojantis į draugų vestuves ir panioškai bijantis saviškių, net kai sutinka savo iošrinktąją. Na o Rowano Akinsono vadovaujama vestuvių ceremonija įeina į geriausių komedijų vaizdelių dešimtuką :D Žiūri ir galvoji- kodėl pas mus negalėtų būti panašiai? Kodėl tik patosas, žemes pardavęs jaunasis, klaikiai išdažyta jaunoji ir gauja rožinėm/žaliom baisybėm apvilktų pamergių?...