2018 m. sausio 30 d., antradienis

Animal Factory (2000)

Willem'as Defoe atrodo kaip iškrypėlis recidyvistas ir yra vienas geriausių aktorių, vaikščiojančių Žeme, amen. Kiekvienas jo pasirodymas kresteli svarstykles "geriau nei vidutiniškas" naudai. Veteranas Erlas nuoširdžiai nori padėti naujam kaliniui; platoniška homoseksuali meilė? Galbūt. Vadinkim tai sėkme loterijoje- pakliūti po sparnu vienai svarbiausių personų kalėjime retam pasiseka. O be "stogo" laukia svečiai užpakalyje... Buvau pasiruošus žiauriai kriminalinei dramai, bet nieko blatno neįvyksta, tiesa, scena su pirštu buvo šlykštoka. Užpuolimai iš pasalų- kieme, duše ar kameroje- kasdienybė, mikropasaulis turi savas taisykles. Ronas stengiasi išvengti nemalonumų, bet kai turi simpatišką veidelį, sulauki nepageidaujamo dėmesio. Didžiausią šoką patyriau pamačius Mickey Rourke lakuotais nagais, groteskas.. Kalėjime būna moterim besirengiančių, bet kodėl ši rolė buvo skirta būtent Rourke, groteskas! "Kaip namie" jaučiasi Danny Trejo- aktorius San Quentin'o kalėjime praleido nemažai laiko. Būtų įdomu perskaityti knygą, pagal kurią pastatytas filmas, beje, autorius Edward Bunker nusifilmavo epizodiniam valytojo  vaidmenyje, pačioje pabaigoje :)

2018 m. sausio 28 d., sekmadienis

Strange Days (1995)

Futuristinė drama apie Los Andželą tūkstantmečio išvakarėse. Smurtas, rasinė neapykanta pasiekusi epogėjų. Klesti nauja priklausomybė- svetimų patirčių išgyvenimas, užsidėjus ant galvos aštuonkojį primenantį sensorių. Buvęs faras Lenis gerai iš to pelnosi, bet pamažu pats skęsta prisiminimuose kada buvo kartu su buvusia mergina Fait. Julliete Lewis gimė vaidinti atmatas ir prostitutes. Jos lieknumas filme gąsdina, kuo pakerėjo pagrindinį veikėją??? Ak taip, meilė akla. Ralph Fiennes, tinka IDEALIAI- žavingas tauškalius, akimirksniu pelnąs tavo simpatijas. Tačiau pagrindinė žvaigžde įvardinčiau Meis (Angela Bassett),  nepaprasta moteris.. Stipri, valinga asmenybė, neprilygstama šiknų spardytoja ir bebaimė vairuotoja, turinti vienintelę silpnybę- Lenį. Neatsakytos meilės motyvas gražiai žiūrisi pasaulio einančio velniop, fone. Sudėtingas, pinklus siužetas: Lenis gauna diską, kuriame užfiksuotas pažįstamos prostitutės nužudymas. Taip, smurto nemažai, dar pridėkim išprievartavimą, Kathryn Bigelow susilaukė nemažai kritikos...Kadangi auka buvo artima su jo ex, Lenis ima nuogąstauti, kad mylimajai taip pat gresia pavojus. Momentas, kai jis žiūri į dainuojančią Fait, širdį spaudžia. Bobos nuolat kažką įsikliopina, pripratusios prie išsiskyrimų ir naujų pradžių, bet koks pasimetęs ir vienišas yra įsimylėjęs vyras! Jausmai- ne jam pavaldi stichija. Vėliau išaiškėja, kad nužudytoji prostitutė buvo liudininkė, kaip du farai nužudo juodaodžių reperį. Leniui ir Meis ant kulnų lipa du desperacijos apimti farai. Karas tarp specialiųjų policijos tarnybų ir afro-amerikiečių tuos baigsis sprogimu.. Tuščiai nekalbėsiu, kaip nuostabiai nufilmuota: nuolat tvyro naktis, gaudžia purvinos, triukšmingos gatvės, žaižaruoja barų iškabos,  žmonės skęsta ydų liūne. Kaifavau.

2018 m. sausio 27 d., šeštadienis

The Shape of Water (2017)

Jeigu nesigilinsim į braškantį siužetą, laviruojantį ties politiško nekorektiškumo ir absurdo riba.. tada neblogai. Misurio man niekas neperspjaus, bet filmas sužadina emocijas, kurių neįsivaizdavai turintis. Geri personažai tokie teigiami, o blogi- neigiami, jog bendra visuma sprogsta jausmų fontanu. Aktorių vaidyba meistriška, išskirčiau Michael Shannon herojų, kur beprotybės ir niekšiškumo mix'as pelnytai uždirba dar viena įsimintiną kalės vaiko vaidmenį. Tardymo metu, neįsivaizduoju kaip moterys atsilaiko, tiksliau kalbu apie Zeldą, Elaiza  juk nebylė. Prišikčiau į kelnes nuo jo žvilgsnio... Filmas pretenduoja į 13 "Oskarų", manau, geriausio filmo statulėlė jau garantuota, paskui- šūsnis už meninį apipavidalinimą ir pan. Žiūrovui suteikiama galimybė atitrūkti nuo įgrisusios realybės ir pasinerti į fantastišką, neįmanomą meilės istoriją. Šiek tiek bijojau, kad specialieji efektai paves ir bus juokas pro ašaras, bet ne, atsipūčiau. Šeštasis dešimtmetis, rasizmo ir homofobijos aukso amžius. Itin slaptoje, bet prasta apsauga pasižyminčioje laboratorijoje dirba romantiškos sielos gulbė-nebylė, Elaiza. Ji plauna grindis. Valytoja, kuri yra nematoma, sakyčiau, net niekinga grandis, regos sutrikimų tikrai neturi. Moteris atranda, kad laboratorijoje laikomas ir žiauriai kankinamas fantastiškas padaras- amfibija. Jį mielai perimtų rusai, bet amerikiečiams gaila, geriau nužudyt :D Guilermo del Toro elgiasi kaip chuliganas, leidžia sau viską: aštrina Rusijos ir Amerikos konfliktą, priverčia Nigel Bennet, legendinį vampyrą iš "Forever Knight", vapėti rusiškai, o galiausiai- moterį ir varlės giminaitį- pasimylėti... Visgi beatodairiška drąsa ir chaosas atsiperka,- filmas įsirėžia į atmintį, nieko panašaus apdovanojimų ceremonijojai dar nėra buvę pristatyta. Pabaigoje gaudai kvapą iš įtampos- kuo baigsis ši fantasmagoriška pasaka?

Lucky (2017)

Harry Dean Stanton (1926-2017) nebuvo toks įžymus kaip Kirk Douglas ar Marlon Brando, bet pėdsaką kino pasaulyje paliko. Prisimenu bene ryškiausią jo vaidmenį Wim Wenders filme "Paris, Texas". Harry sėdi anapus stiklo pyp-šou kambarėlyje, ir kalbasi su buvusia žmona. Tų kambarių esmė ta, kad stiklas perregimas tik klientui, moterys tegirdi balsą. Iš pradžių neatpažįsta, daug vandens nutekėjo po išsiskyrimo, bet ilgainiui tiesa išaiškėja. Tragiška, gražu, viena geriausių matytų scenų. "Lucky"- tai atsisveikinimas, aktoriaus ir žmogaus. Taip jau išėjo, kad tai vienas paskutinių Stanton vaidmenų; sakyčiau, nuostabus requiem. Filmas ypatingas ir tuo, kad pamatysime retai kur vaidinantį garsų režisierių, neišduosiu pavardės :).. Ši paralelinė istorija- dar vienas seno žmogaus susitaikymas su neišvengiama lemtimi. Komiškas, tada ne taip liūdna. Matome 90-mečio nihilisto, pravarde Lucky, kasdienybę, sustyguotą ir nuspėjamą. Kol vieną dieną senoliui šiek tiek sustreikuoja sveikata, primindama, kad dienų liko nebedaug. Logiška? Nė velnio, mirties baimė vyreniame amžiuje kaip niekad ryški. Sunku susitaikyti su mintim, kad JAU viskas praėjo, laiko nebeliko. Pagrindinis herojus nėra šiltas seneliukas, priešgyna ir sarkazmo fontanas, bet miestelis jį gerbia ir rūpinasi. Liūdna, kad pas mus to su žiburiu nerasi- pensininkai, užuot ieškoję kuo užimti save senatvėje, pamažu grimzta į socialinę atskirtį ir nepajėgia nieko, tik verkšlenti ir kaltinti valdžią. Lucky, nepaisant išvaizdos, man nepriminė sukriošusio senio (o kalbam apie 90-metį). Non stop traukiamos cigaretės ir Bloody Marry kokteiliukai- štai kokia smarkuolio kasdienė rutina. Nors vyrelį kamuoja baimė ir nerimas, jis sugeba šiuos jausmus įveikti- taip supratau paskutinę sceną su kaktusais. Juokas. Gelsbti nuo visko.

2018 m. sausio 18 d., ketvirtadienis

Grave (2016)

Europiečiai pasižymi originalumu, ko draugai iš Amerikos beveik nebeturi; jie nesistengia įtikti, jų aktoriai atsipalaidavę ir natūralūs. Holivude akyse matai desperatišką viltį išgarsėti, atvirkščiai proporcingą filmo kokybei, jei tai siaubiakas, ką gi, hasta la vista, baby, vienintelis, kuriam pavyko, tai Bruce Campbell.. Nemanau, kad paspoilin'siu pasakydama, kad čia apie kanibalizmą. Common, jau iš santraukos aišku, jei nesi žioplys. Prancūzai sukalė padorią siaubo dramą apie jaunos studentės nerimą keliančius pokyčius mityboje. Ironiška ar ne, tai vyksta veterinarijos akademijoje. Iš karto sakau- fuksų krikštynos, emm, neskirtos silpnų nervų žiūrovams. Negi kažkur vyksta tokie dalykėliai??? Padėk gyvūnams, susimildamas. Palaikyk vegetarizmą, užsikąsdamas pirštu. Filme vyrauja kūno kultas, daug nuogybių, jokios depiliacijos, jau ir prakaitą užuodi. Žmogus- tai žvėris. Ką jis daro, pabudus instinktui? Medžioja...

2018 m. sausio 13 d., šeštadienis

I Don't Feel at Home in This World Anymore (2017)

Nuostabus debiutas- tarantiniškas (drįstu tarti šį komplimentą) šviežio oro gurkšnis mano persisotinusiam kinomano skrandžiui. Ruth gyvenimas įprastas ir nusitrynęs lyg indų šluostė- dirba slaugute, piktinasi, kad kažkas sistemingai šika jos pievelėje, dažnokai geria alutį, nors "gelbejimosi ratas" nemenkai pripūstas, bet kas jai-  senmergei, pašvilpkit. Bet štai vieną dieną apšvarinami namai. Policija gan atsainiai pažiūri į nusikaltimą, turint omeny ieškovės dažnai nerakinamas duris ir psichotropinių preparatų disponavimą. Tačiau Ruth neketina pasiduoti- su kitu ekscentrišku kaimynu Toniu, jie leidžiasi į Teisingumo misiją, surasti įsibrovėlį ir atsiimti daiktus. O vaikyti..:D Melanie Lynskey ir Elijah Woodo porelė- nuostabūs Amerikos outcast'ai, Elijah atrodo ypač bejėgiškai ir naiviai- tie akinukai ir nančiakai, stipru :D Sunku patikėti, iki ko prieina, atrodo, nekaltas teisingumo ieškojimas- finalinė scena prie židinio- viršūnė. Nenustygsti kėdėje, susišaudymas primena Reservoir dogs- apgailėtinai silpnas nusikaltimo planas, privedantis prie isteriškai juokingų aukų. 

2018 m. sausio 8 d., pirmadienis

Three Billboards Outside Ebbing, Missouri (2017)


Tik įsijungus pajutau, kad prieš akis laukia galingas reginys. Šiandien, sužinojus Auksinių gaublių laureatus, mano nuojauta virto faktu. Filmo žinutė -  nužudyti lengviau, nei atleisti žudikui. Teisėsauga nusivylusi motina kerta smūgį- akį rėžiantys plakatai miestelėnų akis kasdien bado priminimu,- žiauriai nužudyta duktė,  kaltininko  nerado, policija susimovė. Miestelis nepalaiko drąstiško, chuliganiško poelgio, bet Mildred nusišikt. Jos tikslas- bet kokia kaina "išjudinti reikalus". Kalnas pajuda, griūtis čia pat. Nesugalvoju būdvardžio Frances McDormand vaidybai, jie vis tiek per menki. Pikta, sarkastiška, vietom depresuojanti, žiū kitą akimirką- jau mėtanti Molotovo kokteilius. Žertvų neišvysite, snargliai Frances netinka prie veido. Kai ima "kalbėtis" jos tapkutės su akytėmis, supranti- geri filmai tuo ir skiriasi nuo likusių- dėl atmintin įsirežiančių momentų.  Sam Rockwell suvaidino vieną geriausių vaidmenų- rasistas faras, gyvenantis su motina, priedo homofobas, kartais atrodąs paprasčiausias debilas, redeem'ina savo asmenį pabaigoje. Dar pridėkim garsiausią Holivudo neūžaugą Peter Dinklage, charizmatiškąjį Woody Harelson, ir gausim skaniausią metų patiekalą. Nihilizmas, juodi bajeriai pasirodė matyti- režisierius sukūrė kitą garsų filmą, pelniusį mano ovacijas- Seven Psychopaths.

2018 m. sausio 7 d., sekmadienis

The Florida Project (2017)

Kažkur skaičiau, kad filme vaidina lietuvių kilmės Bria Vinaitė, kurią režisierius "atrado" Youtube's platybėse, besidarkančią savo kieme. Pripažįstu- baltosios šiukšlės vaidmeniui tinka puikiai, sakau be jokio negatyvo, čia tik skambus žodžių jungnys. Įdomu, tatuiruotės tikros? Nes atrodo makabriškai. Faktas, kad Bria be aktorinės patirties tik pasitarnavo: išėjo natūrali, nebrendyla motina, sunkiai sudurianti galą su galu, ir nematanti, kad krachas- čia pat. Duktė- šėšiametė Mooney, leidžia dienas. trindamasi po apylinkes su kitais vienišų mamų vaikais. Filmo centre- akį rėžiantis violetinės spalvos motelis, kur juodvi gyvena, ir kur bet kurią akimirką gresia iškeldinimas. Kartais sunku išgirsti, nes tvyro kurtinantis triukšmas- šalia motelio esti straigtasparnių bazė. Motina ir dukra praleidžia nemažai laiko kartu- iškišinėdamos vogtus kvepalus turistams. Nekyla noras kaltinti neatsakingumu ar kad ji- bloga motina, tiesiog.. Ne kiekvienam lemta turėti supermamytę, ir ačiū dievui. Vienintelis asmuo, kuriam ne vistiek , kaip susiklostys šių nelaimingų sielų likimai- motelio ūkvedys Bobis (mano itin mėgiamas Willem Dafoe). Jo pastangos kelia šypseną ir graudulį- kai liepia prisidengti krūtis atidengusiai, saulės voniose besidenginančiai madam arba nuveja įtartiną iškrypėlį. Bet reikalas beviltiškas.. Nufilmuota lyg dokumentinis filmas, ilgi kadrai, , nuolat pabrėžiant motelio gyventojų buitį -muštynės, riksmai, skurdas, kraustymasis ir t.t. Kai kam tai- kasdienybė. 

2018 m. sausio 4 d., ketvirtadienis

The Disaster Artist (2017)

Taip išėjo, kad prieš porą mėnesių mačiau šio filmo pamatą- unikumą, vadinamąjį blogiausią kada nors sukurtą filmą "The Room". Renginys buvo šaunus- gėrėm alų, organizatoriai dalino plastikinius šaukštus, kuriuos žiūrovai buvo raginami svaidyti į ekraną, galėjai garsiai, nesidrovėdamas laidyti pastabas ir žvengti. Ar blogai? Taip, juosta siaubinga. Aktorius James Franco sugalvojo kurti biografinį filmą apie pagrindinę "The Room" žvaigždę ir režisierių- paslaptingąjį Tommy Wiseau ir jo "šedevro" atsiradimo aplinkybes. Veikėjas išskirtinis- Franco vos gali atpažinti po juodų plaukų kupeta,  veblenantį su neaiškiu akcentu. O buvo taip- susitiko du siaubingi artistai- scenos baimės sukaustytas Gregas ir nesivaržantis keistuolis Tomis. Gimė draugystė, kurios dėka jiedu atsidūrė Los Andžele- talentų kalvėje. Kur dėl sėkmės reikia aršiai kovoti, pasitelkus geležinę kantrybę. Galiausiai Tomis sugalvoja kurti filmą... Iš kur 6 milijonai dolerių? Kas per tipas tasai Tomis, kiek jam metų? Klausimai, į kuriuos nebus atsakyta. Galbūt dėl fakto, kad gyvenime James ir Dave yra broliai, veikėjų ryšys nesuvaidintai stiprus ir tikras.  Pakelia nuotaiką, bet prieš tai būtinai turite susipažinti su Kambariu. Pagauti kontekstą :)