Tik įsijungus pajutau, kad prieš akis laukia galingas reginys. Šiandien, sužinojus Auksinių gaublių laureatus, mano nuojauta virto faktu. Filmo žinutė - nužudyti lengviau, nei atleisti žudikui. Teisėsauga nusivylusi motina kerta smūgį- akį rėžiantys plakatai miestelėnų akis kasdien bado priminimu,- žiauriai nužudyta duktė, kaltininko nerado, policija susimovė. Miestelis nepalaiko drąstiško, chuliganiško poelgio, bet Mildred nusišikt. Jos tikslas- bet kokia kaina "išjudinti reikalus". Kalnas pajuda, griūtis čia pat. Nesugalvoju būdvardžio Frances McDormand vaidybai, jie vis tiek per menki. Pikta, sarkastiška, vietom depresuojanti, žiū kitą akimirką- jau mėtanti Molotovo kokteilius. Žertvų neišvysite, snargliai Frances netinka prie veido. Kai ima "kalbėtis" jos tapkutės su akytėmis, supranti- geri filmai tuo ir skiriasi nuo likusių- dėl atmintin įsirežiančių momentų. Sam Rockwell suvaidino vieną geriausių vaidmenų- rasistas faras, gyvenantis su motina, priedo homofobas, kartais atrodąs paprasčiausias debilas, redeem'ina savo asmenį pabaigoje. Dar pridėkim garsiausią Holivudo neūžaugą Peter Dinklage, charizmatiškąjį Woody Harelson, ir gausim skaniausią metų patiekalą. Nihilizmas, juodi bajeriai pasirodė matyti- režisierius sukūrė kitą garsų filmą, pelniusį mano ovacijas- Seven Psychopaths.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą