2021 m. balandžio 29 d., ketvirtadienis

The Father (2020)

Kai sužinojau, kad Anthony Hopkinsui skyrė "Oskarą", gavau akstiną pažiūrėti šį, iš pirmo žvilgsnio, dėmesio nepatraukusį filmą. Galvojau, bus eilinė dramelė, kaip sunkaus charakterio tėvas susitaiko su dukteria prieš mirtį, jie abu apsipila ašarom prie mirštančiojo lovos, skęsta jausmuose; mėgstu stambesnį kalibrą... O likau be žado. Iš esmės, nieko ypatingo- senatvės problemos. Tačiau pirmą kartą matome situaciją ne iš artimųjų, o paties senolio perspektyvos. Kai suvoki, kad aplink- nieko tikro, niekuo negali pasitikėti, nė savim pačiu. Kaip stipru. Kiekvienas prisimins močiutę ar senelį, kuris į gyvenimo pabaigą  nukvako- neva juos apvaginėja, jie nuolat kartojasi, nieko neprisimena, neatpažįsta artimųjų- demencija pačiu savo gražumu, dar pridėjus agresijos priepuolius. Keletą kartų ji šmėsteli ir Hopkinso akyse, bet palyginus švelnus atvejis, batais nesimėto ir nesikeikia. Dukra turi priimti sunkų sprendimą- atiduoti tėvą į slaugos namus. Išlenda praeities nuoskaudos, kaltės jausmas,o kantrybės taurė puspilnė.. Anthony Hopkinso veikėjas vadinasi tuo pačiu vardu Anthony, netgi gimimo metai sutampa- 1937-ieji. Apima nerimas, kad aktorius tiesiog rodo savo dabartinę būklę, be vaidybos, juk jam 83 metai, o Dieve. Bet peržiūrėjau padėkos kalbą, laimei, dar sveiko proto dėdė. Koks šuolis- nuo Hanibalo Lekterio iki demencijos palaužto, bejėgio senio. Visada galvojau, negi Hopkinsas ir liks su tuo vienu ryškiu psichopato vaidmeniu, kaip norėtųsi dar vieno  įspūdingo pasirodymo didžiajame ekrane- štai ir jis!

The Secret in Their Eyes (2009)

Gan specifinės pasirodė nusikaltėlio aptikimo aplinkybės- gašlus žvilgsnis bendroje nuotraukoje. Sugalvok tu man, iš akių išaiškino pervertą. Reiks peržiūrėti asmeninį albumą, gal kas nepadoriai žvilgčioja ir reiktų pasisaugot, nors abejoju :D Ryškūs veikėjai, keletą dešimtmečių trunkanti neišsakytos meilės istorija, šiurpi žmogžudystė be lauktos atomazgos- teisingumas pasiklydo biurokratijos voratinklyje. Šis skaudus praeities momentas neduoda ramybės į poilsį išėjusiam buvusiam detektyvui, jis pradeda rašyti atsiminimus. Greta matome flashback'us, prieš 25 metus įvykusį moters užpuolimą ir nužudymą, tyrimo eigą ir pažadą, duotą sielvarto sugniuždytam sutuoktiniui. Keršto trokštantys veikėjai turi kažką bendro su serijiniais žudikais, įkyri mintis, neblėsta jų sąmonėje. Troškimas rasti kaltininką vyrą tiesiog apsėda, tampa gyvenimo tikslu- veikėjas ypač įsimenantis. Paauglystėje žiūrėjau kvailą serialą su Natalia Oreiro, "Cachorra", ten Pablo Rago ir pamačiau pirmą kartą. Džiugu, kai ispanų aktoriams muilo operos yra tik laikina stotelė, tramplinas į aukštesnius karjeros lygius.

2021 m. balandžio 18 d., sekmadienis

Contratiempo (2016)

Prieš tai matytas "El cuerpo" mane tinkamai paruošė- tučtuojau supratau siužeto vingrybę, kuri turėjo paaiškėti tik filmo pabaigoje. Taigi, netikėtumo efekto nebuvo, kas lyg ir apvagino žiūrovą. Kam filmas pasitaikė kaip pirmas bandymas iš Oriol Paulo kūrybos, truputį jums pavydžiu: aikčiojote iš nuostabos, sukote galvą, analizavote. Regis, visata susimokė prieš nuodėmingą meilužių ryšį- nelemtai susiklosčius aplinkybėms, jie mėgino nuslėpti autoįvykį, kurio metu žuvo jaunuolis. Melo kojos trumpos, bet ant kortos pastatyta tiek daug. Karjera, pinigai, visuomeninė padėtis. Nejauti gailesčio niekingai porai- nestoju davatkų pusėn, bet sanguliaujantys turčiai verslininkai mane vemt verčia. Žmona juk ne pabaisa, ką, šeimyninė rutina užėdė, biškeli adrenalino pritrūko?  Meilužiai nutaria niekada nebesusitikti, lyg ir suslepia galus, tačiau atsiranda liudytojas. Filmo eigoje matome, kaip vyras detalė po detalės atskleidžia kortas veteranei advokatei, kuri turės jį išsukti teisme.

2021 m. balandžio 5 d., pirmadienis

El cuerpo (2009)

Toliau tęsiu savęs pačios žvejybą iš pasimetimo tvenkinio- prarijusi ispaniškąjį jauką, pamažu kapstausi krantan. Tas pats režisierius, sukūręs"Durante la tormenta", tik daug įtaigesnis, painesnis, šaltesnis ir geresnis šis kūnas. Tiriamas keistas autoįvykis naktį- į kelią išbėga pusamžis vyras, partrenktas automobilio, nugrimzta į kom. Nieko, detektyvai greitai užčiuopia siūlo galą, pasirodo, tai morgo sargas, apleidęs darbo vietą dėl patirto šoko. Dingo turtingos verslininkės lavonas. Kaip paprastai, pirmu įtariamuoju tampa buvęs sutuoktinis, plaukų iš sielvarto nesiraunantis. Retrospektyvoje matome, kad santuoka priklausė retam psichologiniam tipui. Kaip ir viskas aišku, bet korta sumaišo faktas... kad žmona gali būti gyva! Peršikusiam našliui kažkas vis pametėja užuominų, įkalčių, kad apie jo klastingą nusikaltimą buvo žinoma, neištikimybės aspektas- taipogi. Sėdi, spėlioji kas čia kaip, sugebėjau tik nujausti, kad už meilužės figūros kažkas slypi. Bet finalas pranoko bet kokias versijas. Nuostabus Velykinis delikatesas.