Flirting (1991)

Nicole Kidman mane nustebino- iš malonios pusės! Vaidina antraeilį vaidmenį, užtat ryškų ir  įsimenantį. Merginų internato alpha-dog būtų arčiausiai tikslo, norint apibūdinti jos hierarchijos statusui. Pripažinsiu, laukdavau scenų su Kidman,  ropinėjau akimis jos laikysena, plieniniu žvilgsniu ir šaltu autoritetu. Kada jos kalbasi su Thandiwe- geriausijuostos momentai-  panašu į kalėjimo socialinį veidą; stipri, nepriklausoma asmenybė pelno autoriteto pagarbą. Nuostabus scenarijus. Istorija apie du nekomformistinius paauglius, 1962m. Australijoje, griežtoje mokytojų- diktatorių pašonėje skleidžiančių romantinės meilės daigus. Thandie Newton pasirodymas irgi vertas dėmesio; šmaikšti, protinga, laisvos sielos Thandiw sužavėjo. Paliestas pilietinio karo Ugandoje klausimas- Thandiwe tėvas ten svarbi pasipriešinimo figūra, todėl filmas pakyla gerokai virš standartinių hormoninių meilės istorijų šūlėje- tampa unikaliu. O kas nuostabiausia- viskas persmelkta melancholijos aromatu; mokykla neidealizuojama, parodyta su visais trūkumais, nors ir šmaikščių momentų nestinga, tačiau sugebėta išlaikyti viltį, kad čia gali nutikti kažkas gražaus, mielo, ką prisiminsi suaugęs.

Chungking Express (1994)

Filmui pavyko neįmanomas dalykas- jis pažadino manyje mirusį romantizmą. Šiurena tempdamas kojas grindimis, skleidžia neartikuliuotus garsus, lėtai varto išverstas akis,  šitas zombis nežino kur atsidūrė. Dvi istorijos iš Honkongo, žmonėmis užgrūsto miesto, tačiau populiacijos tankis vistiek negarantuoja  asmeninės laimės. Du moterų palikti vyrai, policininkai, kiekvienas savaip mėgina susigyventi. Pirmasis, išsiskyręs su drauge po 5erių kartu praleistų metų,  kasdien perka konservuotus ananasus su galiojimo laiku 05.01, nes tiki, kad iki tos dienos sutiks naują meilę. Antrasis namuose kalbasi su namų apyvokos daiktais ir susipažįsta su nauja užjkandinės padavėja. Nusivylusi kad nerodo jai trokštamo dėmesio, herojė įsibrauna į mylimojo namus ir juos tvarko :D Šįkart filmas tikrai komiškas, nereikėjo nejaukiai juoktis iš kultūrinių skirtumų. Unikalus filmavimo būdas net svarbiau už scenarijų,aktorius- vaizdai padriki, iškraipyti, pastoviai juda, lekia, mirguliuoja; pažintum "Chunking Express" net po daugybės metų. Skirtas visiems, kas nelaimingai mylėjo, sutinku, nieko gražesnio neteko matyti.

Candyman (1992)

Istorija apie jauną moterį, kuri renka medžiagą apybraižai apie paslaptingąjį Bitininką- legendą, kuria tėvai gąsdina nepaklusnius vaikus. Demonas pasirodys, ištarus jo vardą penkis kartus prie veidrodžio ir užsimojęs kabliu paleis tau žarnas. Moteris drėbta iš racionalesnio molio ir drąsiai neria į juodukų kvartalo vidurius;  vietą, kur vyko paslaptingos žmogžudystės, o nusikaltėlis niekada nebuvo rastas. Šitoj vietoj supratau, kad Helen gyvenime kažkas labai netvarkoj- ar dėl įtarimų dėl sutuoktinio neištikimybės, ar dėl neįgyvendintų ambicijų- rizikuoti gyvybe pavojingam rajone ryžtųsi ne kiekviena. Regis, ji ideali auka- pasimetusi, išmušta iš vėžių, gardus kąsnelis piktosioms jėgoms. Herojės gyvenimas vos per sekundę ima ristis žemyn. Maniau, bus trashy movie su juokingais spec efektais, pažvengsiu, ir pamiršiu. Bet prie scenarijau ranką pridėjęs Clive Barker, Hellraiser kūrėjas, matyti pasikartojanti Ievos ir žalčio aliuzija. Kaip meistriškai perteikta beviltiška Helen situacija, vienišumas, bejėgystė! Filmas persunktas geismo, erotikos, nuopolio motyvo, kas daug aukščiau jį iškelia virš kitų matytų siaubo filmų. Bitininkas irgi įspūdingas, ne veltui Tony Todd vadinamas ikona. 

Memories of Murder (2003)

Koks kontrastas žaismingi, beviltiškai nekompetetingi detektyvų personažai, lupantys kaip dantį prisipažiniimą įtariamiesiems iš burnos, tamsiai, klaikiai serijinių moterų žmogžudysčių temai. Atvirai, pusę filmo krizenau. Aišku, teisėsaugos metodika tiesiogine prasme "iškankinti" prisipažinimą kelia pasipiktinimą, bet prieš tai turi surimtėti. Pavyksta tik filmo pabaigoje. O šiaip reginys nenuvilia pramoginiu atžvilgiu: laikas skriete skriejo, dviejų valandų kaip nebūta. Detektyvo spyriai ore, prieš tai apsimovus bachilo analogą ant bato, kad nesuteptum avalynės į aukos leidžiamus skysčius ir pliko kūšio versija, kurią uolus darbuotojas tikrina viešoje maudykloje- tik keli perlai iš kriminalinio tyrimų biuro repertuaro. Remtasi tikra istorija, o neatsimenu, kada tiek juokiausi; nors politinės potekstės, alegorijos šmėstelėjo galvoje. Siaubas, filmas pažadina tavyje snaudžiantį žvėrį. 

Old Boy (2003)

Pietų Korėja mano padangėje! Visi kinomanai žino "Old Boy", aš nesu išimtis, bet taip susiklostė, kad jį pamatyti nusprendžiau tik dabar. Ir ką- hype nebe tas, siužeto posūkį, turėjusį šokiruoti, nuspėjau iškart, nes jautėsi labai ryškios asociacijos su Angel Heart . Na, bet originalumo stoka azijiečių neapkaltinsi, daug čia beprotybės yra ir dėmesį išlaikyti nesunku. Pasirodė, kad gal žiūriu "apkarpytą" versiją, nes visos scenos, turinčios priblokšti šlykštumu- amputacijos, sužalojimai- paskutinę akimirką paliekami tavo vaizduotei, priešingai nei ką tik matyto mangos herojaus nuotykiuose. O jei skaitai tu, paprastas žmogus, ir filmo pavadinimas nepriverčia suktis smegenų malūno- tai istorija apie alhašą Dau su- Oh. Pagrobtas vieną lietingą naktį, penkiolika metų jis laikomas nelaisvėje paslaptingo piktadario. Galiausiai išleistas laisvėn, turi 5 dienas atskleisti, kas su juo taip pasielgė. Mačiau, yra amerikonų perdirbinys, bet negaiškit laiko su ta nesąmone, o verčiau pažiūrėkit šią nurautą, originalią keršto fantasmagoriją :)

Audition (1999)

Pirmas filmo ketvirtis kėlė žiaurų juoką; žiaurų ta prasme, kad juokiesi iš siaubingų dalykų, kurie gal neturėtų būti juokingi kaip moteriai, bet juokas gali būti laikomas stresine reakcija, šoku.  Našlys, auginantis paauglį sūnų, nutaria vėl vesti. Draugas iš filmų biznio pasiūlo surengti perklausą. Taip, apsimesdami, kad ieško akorės filmui, vyrai uždavinėja moterims klastingus, kartais nepadorius klausimus, taip žemindami moterišką orumą iki feministinio arbatinuko užvirimo. Šlykštu. Tada apsireiškia Asami- herojaus moters idealas. Graži, švelni, o svarbiausia- nuolanki. Bet nedarykime skubotų išvadų, Asami turi paslapčių. Kas nepatiko, kai žvėriškai lėtas tempas; po valandos aš nebuvau nė per pėdą priartėjusi prie atsakymų, po Ichi, kur įvykis veja įvykį, slow motion vos neužmigdė. Pabaigoje gavau šlykštastikos- juk buvau mačius filmo nuotraukų, švirkštas ir garota tiesiog laukė savo eilės :D Kadangi likau nieko nesupratusi- padrika kadrų seka sujaukė smegenis ir visai pasimečiau, kur realybė, o kur sapnai- gavau nemažai pasiskaityti. Blembački, regis filmas kietas riešutas, daug gilesnis ir sudėtingesnis, nei maniau. Aibės simbolių, metaforų ir visokių raktų. Suprantu, kodėl įtraukė į 1001 sąrašą :)

Ichi the Killer (2001)

Per tiek metų filmų vėpsojimo, pirmas blynas iš Azijos (!); visa kita ant tiek atsibodę, kad nutariau išmėginti. Rupūže, patiekalas išėdė gerklę savo aštrumu :D Nei vieno normalaus veikėjo- vien psichopatai, mafiozai, iškrypėliai, khe khe, I am in?.. Herojų veiksmai sunkiai paaiškinami protu, pragmatinius motyvus dar supratau- dingo bosas su yakudzos babkėm, reikia surast ir išsiaiškint, vyrukai ne kokie netikšos, kad už nosies vedžiotum. O tada yra du veikėjai: Kakihara, kurį veža skausmas ir kančia, ir Ichi- deliusional guy, sukėlęs didžiają sumaištį mafų pasaulyje. Kakihara metasi į Ichi paieškas, jam mestas iššūkis- o ir garbė- sutikti kitą beprotį, didesnį už jį patį. Koks herojus- išvaizdą drąsiai gali skolintis Helloweenui- spalvingas, stilingas, šarmingas :D Daug smurto, kraujo, žarnų, perdurtų skruostų- kas tiek japonam su adatų fetišu lol?- nuobodžiauti netenka. Efektai vietomis juokingi, apskritai, drįstu teigti, kad čia beveik komedija? Neabejotinai, vienas iš tų filmų, kurio nerekomenduotum padoriam piliečiui, su kuriuo sieja nuobodūs koleginiai/giminės saitai, bet pačiuožusiems- kita kalba!

The Ruins (2008)

Amerikiečių jaunimėlis chillina per atostogas Meksikoje. Trys iš jų visiški atsilupėliai, ketvirtasis žada tapti gydytoju, elgiasi atsakingiau. Toks žinot, klasikinis sąstatas- simpatiška mergina, tada kekšė, populiarus bernas ir moksliukas, tetrūksta juodaodžio, bet jo nėra, yra vokietis. Naujasis draugas sudomina grupelę išvyka į Meksikos džiungles, kur paskutinį kartą lankėsi jo brolis archeologas, prieš mįslingai pradingdamas. Čia greitai tampa vietos įkaitais, nežinoma blogastis apsėdus piramidę, kurios jie negali palikti. Idėja apie augalus-žudikus neseniai apsišvitinau knygoje "Trifidų dienos", todėl konceptas pasirodė priimtinas. Dar nematytas vaizdelis, spygčiojantys žiedeliai, cha cha cha. Žiūrėjau dėl body-horror, buvo prasta diena darbe, norėjosi garą nuleisti, matant fikcinę kančią. Yra, yra šlykšti vietelė, pateisinusi lūkesčius... Dar šovė mintis, kad čia rasistinis filmas, tik rasizmas nukreiptas prieš pačius amerikonus- iš meksikiečių pusės, todėl neišėjo pajusti gailesčio nė kruopelytės.

Glorious (2022)

Pripažinsiu, norėjau mesti po 10min; bet žiūrėjau ne viena, teko prisitaikyti, o ilgainiui filmo absurdiškumas ir beprotybė pasidarė pramoga. Čiuvas, nesusitvarkantis su emocijomis, visai pameta galvą atokioje degalinėje. Skeryčiojasi, prisigeria, sudegina kažkieno asmeninius daiktus- kaip paaiškėja, savo eks nuosavybę. Juokinga, tačiau kiekvienas sielvartaujame mums priimtinu būdu. Ryte, pabudęs be kelnių (!), nurėplioja į viešąjį tuealetą pakalbėti su baltąja ausimi- pagirios pasižymi punktualumu. O čia prasideda bajavykai! Taip, siužetas rutuliojasi tualete, vietoje, kurioje sunku įsivaizduoti vykstant ką siaubingo, nebent žiaurų myžalų ir šūdų smarsą, čia daug vaizduotės nereikia. Iš kitos pusės, gal smarvė iššaukia haliucinacijas? Mintis, verta pasvarstymo :D Filmą įkvėpė H.P. Lovekraft apsakymas, neskaičiau, bet mačiau panašumų su Dagon - rašytojui patiko uodegytės :D Viską išgelbėja pabaiga, labai teisinga, taikli atomazga, panašių norėtųsi ir realiam gyvenime atitinkamiems asmenims.