Koks kontrastas žaismingi, beviltiškai nekompetetingi detektyvų personažai, lupantys kaip dantį prisipažiniimą įtariamiesiems iš burnos, tamsiai, klaikiai serijinių moterų žmogžudysčių temai. Atvirai, pusę filmo krizenau. Aišku, teisėsaugos metodika tiesiogine prasme "iškankinti" prisipažinimą kelia pasipiktinimą, bet prieš tai turi surimtėti. Pavyksta tik filmo pabaigoje. O šiaip reginys nenuvilia pramoginiu atžvilgiu: laikas skriete skriejo, dviejų valandų kaip nebūta. Detektyvo spyriai ore, prieš tai apsimovus bachilo analogą ant bato, kad nesuteptum avalynės į aukos leidžiamus skysčius ir pliko kūšio versija, kurią uolus darbuotojas tikrina viešoje maudykloje- tik keli perlai iš kriminalinio tyrimų biuro repertuaro. Remtasi tikra istorija, o neatsimenu, kada tiek juokiausi; nors politinės potekstės, alegorijos šmėstelėjo galvoje. Siaubas, filmas pažadina tavyje snaudžiantį žvėrį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą