Pripažinsiu, norėjau mesti po 10min; bet žiūrėjau ne viena, teko prisitaikyti, o ilgainiui filmo absurdiškumas ir beprotybė pasidarė pramoga. Čiuvas, nesusitvarkantis su emocijomis, visai pameta galvą atokioje degalinėje. Skeryčiojasi, prisigeria, sudegina kažkieno asmeninius daiktus- kaip paaiškėja, savo eks nuosavybę. Juokinga, tačiau kiekvienas sielvartaujame mums priimtinu būdu. Ryte, pabudęs be kelnių (!), nurėplioja į viešąjį tuealetą pakalbėti su baltąja ausimi- pagirios pasižymi punktualumu. O čia prasideda bajavykai! Taip, siužetas rutuliojasi tualete, vietoje, kurioje sunku įsivaizduoti vykstant ką siaubingo, nebent žiaurų myžalų ir šūdų smarsą, čia daug vaizduotės nereikia. Iš kitos pusės, gal smarvė iššaukia haliucinacijas? Mintis, verta pasvarstymo :D Filmą įkvėpė H.P. Lovekraft apsakymas, neskaičiau, bet mačiau panašumų su Dagon - rašytojui patiko uodegytės :D Viską išgelbėja pabaiga, labai teisinga, taikli atomazga, panašių norėtųsi ir realiam gyvenime atitinkamiems asmenims.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą