Seniai knietėjo pamatyti Quentino Tarantino numylėtinį, įkvėpusį pastatyti alternatyvią istoriją apie vergiją Pietuose, nesivarginsiu įdėti nuorodos, apie kokį filmą kalbu- akivaizdu. Pirmą kartą matau spagetti žanro grynuolį; amerikiečiai aptraukė saldžiu glaistu, suherojino, jie nebejuokingi, o čia :D Absurdu dvelkiantis siužetas, perdėtos emocijos, klaikiai išsidažiusios salūno kekšės ir šnekus pagrindinis veikėjas- Eastwood'o antipodas, cha cha. Kalbant apie pagrindinį veikėją,- pasakiško grožio vyras, užhipnotizavo ir nė nepastebėjau, kaip praėjo pusantros valandos. Netgi purvinas, pasmirdęs jis spindėte spindi, dar nebuvau susidūrusi su tokiu tobulu gamtos kūriniu, Franco Nero įsigraužė į atmintį. Marios veikėjas, garantuoju, įkvėpė Sergio Leonę pakviesti Claudią Cardinale į "Once Upon A Time in America", moterys kaip seserys panašumo! Ir šiaip daug momentų, matytų Dollars Trilogy, yra iš "Django", tik, kaip minėjau, įvilkta į superherojaus apsiaustą, nes amerikiečiai nemoka juoktis iš savęs, reikia respektabilumo, todėl mažai likę cringe efekto. Pati istorija šimtąkart girdėta (bet tik kopijose, o čia pure gold ), jei reiktų nusakyti vienu sakiniu- atskalūnas, kovojęs Šiaurės pusėje Pilietiniame kare, atkeliauja į nupiepusį miesteliūkštį, kurį terorizuoja generolas Džeksonas; su juo reikia suvesti senas sąskaitas. Filmavimo būdas lengvai leidžia įsivaizduoti veiksmą teatro scenoje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą