2023 m. rugsėjo 13 d., trečiadienis

The Year My Voice Broke (1987)

Mielas, jautrus australų coming of age filmukas, visas žavesys- atmosferoje. 1960-ieji, draugai nuo vaikystės, Denis ir Frėja, stumia paaugliškas dienas mažame nuobodžiame miestelyje. Frėja patinka vaikinams, greitai ja susidomi velnio neštas ir pamestas Trevoras. Kokia bičo diagnozė, liko mįslė. Lyg ir paminėtas hiperaktyvumas; jis gyva nelaimė, tačiau širdžiai neįsakysi. Denis gauna liūdnai stebėti, kuo viskas baigsis, o baigsis prastai. Įvykių fone aiškinamasi, kas nutiko jaunai merginai, atokiai gyvenusiai apleistame name;  paslapties atskleidimas liūdnai susišaukia su miestelyje nutiksiančiais dalykais. Kuo man patiko? Aktoriai labai natūraliai perteikė jaunuolius, kuriems per ankšta erdvėje ir laike, kuriame turi egzistuoti. Vaikinas kuria eiles, mėgsta muziką, kada bendraamžių intelektas antrina viščiukui, o mergina, ką gi, jai 16ika, ji laisvos natūros, moteriai čia kaip mirties nuosprendis. Nors Trevorą turėtume laikyti blogiečiu, bet kai jis nukenksmina Denio skriaudėjus mokykloje, negali jo nemėgti. Vaikiui reikalinga specialisto pagalbą, bet vėlgi, sušikti 1960-ieji, apie ADHD niekas nė nesapnavo. Gyvenimas provincijoje pasižymi tuo, kad čia susitelkusi puritonų koncentracija, ir jie linkę gadinti kraują kitokiems. Amerikiečiai nėra pastatę nieko panašaus, jiems būtini happy end'ai: mintis, kad esi tik bejėgis stebėtojas savo meilės akiratyje, jiems nepakeliama. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą