2019 m. birželio 30 d., sekmadienis

Pain and Glory (2019)

Rimčiausias Pedro Almodovaro kūrinys po Talk to Her. Įsikabina mažom rankytėm į atmintį ir ten pasilieka, užkrėsdamas žiūrovą neaiškiu ilgesiu, melancholija. Paprastai maestro filmuose tvyro lengvo humoro atmosfera, neprislegia emociškai, net į skaudžius dalykus žvelgiama su optimizmu, kartais net sarkastiškai. Bet čia juntami stiprūs, gilūs , asmeniniai išgyvenimai. Tiesa, sprogusi spalvų paletė iš pradžių pribloškė- klykiančiai ryškių spalvų drabužiai, baldai, dekoras- bet apsipratus akiai, susikaupi. Tada Antonio Banderas pateikia geriausią savo vaidmenį. Niekur o niekur  jis neatskleidė jautrios, pažeidžiamos, vienišos asmenybės, kaip padarė čia. Daugybės sveikatos negaluočių kankinamas filmų režisierius klimpsta į depresiją, nebegali kurti. Netikėtai atradęs narkotikų teikiamą palaimą ir palengvėjimą, jis leidžiasi į prisiminimus. Skurdi vaikystė, imlus, talentingas mažas berniukas, griežta, bet rūpestinga mama, linkinti sūnui geriausio. Homoseksualumas. Banderui akomponuoja kita puiki ispanų aktorė, dažnai figūruojanti Almodovaro juostose- Penelope Cruz. Natūrali kaip iškritusi rasa, susidaro įspūdis, kad nufilmuota vos per vieną dublį, tokios įtaigios scenos su ja. Galiu lažintis, kad filmas figūruos tarp pretendentų į geriausio užsienio filmo kategoriją "Oskaruose". 

2019 m. birželio 26 d., trečiadienis

Single White Female (1992)


Vienatvė- sunkiai pakeliama našta daugumai, bet pagalvojus, kad gali įsigyti Hedros kalibro kambariokių... gal paprasčiau būtų katė? Alison išvaro iš namų neištikimą mylimąjį, ir atsiveria tuštuma. Mergina nutaria paieškoti draugijos, pasipila freak'ės apžiūrėti buto, ji išsirenka karalienę :D  Jau iš pradžių matyti, kad Hedrai ne visi namie, bet Alison paskendus gailestyje sau ir toliau ištiestos rankos spindulio nemato nieko. Parankus metas energetiniams vampyrams- įsipaišai kaip nepakeičiama draugė, kartu  leidžiat laiką, atsiranda šuo, jūs bestės foreva. Tačiau. Tarp moterų nerašyta taisyklė, kad tarp svetimautojo ir draugės visada laimės diedas, nors ir su tavo motina ar močiute jis būtų miegojęs. Filmas neturi teigiamų veikėjų, nė vieno neišskirtum kaip shockingly evil. Kiekvieno asmeninis variklis- egoizmas. Nebūti vienam, turėti su kuo dulkintis, rasti sielos dvynį. Bet psichopatės etiketė limpa tik vienai personai, Jennifer Jason Leigh. Lyg Alex Forrest,  iš neseniai matyto Fatal Attraction , įpėdinė!

2019 m. birželio 25 d., antradienis

Malice (1993)

Mėgavausi ekrane vykstančia psichologine gimnastika, kaip aktorė, labiausiai pribloškė Kidman. Ledinė čikita,  parsisiunčiau keletą filmų, kur ji nominuota Auksiniam gaubliui; privertė naujom akim į save pažvelgti raudonoji australė. Trileris- lyg tvinksintis dantis, dar neskauda, bet tuoj tuoj žandikaulį pervers kančios impulsas. Jau pradžia įtempia raumenis- žiauriai užpuolama studentė, iškrypėlis prievartautojas gąsdina vietines merginas. Kam buvo reikalinga ši šalutinė siužeto linija? Nagi apkvailinti žiūrovą, mąstai, va, va jis svolačius čia siautėja, o tik pyst sprigtą į nosį- klysti! Nicole Kidman veikėjai sveikatą sudirba žymus gydytojas, pasikėlęs krušlius, manantis, kad jis prilygsta Dievui. Auka paduoda jį į teismą, ir užverda košė, tik ne manų, avižų, daug gardesnė. Maždaug nuo vidurio krenti linksmaisiais kalneliais žemyn, nors paaiškėja įdomių detalių, režisierius dar laiko skrybėlėj vieną kitą triušį. Paskutinis štrichas išprovokuoja laukinį juoką, zapadlo, oi zapadlo!!! :D

2019 m. birželio 24 d., pirmadienis

Shattered (1991)

Dabar patyrinėsiu devinto dešimtmečio psichologinius trilerius, kur apstu netikėtų vingių, o žmogaus psichiniai nukrypimai ir išmonė verčia smakrą kilotis aukštyn-žemyn, žabtus pražiojus. Jeigu buvo lengvai nuspėjusių, kuo baigsis amnezijos atvejis, tai aš ne iš jų tarpo. Kirbtelėjo tik atidarant- o gal...Bet neeee, nu kaip čia taip. Po siaubingos avarijos vos atsigavęs, prižiūrimas rūpestingos žmonos, Denas Merikas ničnieko neprisimena. Nors pats įvykis mįslingas- kodėl vyrą iš gabaliukų surinko, o žmona atsipirko keletu įbrėžimų? Pamažu, grįžęs į pažįstamą aplinką, veikėjas iškapsto nerimą keliančių faktų. Panašu, kad žmona turėjo meilužį. Nejaugi bandyta vyrą pašalinti? O tada į sceną žengia Bob Hoskins. Vitališkas žemo ūgio storuliukas dar sykį įrodo charizmos galybę. Be jo filmui neišvengiamai kažko trūktų, lyg spirgučiai ant cepelino. Gyvūnų mylėtojas, prisiduriantis prie algos iš privataus seklio praktikos, prikolnas derinys :D Kontūzytas, pasimetęs Berengeris ir gyvas sidabras Hoskinsas- juokingas duetas, panašu į DeVito ir Schwarzenegger "Dvyniuose". 

A Nightmare on Elm Street (1984)

Užbaigsiu juokingų aštunto dešimtmečio siaubekų poreikio fazę su "vaikystės klasika". Skrybėlėtas dėdė aštria, peiliuota ranka, terorizuojantis mažo miestelio paauglius, kas? Žinoma, Fredis Kriugeris! Linksminasi vaikydamas pavėpusį jaunimėlį jų sapnuose. Nei vikrumu, nei greičiu nepasižymi, juda kaip kaimo bobelė, vištą sriubai gaudydama. Išskėtus rankas, bėgi pusiau pritūpus, kam ta įnarta, anksčiau ar vėliau ant stalo vistiek garuos sriuba :D Bet vinimi man tapo anuomet įprastas, o šiais laikais neįsivaizduojamas įprotis. Išsitraukia poniutė pakelį cigarečių, užsitraukia dūmą- ligoninėje! Ehehe. Gydytojas kažką aiškina, ji linksi galva, maždaug aha aha, jo, supratau dūmas viršun kyla. Mirk iš juoko. Arba absoliučiai neįtikimas, namų šeimininkės buitinis alkoholizmas. Išsitraukia butelį iš skudurų krūvos ir kvasina. Ale jau dirbtinai, bespalviai, ne iš karto supratau, ką ten kliukina. Kur aistringas įsisiurbimas lūpomis butelio kakliuką, kur palaimingas vokų nusileidimas, velnio lašams sušildžius gomurį? Alchašą ne taip lengva pavaizduoti, cha cha, reikia praktikos. Čia aišku, tik pavyzdys prastos vaidybos, kuri sukuria šiems filmams mielą, nerūpestingą aurą. Pirmą savo vaidmenį atliko jaunutis Johny Depp, kurio nusivylęs veidas- "Morality sucks"- girdint viršuje besikrušant- klizminis momentas :D Kraujo fontanas lovoje, palubėje skerdžiama paauglė (štai iš kur sceną parodijai ėmė Scary Movie-  arkliasnukės Tori Spelling sekso akrobatika)- Wes Craven išmonė žavinga, gal net būtų baisu, jei nebūtų juokingi kiti dalykai. Plempiama kava, ryjamos paslaptingos tabletės, padedančios išlaikyti žvalumą, neduok dieve užmigsi, pražūsi! Bet septynios naktys be miego? Give me a break, iš kojų verčia jau dvi paros. Tačiau nevalia pamiršti antžmogiško paaugliškų hormonų kokteilio galios ir fakto, kad anksti ryte nereikia į darbą. Pffff, mokykla. Ten gali pamiegot, ups, negali :D Spjūvis į realistiškumą chuliganiškas, įžūlus, bet sąmoningas,  atkištas kaip didysis pirštas. 

2019 m. birželio 16 d., sekmadienis

Re- Animator (1985)

Kokiu būdu jis praslydo pro mano regos lauką, neįsivaizduoju, cronenbergiška dvasia susukta mokslinė-fantastinė-zombiada seniai turėjo būti pamatyta. Aktorius, kuriam teko Vesto vaidmuo... žiūrėjau ir gėrėjausi, kur jie rado šį sučiauptom lūpom, degančio žvilgsnio akiniuotį. Rodėsi, kad jis ne vaidina, o iš tikrųjų priima viską už gryną pinigą kaip Kalėdų seneliu tikintis pyplys. Nupušęs medicinos studentas Herbertas Vesas karštligiškai įsikabinęs idėjos paneigti mirties kategoriškumą. Net išrado skystimėlį, kuris "perkrauna" mirusius audinius ir būtybė vėl funkcionuoja. Aišku, rezultatai neblizga, bet tai nenorėkit, kad gulbių ežerus nabašnykai šoktų. Juokinga žiūrėti, kaip minimaliai būsimi gydytojukai pasiruošę nenumatytoms aplinkybėms; katės atvejis turėjo įkrėst atsargumo, bet ne, toliau jie smaigsto arkliškas dozes :D Zombiai klykia, staugia, elgiasi kaip gyvuliai, per barzdą teka kraujai. Pabaigoje viskas klostosi žaibiškai, reik pasakyti, gydytojas Hilas kažkiek parodo disciplinos ir planavimo įgūdžių, jam gi reikia kad veiktų atskirtos kūno dalys, ahahaha, 10/10

Waxwork (1988)

Paskutiniu metu sakiniai sunkiai dėliojasi, o kai pamatai jovalą kaip čia, totalią bezabraziją, išvis kapiec. Nuo ko pradėti, hmmm, net apmesti dorai negaliu :D . Keturi koledžo studentai papuola  į vaškinių figūrų muziejų. Taip, nes jei problema tavęs neranda, reikia eiti pačiam jos paieškoti; paslaptingas namas apsilankymui vidury nakties? Kodėl gi ne, įskaičiuokit chebrą :D Tai ir prasideda šiurpulystės;  patiko įdomus sprendimas pateikti įvykiams, kurie vaizduojami vaškinių figūrų. Gerokai padruskinta su krauju, užpuolimais ir makabru, kai kuriose vietose pagalvoji- a reikėjo čia? Namų šeimininkas turbūt vienintelis aktorius, kuris nedaro sau gėdos, nes jaunuoliai skysti, oi skysti... Pojūtis, kai nori smogti veikėjui už nevėkšliškumą aplanko ne kartą. Grimas puikus, soundtrack'as irgi nepašika. Daug originalių būdų numirti, čia tau ne su BMW būt partrenktam ar gauti nuobodų infarktą. Ne visai supratau kaip ten blogis iš tikrųjų veikia, bet gilių prasmių čia nesitikėk, ant pažvengimo ir tiek.

2019 m. birželio 10 d., pirmadienis

Motel Hell (1980)

Komedija galima vadinti  vien dėl  asurdiškos meilės istorijos ir dar niekada nematyto, žmogaus sudaržovinimo! Brolis ir sesuo garsėja apylinkėje savo mėsos gaminiais- jų dūmo skonio produktas neturi lygių, klientai tirpsta iš malonumo. Nemanau, kad čia spoil'as, iškart aišku kas per žaliava, smalsu tik modus operandi. O pažiūrėti yra į ką, originali technika.  Ida- negailestinga apsirijėlė, su chirurgės gyslele ir Bruce- kelių medžiotojas ir puikus verslininkas- nuostabus blogio tandemas. Grėsmę ima kelti blondinė, atsidūrusi čia po baisios "avarijos". Šeimos versle turi suktis tik kraujo giminės :D

2019 m. birželio 5 d., trečiadienis

Killer Klowns from Outer Space (1988)

Suprasti reikėtų pažodžiui- klounai žudikai iš kosmoso. Mažame miestelyje staiga nusileidžia ateivių erdvėlaivis- cirko palapinė. Patys ateiviai- gremėzdiški klounai, mėsingomis lūpomis, atrodo kažkokie gašlūs :D Jie grobia žmones ir terorizuoja gyventojus, ahaha, pagalvojau, jei mane grobtų, drąsiai galėtų paversti dideliu bulvių traškučiu :D Policijai sunku patikėti, kai pasipila gyventojų pagalbos skambučiai, bet jaunas pareigūnas su savo eks ir jos dabartiniu bachūru stengiasi iš paskutiniųjų užkirsti kelią invazijai ir terorui. Kokie bebūtų žiaurūs, klounai  juokingesni už "normalius" artistus, tie išdažyti snukiai cirke man visada kėlė pasišlykštėjimą. Atributika- popkornai, cukraus vata, pyragas į veidą panaudojami naujai, žaismingai ir smagiai. Apipavidalinimas ir kostiumai verti aukščiausio įvertinimo, dar stovi akyse spalvų fantasmagorija ir iššiepti nasrai. Kažkas tarp Pennywise ir John Wayne Gacy, su klaikia aštuoniasdešimtųjų mada ir šukuosenomis :D

2019 m. birželio 3 d., pirmadienis

Frankenhooker (1990)

Kuriam laikui pakeisiu čia aprašomų filmų pobūdį; visada ieškojau prasmingų, gilių, dvasią pakylėjančių, apdovanojimų pelniusių meno kūrinių. Tačiau tokiu būdu sijojant, į akiratį niekada nepateks šiukšliafilmiai-  trash'as. Kvailiausios dekoracijos ir gėdingi specialieji efektai, aktoriai, keliantys abejonių dėl savo intelekto koeficiento,  absurdo doktoranto scenarijus. Žiūrint Frankenhooker, pagalvojau, kad tokiam "projektui" reikia būti genialiai kvailam. Braižas pasirodė pažįstamas, pagooglinau, pasirodo tas pats autorius kaip Basket Case ir Brain Damage. Juk nesąmonė- irgi idėja! Po tragiškos sužadėtinės mirties, intravertas wannabe daktaras Džefris nusprendžia sekti Viktoro Frankenšteino pėdomis. Medžiagos suranda tarp seniausios profesijos atstovių. Daug papų ir stringuotų užpakalių, vyrams turėtų patikt. Masalas- kekšių dievinamas krekas, kurį Džefris patobulina. Sproginėjantys manekenai privertė isteriškai juoktis, toliau dar gražiau :D Pavargau aikčiot ir stebėtis, kaip čia durna, ir eina vis durnyn, pabaigoje laukė pats šmaikščiausias netikėtumas. Plečiam horizontus, rezerve dar trys absurdėliai! :)