Kuriam laikui pakeisiu čia aprašomų filmų pobūdį; visada ieškojau prasmingų, gilių, dvasią pakylėjančių, apdovanojimų pelniusių meno kūrinių. Tačiau tokiu būdu sijojant, į akiratį niekada nepateks šiukšliafilmiai- trash'as. Kvailiausios dekoracijos ir gėdingi specialieji efektai, aktoriai, keliantys abejonių dėl savo intelekto koeficiento, absurdo doktoranto scenarijus. Žiūrint Frankenhooker, pagalvojau, kad tokiam "projektui" reikia būti genialiai kvailam. Braižas pasirodė pažįstamas, pagooglinau, pasirodo tas pats autorius kaip Basket Case ir Brain Damage. Juk nesąmonė- irgi idėja! Po tragiškos sužadėtinės mirties, intravertas wannabe daktaras Džefris nusprendžia sekti Viktoro Frankenšteino pėdomis. Medžiagos suranda tarp seniausios profesijos atstovių. Daug papų ir stringuotų užpakalių, vyrams turėtų patikt. Masalas- kekšių dievinamas krekas, kurį Džefris patobulina. Sproginėjantys manekenai privertė isteriškai juoktis, toliau dar gražiau :D Pavargau aikčiot ir stebėtis, kaip čia durna, ir eina vis durnyn, pabaigoje laukė pats šmaikščiausias netikėtumas. Plečiam horizontus, rezerve dar trys absurdėliai! :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą