Ne ne, tai nereiškia, kad žiūriu pirmą kartą- jei nebūčiau mačius Miurielės, būčiau absolutely frod, o ne movie lover... Tiesiog.. jį buvau absoliučiai užmiršus, ir nutariau atgaivint atmintį. Liūdnam vakarui kaip šis puikiai tiko- ryt vėl tie prakeikti debilų snukiai... Anyway, reginys nepakartojamas. Džiugu, kad kino pasaulyje filmas neturi analogų, ir abejoju, ar kada turės. Holivudas niekada neišgaus tokios melancholiškos, juokingos, ir kartu graudžios istorijos- jie neturi tokių aktorių, kaip Toni C. Miurielė gyvena šeimoje, kurioje pagyrimai ir paskatinimai- kaip sniegas liepos mėnesį, tėvas nuolat stengiasi visus nusodinti ir pažeminti. Bedarbė, apkūni, ji sėdi namie ir klauso ABBA. nORS vaikai, jau beveik suaugę, nieko neveikia, tik trinasi aplink ir tęsia tradiciją- "You are terrible, Muriel"- velnias, kikenu net dabar... Bet mergina nutaria nepasiduoti, ir po dar vieno pažeminimo užbraukia patirtas nesėkmes- ji atsiplėš nuo tėvų ir įgyvendins savo svajonę- ištekės. Keistos svajonės, bet ginčytis negalima. Labiausiai man patiko Rachel Griffiths herojė- sarkastiška rūkorė, gyvenimu trykštanti trumpaplaukė, kuri įneša permainų į liūdną ir nykų Miurielės gyvenimą. Todėl nenuostabu, kad pastaroji pasako žodžius, kurie gražiausiai apibūdina draugystę:When I lived in Porpoise Spit, I used to sit in my room for hours and listen to ABBA songs. But since I 've met you and moved to Sydney, I haven't listened to one Abba song. That's because my life is as good as an Abba song. It's as good as Dancing Queen.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą