Baigiau festivalį silpniausiu filmu iš penketuko, tas šešetas imdb buvo sufleris, todėl per daug nenusivyliau.ž, be to, nieko kito nebuvau nusižiūrėjus. Ekrane vykęs veiksmas priminė pasaką- gyveno senelis ir senelė, neturėjo jiedu vaikų, bet labi jų troško, ir vieną dieną senelė rado lysvėj žmogeliuką...Tik čia jauna pora "vaikelį" randa tvarte. Radinys kurį laiką slepiamas nuo žiūrovo paklodėje, jo smalsumas auginamas kaip mielės, nors užuominos aiškios. Bet vistiek, kai pamatai, prunkšteli- whatafuck! Akis nepripratus, todėl niekaip nepasiduoda iracionalumui. Nejaukiai jautiesi, kai ekrane matai Adą. Kas yra gerai, nes aš mėgstu neįprastus pojūčius, o be to- kraštovaizdis nuostabus, Islandijos kalnai atima kvapą. Pritrenkė faktas, kad pora neskambina į vietinius laikraščius ir televiziją, jiems nė antakiai viršun nepakyla :D Šeimynėlė smagiai gyvena trise, aplink jokių smalsių kaimynų, kurie drumstų ramybę. Bet juos aplanko valkatūza vyro brolis, sveiko proto atstovas, įneša nerimo. Kokia galėtų būti šios pakvaišusios istorijos atomazga, klausiau mintyse? Aplink namus trinasi pikta būtis, tvyro nelaimės nuojauta. Kol galiausiai kūrėjas ateina pasiimti savo Kūrinio. Taigi jie negyveno ilgai ir laimingai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą