Karlas Marksas filme minimas taip dažnai, kad geriau būti susipažinus su jo nuopelnais filosofijos srityje, norint geriau susivokti, o ir istoriją išmanyti, žodžiu, košės galvoje prisikrovusiems. Nors komediją galima pavadinti ode absurdui, ji itin intelektuali, pilna nuostabių sociologinių įžvalgų ir pagrindinis sugretinimas čia- kapitalistas kaip vampyras, čiulpiantis kraują- tikrąją prasme. Paslaptingas nepažįstamasis, prisistatantis baronu, patraukia turtingos jaunos aristokratės dėmesį. Iš tiesų jis- ubagas nabagas, bėgantis iš revoliucijos drebinamos SSRS. Aristokratė atstovauja išnaudotojų (kapitalistų) klasei,- čiulpia ją beviltiškai įsimylėjusio tarno kraują. Taigi Jakubas- silpnųjų klasės, jo svajonės apie meilę užgožia faktą, kad yra engiamas. Baronas.. privilegijuotas stebėtojas (kol kas), iš kitos pusės- įnagis šeimininkės nuoboduliui prasklaidyti. Smarkiai čia supaprastinau,- laiko prasme nesilaikoma jokių nuoseklumų, daugiau nei šimto metų senumo įvykiai vaizduojami šiuolaikiniame mieste, šiuolaikiniais drabužiais, jau minėtas absurdo motyvas verčia krizenti. Kodėl tik ilgas neišpasakytai- vos spėjau į autobusą! Bet pabaiga nereali, paremiamas dar vienas svarbus marksizmo teiginys- valdžia atstovauja išnaudotojų klasei- teisingumo kryptis, o greičiau- šleivatis- aiški :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą