2011 m. balandžio 2 d., šeštadienis

Eternal Sunshine of the Spotless Mind (2004)

Tik antrąkart pažiūrėjus per BTV įsitikinau, koks tai puikus filmas: idėja, pateikimas nerealūs. Taip sakau todėl, kad pirmasis seansas buvo per seną pavargusį kompiuterį, kuris pridėdavo nuo savęs "specialiųjų efektų", plius mano anglų kalbos žinios buvo apverktinos. Todėl vakar turėjau gražų vakarą prie televizoriaus su 2 litrais coca colos.
Garantuoju, kad daugumai po nenusisekusių asmeninių santykių yra kilusi mintis išsitrinti iš atminties visa, kas susiję su kadaise mylėtu žmogumi, visiems žinoma frazė: o, kad niekada nebūtume susitikę. Taigi.. tai įmanoma! Nueini pas daktarą Hovardą su maišu atsiminimų, ir išeini lyg niekur nieko, kažkoks nuobodus Džoelis dabar tau niekas. Sužinojęs, kad buvusi mergina taip pasielgė, Džoelis nusprendžia padaryti tą patį- ištrinti praeitį. Bet vidury visko persigalvoja supratęs, kokių gražių akimirkų patyrė su Klementina. Deja, proceso nesustabdysi. Sci-fi, įdomūs veikėjai, oskarinis scenarijus, Jim Carey išverčia odą, o Kate Winslet neleidžia nuobodžiauti kintančiomis plaukų spalvomis ir impulsyviu charakteriu. Filmas veikia kaip katalizatorius, yra apie ką pamąstyt pažiūrėjus.

2 komentarai:

  1. O aš kažkada pradėjus žiūrėti taip šio filmo ir neįveikiau iki galo.
    Gal nuotaika, gal diena, o gal saulė kalta.
    Bet po visų postringavimų apie tai, koks neįrikėtinai geras filmas jis yra, aš kaip nors pasiryšiu jį pažiūrėti dar kartą.
    Būtinai. )

    AtsakytiPanaikinti
  2. Reik tinkamos nuotaikos, čia faktas :)

    AtsakytiPanaikinti