Ak, tos iš pažiūros laimingos ir patenkintos priemiesčio šeimos.. Vyras užima respektabilias pareigas, tvarkingam rajone stovi įspūdingas namas, aplink laksto mieli žvalūs vaikučiai. Tik širdį ėda nerimas- ar ta ramybės oazė yra tai, ko norėjai gyvenime?
Titaniko duetas-
Leo ir
Kate susitinka ekrane po 11 metų pertraukos kaip ponas ir ponia Wheeleriai, 1955m. gyvenantys gražiam saldainio popierėlyje, tik va bėda- skanumynas seniai supuvo. Monotonija, namų ruoša, sėslus gyvenimo būdas žudo Eiprilę; ji įkalba vyrą kraustytis į Paryžių, kur juodu galų gale atrastų, ko iš tiesų nori gyvenime. Kaip man patinka tie filmai, kur po išoriniu blizgesiu slypi aštrus nerimas, nepasitenkinimas, privedantis prie drąstiškų veiksmų. Negaliu nepaminėti Michael Shanon veikėjo, buvusio matematikos profesoriaus, gulėjusio psichiatrinėj, kuriam po 37 elektrošokų išdulkėjo visi skaičiai; keletas vietų su juo ypač stiprios; M.S. vaidinamas Džonas įpyla gerą šaukštą deguto į
pavyzdinius kaimynų pietus; nuplėšia tą idealumo šydą, parodo, kokia praraja tvyro tarp sutuoktinių. Juokinga, bet psichinis ligonis vienintelis supranta jų norą ištrūkti iš tobulo gyvenimo rėmų, jausti, kad gyveni, o ne paprasčiausiai egzistuoti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą